Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
 |
| Blogas |
Žiūrimi įrašai pagal žymę 'R'Nulis tolerancijos švogerizmui. Misija įmanoma.Ne kartą ir ne du teigiau, kad pasitikėjimas partija, bet kuriai partijai apsimoka dvigubai. Taip pat teigiau ir teigsiu, kad kai partija gina ne ją vienijančią ideologiją, bet atskirus susimovusius jos narius, tokia partija tampa savanaudiškų interesų siekiančiųjų sambūriu. Ne Šindlerio sąrašasKai tik nuskamba kas apie Lietuvos žydus, tuojau įsijungia greitoji pavara šūkiui „Ko tie žydai vis nori?“. Gerai, pasakysiu, ko noriu aš. Noriu, kaip ir kiekvienas padorus bendrapilietis, kad žudikai, ar sudarę vienaip ar kitaip sąlygas žudynėms, būtų nubausti. Noriu, kad žudikų vardais pavadintos mokyklos pakeistų pavadinimus. Noriu, kad paminklai žudikams ar jiems talkinusiems būtų nugriauti ir sulyginti su žeme. Noriu, kad garbės lentos su jų vardais būtų nuimtos nuo pastatų. Noriu, kad bendrapiliečių žudikai netaptų didvyriais teisinant „tokios buvo tuometinės sąlygos“. Bet juk Dievas ir 10 Jo įsakymų atostogų nebuvo išėję? Ar buvo? Holokaustas iš didžiosios raidėsSveikinu, Rūta Vanagaite! Viena, kai knygą rašo sausas istorikas. Nekalbu apie garsiuosius Timothy Snyderį ar Alfredą Bumblauską, mokančius atverti istorijos puslapius taip, lyg viskas vyktų šią akimirką. Tą pat sugebėjo R.Vanagaitė savo knyga „Mūsiškiai“. Nebūdama istorike. Kai kurie istoriniai netikslumai nenuteisia autorę giljotinai. Bet ji jos visiena neišvengė. Tema apie dalies lietuvių dalyvavimą bendrapiliečių žydų žudyme tiek infekuota, kad atsivėrė ne žaizdos, o smirdanti kloaka užkonservuotos neapykantos. Kam? Visų pirma „saviškiams, pilantiems mėšlą ant pačių save“. Andriaus Tapino baimė skausmuiKai per TV rodo tragiškas žinias, o mano sūnelis yra šalia, perjungiu kanalą. Nenoriu gąsdinti vaiko. Bet pasiklausius A.Tapino, skausmo rodymą subrendusiems žmonėms reikėtų uždrausti. Ir žiniose, ir socialinėms problemoms skirtose laidose. Man negeraKalbėdamas apie Lietuvą, publicistas T.Venclova pareiškė „Aš dūstu“. Profesorius L.Donskis, taip pat turėdamas omenyje Lietuvą, pridūrė: „Man skauda“. O štai man – negera. Kai klausydamas JAV prezidento B.Obamos metinio pranešimo matau, kad mūsų politikų mentalitetas, politikos ir politinių santykių kultūra tiek mažai tepažengė. Mūsiškė prezidentė, eidama link Seimo tribūnos, praeina pro Seimo narius, lyg jie neegzistuotų. Prievartaujama Europa: kiek tai dar tęsis?Rytų Europos, ar arabų ir Afrikos emigrantus Vakarų valstybėse sieja viena bendra, primityvi reakcija į Vakarų liberalias vertybes: „Kokie tie vakariečiai kvailiai! Jų valstybės institucijas, biurokratus galima maustyti lyg naivų vaiką aplink pirštą! Jie visais pasitiki! Jų vyrai mulkiai! Jų humanizmas nesuprantamas! Jie priima bet ką!“. Ak, kokie mes šventeiviškai pikti!Idėja pristatyti Lietuvai „pramogų pasaulio atstovų šventą pasipiktinimą“ dėl žiauriai šulinyje nužudytų dviejų kūdikių yra niekas kita, kaip pasityčiojimas iš mūsų visuomenės kasdieną krečiančio smurto prieš moteris ir vaikus. Vladimiro Putino branduolinis vėzdas – tik blefasRusijos gynybos ministras S.Šoigu, vos ne per vieną dieną nuo eilinio inžinieriaus – statybininko tapęs generolu paskelbė: Rusijos branduolinės pajėgos pasiruošusios visus 95 procentus. Ir kam tos pajėgos pasiruošusios? Ir kam apie tai skelbti? Ir kartoti lyg užkeikimą pasauliui „Mes esame pasiruošę naudoti branduolinį ginklą“? Emigracija kaip bausmė ir dovanaIšvykusi gydytoja rašo: „Kai po vienuolikos metų studijų gavau 2500 litų algą, trisdešimt pacientų per dieną, korumpuotą ligoninės vadovybę, galiausiai, kažkokio chamo rusiškai pasiųsta, emigravau. Šiandien, tik po keturių mėnesių Švedijoje, mano atlyginimas po mokesčių 4500 eurų ir žmonių pagarba. Mano vyras, IT specialistas, gauna 3500 eurų ir dirba stambioms pasaulinėms įmonėms. Grįžti namo? Į ką, į kur?“. Politinė kultūra kaip farsasYpač tragikomiška, kai primityviai buhalteriškai mąstantys Lietuvos vadovai pradeda prikaišioti vienas kitam dėl politinės kultūros stokos. Tai – tikras farsas. Kitaip Seimo atsisakymo pagerbti profesorių Vytautą Landsbergį Laisvės premija, nesuprasi. Tai tikra Lietuvos politinio elito duoklė jų perversiškai suprantamai politinei kultūrai. Tai, kuriai pagarba baimei, pigiam asmeniškumui, pavydui, didesnė už pagarbą Laisvei. Todėl tikrai gerbtina Gedimino Kirkilo pilietinė pozicija. |
Nuotraukos |
CV in English |
Teatras |
Literatūra |
Dainuojamoji poezija |
Blogas |
Santykiai |
Paskaitos ir mokymai |
CV |
Kontaktai
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2024 |
www.vinokuras.lt | Web Sprendimas:
ATO.lt design