Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas

Žiūrimi įrašai paskelbti 2016 lapkričio mėn.

Totalinė gynyba? Po gimnazijos – į kariuomenę!

Paskelbta 2016 lapkričio mėn. 23 d. | 1 koment.

Žymės: , , ,

Pradžioje išversiu į lietuvių kalbą terminą „totalinė gynyba“. Tai – visuotinė gynyba. Aiškiau netapo? Ne. Nes plačioji visuomenė neturi žalio supratimo, kas ta Lietuvos visuotinės gynybos doktrina yra ir kas joje surašyta. Pagal apibrėžimą, visuotinė gynyba yra karinės ir civilinės gynybos sąveika karo metu. Kitaip tariant, visa visuomenė dalyvauja šalies gynyboje. Ar karas prasidėjo? Ne, bet grėsmė reali.

Skaityti visą įrašą

Iššūkis naujam ministrui – totalinė gynyba

Paskelbta 2016 lapkričio mėn. 18 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

Suprantama prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdoma lėta naujo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo paieška. Nepakanka skirti tokiam svarbiam postui asmenį, remiantis vien tik tokio asmens mokėjimu šaudyti. „Aš moku šaudyti“, pareiškė LSDP (ne)kandidatė Rasa Budbergytė. Tokiu atveju aš, apdovanotas penkiais Švedijos karininkų kovos mokyklos ir KASP diplomais, tarnavęs Izraelio kariuomenėje, šaudantis iš veik bet kokio prieštankinio ar automatinio ginklo, buvęs pirmasis Lietuvos KAM karinis atašė (1990-1993), be abejonės, turėčiau tikti.

Skaityti visą įrašą

Trump is on board: ko laukti Lietuvai?

Paskelbta 2016 lapkričio mėn. 9 d. | 20 koment.

Žymės: , , , , ,

 

Atsakymas: nieko nelaukiant stiprinti kovinius pajėgumus bei totalinę gynybą. Nes karas, jeigu  vyks, jis vyks  ne Rusijos teritorijoje.
Kalbu apie galimo Rusijos ir Vakarų konflikto Baltijos valstybių regione vieną iš scenarijų.  Rusijos mafiozinis  režimas vis agresyviau brėžia  raudonas linijas  naudodamasi  pasyvios B. Obamos vyriausybės paliktu  galios vakuumu Europoje.  Sirijoje matome to vakuumo rezultatą.  Baltijos valstybių atveju NATO reaguoja pernelyg lėtai ir neadekvačiai  augančiai Rusijos kariniai galiai prie mūsų sienų.  Rusija šiandien elgiasi  taip, lyg  Baltijos valstybės jau  būtų patekusios į Rusijos interesų zoną.  Rodos, belieka tik jėga įtvirtinti politinę persvarą.  Kol nieko nežinome apie JAV prezidento D. Trumpo planus dėl NATO, Rytų Europos ir Rusijos, pavojus realus.
Ar Rusijos režimas pasiryš  ginkluotam konfliktui  priklausys  nuo Vakarų  nenoro dislokuoti rimtas karines pajėgas Baltijos valstybėse.  Kol NATO laikosi „stepas po stepo“  pajėgų stiprinimo strategijos,  Rusijos vadovai  žino, kad laikas jų pusėje ir  todėl tuo laiku aktyviai naudojasi.  Vyksta Rusijos pratybos Baltarusijos teritorijoje.    Iki dantų apginkluotas Karaliaučius su Iskander raketomis, galinčiomis nešti branduolinius ginklus, S-400 priešlėktuvinė gynyba (A2/AD) lyg kiautas dengia veik visą Lietuvos, dalį Lenkijos ir Švedijos teritorijas.  JAV ir NATO nusikalstamai mažas ir tiek pat lėtas menkų karinių pajėgų – bataliono dydžio - dislokavimas  tik 2017 metų vasarą  trijose Baltijos valstybėse rodo neryžtingumą.  Akivaizdu, kad su tokiomis juokingomis, rusų vadų akimis pajėgomis, tik provokuojamas Rusijos režimo agresyvumas ir apetitas avantiūrai. Mat  mažos pajėgos netenka net ir simbolinės atgrasymo prasmės. 
Sprendžiant iš  Rusijos karinių pajėgų išdėstymo bei jų stiprinimo Karaliaučiuje bei Baltarusijoje, galimai tiesioginiam kariniui konfliktui būtų pasirinkta  Lietuva.  „Žaliųjų žmogeliukų“   ir vietinių rusų „gelbėjimo“ istorijos kaip fokuso du kartus nepakartosi, todėl būtų einama tiesiai „prie reikalo“. Konflikto modelis  išbandytas Ukrainoje.  Siekis nebūtų okupuoti visą Lietuvą, o galimai tik dalį, pavyzdžiui Suvalkų koridorių tikslu  įšaldyti konfliktą.  Mat V. Putino režimas ne be priežasties mano, kad siekdami išvengti  pilno karo su neprognozuojama Rusija,  Prancūzijos bei Vokietijos vadovai ir tokiu atveju sutiktų su eiliniu kokiu nors Ukrainos analogu Minsko susitarimu, tai yra verstų Lietuvą prieš jos valią ir sveiką protą pripažinti Rusijos režimo vienokius ar kitokius reikalavimus.  Rusijos režimas taip pat žino, kad pradėjus karą Lietuvoje teritorijoje,  Rusija be jokios baimės  naudotų  ne tik savo pajėgas Lietuvoje, bet aktyviai apšaudytų Lietuvą  artilerija ir raketomis  iš Rusijos teritorijos.  Mat NATO juk skelbiasi esantis gynybinis  karinis aljansas, o Rusijos karinių bazių atakos jos teritorijoje visai galimai iššauktų  taktinių branduolinių ginklų panaudojimą.  Vakarai tokius grasinimus girdėjo ne kartą, o Rusijos režimas negali be saiko vis gąsdinti bei grasinti.  Kažkada, įtikėjus savų psichozių sukurta tikrove,  juk reikės įgyvendinti vieną ar kitą  apokaliptinį scenarijų.  Jeigu  Lietuvoje Rusija perimtų iniciatyvą, šito pakaktų parodyti pasauliui, kad NATO galia ir solidarumo principas yra popierinis. 
Taigi, Rusijos režimo galimas tikslas yra sukurti Lietuvoje fait accompli -  faktą, kai Rusija, gindama užimtą teritoriją Lietuvoje ir Rusijos bazes savo teritorijoje,  būtų   pasiruošusi  naudoti taktinius branduolinius ginklus.  Toks karo ne savo teritorijoje variantas realus, nes atvertų Rusijai galimybę primesti savo žaidimo taisykles mirti „už Narvą“  nepasiruošusiai Europai.  Juolab, kaip ir sakyta,  neryžtingas NATO   nuo sekančių metų, tai yra 2017 –tų vasarą,  dislokuos  tik  po tarptautinį NATO batalioną Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, kai būtina mažiausiai po brigadą kiekvienoje iš Baltijos valstybių su priešlėktuviniais, priešraketiniais ir prieštankiniais pajėgumais.  Kol simbolinės pajėgos tai yra vienas  batalionas Lietuvoje   dislokuotas, Rusija, jeigu apsispręstų,  turėtų pradėti provokacijas iki kitų metų vasaros. 
Koks turėtų būti Lietuvos atsakas ir kokia turėtų būti pasirinkta atgrasymo taktika?  Taip, Lietuvoje nėra  atgrasomojo 100 000 karių rezervo, todėl atsakymas – totalinė gynyba.  Kai Vakarų kariniai ekspertai (RAND) Lietuvos okupavimą skaičiuoja nuo 36 iki 62 valandų, jie mano, kad Lietuva tiesiog atsiguls ant nugaros ir leisis per tas kelias valandas būti išprievartautai.  Taip neatsitiks, jeigu tauta bus aktyviai ruošiama totalinei gynybai, kurioje turėtų dalyvauti visos iki vienos  karinės,  sukarintos ar medžiotojų organizacijos, policija, civilinė gynyba.  Kiekviena grupė daug maž tiksliai turi žinoti savo užduotis. Bet, yra vienas bet: ar kas nors matėte ar regėjote nors vienus totalinės gynybos mokymus Lietuvoje? Dabar gi visa krašto gynybos atsakomybė psichologiškai perkeliama ant karinių pajėgų pečių. KAM išleistos knygelės tema „kaip elgtis karinio konflikto atveju“  reikalingos, bet nesant konkretiems  mokymams, knygelių niekas nebėgs skolintis iš bibliotekos, o gyventojai jausis palikti likimo valiai. Gyventojai taip pat turi žinoti, ar mūsų karinės pajėgos naudos gynybai, kovai su okupantu stambiuosius miestus. Žinant Rusijos režimo istorinį nesiskaitymą su savų ir priešo žmonių gyvybėmis, kova miestuose paverstų  tuos miestus   subombarduotais Groznu  arba Alepo.   
Žinoma,  peršasi  žmogiškas ir politinis klausimas: ar reikalingi tokie totaliniai mokymai? Na, kai Irakas apšaudė Izraelį Scud  raketomis, Izraelio vyriausybė išdalino visiems gyventojams po dujokaukę, prieš tai dar ir apmokydama gyventojus kaip sandariai uždengti langus ir duris.  Slėptuvės  nuo bombų apskaičiuotos tik kelios minutės nuo kiekvieno daugiabučio.  Ar kas nors iš skaitytojų žino nors vieną slėptuvės vietą  bent pusę valandos atstumu nuo savo namo?  
Totalinės gynybos mokymai skirti  glūdinti   efektyvią sąveiką  tarp  atsakingų organizacijų konflikto atveju.  Totalinės gynybos pratybų  įgyvendinimas   yra politikų ir jų politinės valios prerogatyva.  Nors, šioje vietoje, Švedijoje veik kiekvienas  pilietis žino, kad užpuolimo atveju  galimas vyriausybės kvietimas pasiduoti jokiais būdais nesustabdytų pasipriešinimo užpuolikui. Galima lažintis, kad paskelbus totalinės gynybos mokymus ir pratybas  Lietuvoje,  Rusijos propagandos kanalai  tuojau pradėtų tyčiotis ar kaltinti Lietuvą rusofobija, pultų grasinti Sodoma ir Gomora, kaip antai Norvegijos atveju.  Kaip žinoma, Norvegija įsileis 300 (trys šimtus) JAV karius bendriems mokymams jos teritorijoje, o rusų propaganda jau grasina jai vienai žinomu atsaku.  Gal pavers  Norvegiją branduoliniais pelenais?  
Kiekvienas konkretus pasipriešinimo galimai Rusijos agresijai Baltijos valstybėse ženklas siutina Rusijos mafijos atstovus Kremliuje.  Jie puikiai  žino, ką reiškia valia gintis. Ukraina yra pastovus  ukrainiečių valios gintis pavyzdys.  Rusų kariai ar apkvailinti savanoriai moka už tą parodytą valią  savo gyvybėmis. Jie tūkstančiais guli slaptai sumesti į bendras duobes  okupuotame Donbase, Rusijai mokant milijardus  dolerių jų paskirtiems valdyti banditams Logondonuose.    
Ar  tikrai Rusijos režimas pradės karinį konfliktą prieš Baltijos valstybes pagal šį aprašytą galimą scenarijų?  Vos spėjas išnešti sveiką kailį iš Rusijos  garsus politologas Andrejus Piontkovskis teigia,  kad V. Putino režimas pralaimėjo „ketvirtą pasaulinį karą.“. Trečias, anot politologo, buvo šaltasis karas.  Jis mano, kad Vakarai – NATO, JAV ir  ES deramai sureagavo į neprognozuojamą Kremlių tiek, kad dabar jo vadovams tenka spręsti, ar jie patys pasiruošę „mirtį už Narvą“.  Nes, teigia A. Piontkovskis, Rusijos vadovai pralaimėjo net trys didžiuosius projektus:  „Rusijos žemių“  susigrąžinimą,  tai yra įstrigo Ukrainoje, Sirijoje tapo karo nusikaltėliais, o Baltijos valstybes matys kaip savo ausis ir žvanginimai branduoliniu ginklu nepadės.  Tačiau sunku sutikti su A. Piontkovskio optimizmu. Pirma, V. Putinas ir jo aplinka žino, kad konflikto su Vakarais atveju pasaulinis karas nekils.  Be jo paties, bepročių ar vaidinančių bepročius su branduoliniu ginklu rankose kaip ir nesimato.  Antra, ramiau jaustumėmės su bent jau  viena NATO brigada su  „Patriot“  priešlėktuvine ir priešraketine gynyba Lietuvoje.  Kol dar  tokia nepasirodė,  būtinos totalinės gynybos pratybos neatsiklausius „taikos balandžių“ nuomonės apie kvailą panikavimą, arba į „nereikia provokuoti Rusijos“  mantrą.   Mes nustosime „provokuoti Rusiją“, kai  tik nerodysime  ryžto kovoti kaip tais baisiais Lietuvai 1939 metais jai įsileidus sovietų Rusijos karinius dalinius be jokio pasipriešinimo.   Tik  veiksmais  rodomas visuomenės ryžtas kovoti  padės išvengti Rusijos vadų galimai taip trokštamo „mažo“ karo mūsų teritorijoje. Atsakymas: nieko nelaukiant stiprinti kovinius pajėgumus bei totalinę gynybą. Nes karas, jeigu  vyks, jis vyks  ne Rusijos teritorijoje.

Atsakymas: nieko nelaukiant stiprinti kovinius pajėgumus bei totalinę gynybą. Nes karas, jeigu  vyks, jis vyks  ne Rusijos teritorijoje.

Skaityti visą įrašą

LSDP pirmininkui Algirdui Butkevičiui A t v i r a s l a i š k a s

Paskelbta 2016 lapkričio mėn. 3 d. | 1 koment.

Žymės: , , , ,

Arkadijaus Vinokuro, LSDP nario
A t v i r a s  l a i š k a s
Vilnius, 2016-11-02
Algirdai Butkevičiau, LSDP pirmininke,
laikas suvokti tikrovę tokią, kokia ji yra:  teigdamas, kad nesate girdėjęs, jog Jums partijos nariai keltų reikalavimą trauktis, tik ir rodo, kad tų partijos narių nenorite girdėti. Tam nenorui girdėti yra viena svarbi priežastis: nepasikeitusi partijos Taryba, Valdyba ir Prezidiumas. Šių struktūrų stuburkaulį  sudaro LDDP pagrindas, atvedęs partiją į istorinio masto pralaimėjimą “lygioje vietoje“.  Jie ir yra Jūsų parama bei atsinaujinimo partijoje kliūtis „stabilumo“ sumetimais. Turėjome pakilti į pasitikėjimo aukštumas, tačiau kritome į žemumas. Tokia struktūra ir negalėjo, neatmetusi socialdemokratijos, tapti neo-liberalia politine jėga.  Atmetėt socialdemokratiją – tai akivaizdžiai parodė pro-liberalaus Darbo kodekso “stūmimas“ bei nesiskaitymas su profsąjungomis.  Taip pat, kaip tikri amoralūs biurokratai, net nesiėmėt rimtų priemonių su šaknimis rauti švogerizmą – besaikio lojalumo partijos vadovybei įrankį.  Švogerizmas ir baimė apie tai garsiai kalbėti  tapo ydinga partijos vidine kultūra. Jūsų taip garbinto Ričardo  Malinausko spjūvis mums visiems  į veidą ir išėjimas  iš partijos kartu su 100 partijos Druskininkų skyriaus narių - šis įvykis niekur nedingo.  Jis karūnavo tą amoralų biurokratinį požiūrį į valdžią, į kairiąją partiją, kurios vietą dabar užėmė R. Karbauskis.  Sakote „Taip“  visai jų programai išskyrus vieną punktą. Ar tai reiškia, kad turime dvi socialdemokratines partijas? Ir dabar jau kartu su LŽVS vykdysite socialdemokratinę politiką, kuriai neskyrėte dėmesio, turėdami ketverius metus valdžią savo rankose?  Tokiu atveju jau šiandien siūlau atsisakyti LSDP pavadinimo.
Jūs, Algirdai Butkevičiau,  besiremdamas su gyvenimo  partijai metamais iššūkiais susipykusia struktūra, be jokio partijos atsinaujinimo, “be jokių reikalavimų“ vedate partiją į koaliciją su rudai-žalio socializmo šalininke LŽVS.  Tai darydamas aiškinate, kad Jums rūpi Lietuva?.. Gal pradžioje pradėkite rūpintis, kol dar esate LSDP pirmininkas, partijos  atsinaujinimu iš esmės? Bet tas rūpestis ir vėl kažkoks kreivas, kai siūlote  į LSDP pirmininko postą „populiarią“ Viliją Blinkevičiūtę. Pasirinkimas nestebina. Mat ir ši personalija nieko bendro su socialdemokratija neturi, bet pakankamai - su asmeniniais išskaičiavimais bei asmeniniais interesais.  Juk V. Blinkevičiūtė galėjo pasitraukti iš Europos Parlamento ir dalyvauti rinkimuose į Seimą - taip neatsitiko, nes postas ES Parlamente pelningesnis, ramesnis, sotesnis.  Nematau pagrindo jos ketinimais pasitikėti.  Valdžia lyg kvaišalas, ar ne taip? Ėjimas į koaliciją su LŽVS kaip tik tai ir rodo. Akivaizdu, kad painiojate asmeninius interesus su partijos siekiais.  Teigiate visai Lietuvai, kad 70 procentų partijos narių tokios koalicijos nenori, bet staiga pasirenkate tuos 30 procentus, kurie koalicijos nori (kuo motyvuodami?).  Antai vėl deklaruojate, kad koalicijos derybose nedalyvausite, bet dalyvaujate kaip reta aktyviai.  Mano ir kitų bičiulių – tikrų socialdemokratų,  pozicija yra civilizuota, morali bei etiška, todėl prieš sprendžiant - eiti į koaliciją ar ne - partijai būtina susigrąžinti socialdemokratiją ir demokratiją partijos viduje. Kaip? Siūlau:
Atsinaujinti, renkant iš esmės naujas atstovavimo ir vadovavimo struktūras (tarybą, prezidiumą);
Išrinkti kuo daugiau idėjinių – nesigviešiančių postų - socialdemokratų į valdymo struktūras;
Vien tik naujo partijos pirmininko atsiradimas, esant senai vadovavimo struktūrai, nieko nepakeis;
Rinkti naują partijos atgaivinimui tvirtą asmenybę, o ne neturintį jokios vizijos biurokratinį politinį broilerį.  
Kol nebus esminio partijos atsinaujinimo, LSDP prasminga likti opozicijoje, skiriant visas jėgas atsinaujinimui - tik taip ji sugebės atgauti žmonių pasitikėjimą. Antraip, kaip rodo patirtis mažų partijų dalyvavimo valdžioje didelės partijos šešėlyje, neatsinaujinusi ar tik išorę persidažiusi LSDP abejotinoje koalicijoje yra pasmerkta.  
Bičiuliškai, Arkadijus Vinokuras, LSDP narys

Arkadijaus Vinokuro, LSDP nario

Skaityti visą įrašą

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2017 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design