Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas

Žiūrimi įrašai pagal žymę 'D. Trump'

Donaldo Trumpo palikimas tiesos griuvėsiai

Paskelbta 2021 sausio mėn. 26 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , , ,

Visi iki vieno diktatoriai vadovaujasi A. Hitlerio patarimu „Jeigu nori masių simpatijos, pasakok jiems pačius kvailiausius ir naiviausius dalykus“. Iš jo išplaukia ir diktatorių siekis naikinti skirtumą tarp diktatūros ir demokratijos. V. Putino režimas, kaip ir Kinijos, investuoja milijardus tiesiogine šio žodžio prasme į Vakarų ekonomikas taip parodydami, kad jie neklysta. Galiausiai JAV demokratijoje D. Trumpo asmenyje diktatūrų investicijos atsipirko - tiesa tapo alternatyvi.

Skaityti visą įrašą

Kaip elgtųsi Lietuva, jeigu ją „taikiai“ pultų Rusija?

Paskelbta 2018 gegužės mėn. 17 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , ,

Hamas teroristai, valdantys Gazos ruožą, sugalvojo mirtiną viešųjų ryšių triuką: jie paskatino tūkstančius neginkluotų palestiniečių pulti Izraelio sieną. Tikslas, kurio neslepia Hamas, sugriovus tvorą, skiriančią Gazą nuo Izraelio, (Izraelio valstybės siena), užpulti ir kiek galima daugiau naikinti Izraelio gyvenamuosius rajonus. Tarp „taikių“ protestuotojų buvo ir yra ginkluoti Hamas teroristai. Kokių priemonių sustabdyti panašią taktiką - neva taikiai brautis į svetimą teritoriją, imtųsi Lietuva?

Skaityti visą įrašą

Raketos kaip uodo įgėlimas ir virtuali tikrovė

Paskelbta 2018 balandžio mėn. 23 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , ,

Vladimiras Laučius savo komentare „Smūgiai Sirijoje: kaltas Trumpas?“ (delfi.lt), pagrįstai sukritikuoja „pacifistinio karo“ leftistines prielaidas ir tų prielaidų atsiradimą. Karo be mirčių, deja, nebūna Karas niekada nebūna gražus, kaip Holivudo režisieriai ir garsūs aktoriai besistengtų. Patriotizmą – motyvą kovai – kare keičia kova už šalia esantį draugą, grandį, būrį, kuopą.

Skaityti visą įrašą

Šarlotsvilio lietuviški (ne)atgarsiai

Paskelbta 2017 rugpjūčio mėn. 18 d. | 1 koment.

Žymės: , , , , , , ,

JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi problemų su vakarietiškomis demokratinėmis vertybėmis. Tai jis parodė jau ne vieną kartą. Pirmas jo pareiškimas, esą nėra jokio skirtumo tarp Vladimiro Putino Rusijos ir JAV, sukėlė didžiulį neigiamą atgarsį, ypač Rytų Europoje. Jo pasisakymas po įvykių Virdžinijos valstijos Šarlotsvilio mieste neiškrenta iš to paties neigiamo konteksto. Reaguodamas į „white supremacy“ – baltųjų viršenybės ideologijos rėmėjų, tai yra kukluksklano ir neonacių demonstrantų, susidūrimą su protestuojančiais prieš nacizmą ir rasizmą kairiaisiais bei anarchistais, D. Trumpas kiek padelsęs sukritikavo neonacius. Tačiau vėliau apsigalvojo ir dėl smurto apkaltino abi puses.

Skaityti visą įrašą

Kai narcizas spaudžia ranką žudikui

Paskelbta 2017 liepos mėn. 10 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , ,

Pagaliau įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmasis susitikimas G20 forume Hamburge. D. Trumpas pirmasis griebė abiem rakomis V. Putino ranką taip, lyg ką tik išsipildė jo gyvenimo svajonė. Ir, kad neįvyktų nesusipratimas, pridūrė: „Man garbė būti su jumis!“ Tuo metu V. Putinas atrodė, lyg jam tas spektaklis būtų mirtinai nuobodus. Mat jam jau nieko niekam įrodinėti nereikia. Jo tikslas – dominuoti pasaulio politikoje – iš esmės pasiektas. D. Trumpo neplanuotos dvi valandos penkiolika minučių, skirtos pokalbiui su Rusijos prezidentu, tai tik patvirtina.

Skaityti visą įrašą

141 minus 40 – ir demokratija taps butaforine

Paskelbta 2017 sausio mėn. 16 d. | 180 koment.

Žymės: , , , ,

Žinote, kodėl Donaldui Trumpui imponuoja Vladimiras Putinas? Todėl, kad abu yra amoralūs. Kitaip tariant, jie niekada netaps etiškos politikos sergėtojais ir pavyzdžiais. Nebent „vatnikams“. Ką ir patvirtina V. Putino elektoratas ir veik pusė JAV rinkėjų, balsavusių už D. Trumpą. O kartu dar tai, kad abu serga didybės manija.

Skaityti visą įrašą

Iššūkis naujam ministrui – totalinė gynyba

Paskelbta 2016 lapkričio mėn. 18 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

Suprantama prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdoma lėta naujo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo paieška. Nepakanka skirti tokiam svarbiam postui asmenį, remiantis vien tik tokio asmens mokėjimu šaudyti. „Aš moku šaudyti“, pareiškė LSDP (ne)kandidatė Rasa Budbergytė. Tokiu atveju aš, apdovanotas penkiais Švedijos karininkų kovos mokyklos ir KASP diplomais, tarnavęs Izraelio kariuomenėje, šaudantis iš veik bet kokio prieštankinio ar automatinio ginklo, buvęs pirmasis Lietuvos KAM karinis atašė (1990-1993), be abejonės, turėčiau tikti.

Skaityti visą įrašą

Trump is on board: ko laukti Lietuvai?

Paskelbta 2016 lapkričio mėn. 9 d. | 43 koment.

Žymės: , , , , ,

 

Atsakymas: nieko nelaukiant stiprinti kovinius pajėgumus bei totalinę gynybą. Nes karas, jeigu  vyks, jis vyks  ne Rusijos teritorijoje.
Kalbu apie galimo Rusijos ir Vakarų konflikto Baltijos valstybių regione vieną iš scenarijų.  Rusijos mafiozinis  režimas vis agresyviau brėžia  raudonas linijas  naudodamasi  pasyvios B. Obamos vyriausybės paliktu  galios vakuumu Europoje.  Sirijoje matome to vakuumo rezultatą.  Baltijos valstybių atveju NATO reaguoja pernelyg lėtai ir neadekvačiai  augančiai Rusijos kariniai galiai prie mūsų sienų.  Rusija šiandien elgiasi  taip, lyg  Baltijos valstybės jau  būtų patekusios į Rusijos interesų zoną.  Rodos, belieka tik jėga įtvirtinti politinę persvarą.  Kol nieko nežinome apie JAV prezidento D. Trumpo planus dėl NATO, Rytų Europos ir Rusijos, pavojus realus.
Ar Rusijos režimas pasiryš  ginkluotam konfliktui  priklausys  nuo Vakarų  nenoro dislokuoti rimtas karines pajėgas Baltijos valstybėse.  Kol NATO laikosi „stepas po stepo“  pajėgų stiprinimo strategijos,  Rusijos vadovai  žino, kad laikas jų pusėje ir  todėl tuo laiku aktyviai naudojasi.  Vyksta Rusijos pratybos Baltarusijos teritorijoje.    Iki dantų apginkluotas Karaliaučius su Iskander raketomis, galinčiomis nešti branduolinius ginklus, S-400 priešlėktuvinė gynyba (A2/AD) lyg kiautas dengia veik visą Lietuvos, dalį Lenkijos ir Švedijos teritorijas.  JAV ir NATO nusikalstamai mažas ir tiek pat lėtas menkų karinių pajėgų – bataliono dydžio - dislokavimas  tik 2017 metų vasarą  trijose Baltijos valstybėse rodo neryžtingumą.  Akivaizdu, kad su tokiomis juokingomis, rusų vadų akimis pajėgomis, tik provokuojamas Rusijos režimo agresyvumas ir apetitas avantiūrai. Mat  mažos pajėgos netenka net ir simbolinės atgrasymo prasmės. 
Sprendžiant iš  Rusijos karinių pajėgų išdėstymo bei jų stiprinimo Karaliaučiuje bei Baltarusijoje, galimai tiesioginiam kariniui konfliktui būtų pasirinkta  Lietuva.  „Žaliųjų žmogeliukų“   ir vietinių rusų „gelbėjimo“ istorijos kaip fokuso du kartus nepakartosi, todėl būtų einama tiesiai „prie reikalo“. Konflikto modelis  išbandytas Ukrainoje.  Siekis nebūtų okupuoti visą Lietuvą, o galimai tik dalį, pavyzdžiui Suvalkų koridorių tikslu  įšaldyti konfliktą.  Mat V. Putino režimas ne be priežasties mano, kad siekdami išvengti  pilno karo su neprognozuojama Rusija,  Prancūzijos bei Vokietijos vadovai ir tokiu atveju sutiktų su eiliniu kokiu nors Ukrainos analogu Minsko susitarimu, tai yra verstų Lietuvą prieš jos valią ir sveiką protą pripažinti Rusijos režimo vienokius ar kitokius reikalavimus.  Rusijos režimas taip pat žino, kad pradėjus karą Lietuvoje teritorijoje,  Rusija be jokios baimės  naudotų  ne tik savo pajėgas Lietuvoje, bet aktyviai apšaudytų Lietuvą  artilerija ir raketomis  iš Rusijos teritorijos.  Mat NATO juk skelbiasi esantis gynybinis  karinis aljansas, o Rusijos karinių bazių atakos jos teritorijoje visai galimai iššauktų  taktinių branduolinių ginklų panaudojimą.  Vakarai tokius grasinimus girdėjo ne kartą, o Rusijos režimas negali be saiko vis gąsdinti bei grasinti.  Kažkada, įtikėjus savų psichozių sukurta tikrove,  juk reikės įgyvendinti vieną ar kitą  apokaliptinį scenarijų.  Jeigu  Lietuvoje Rusija perimtų iniciatyvą, šito pakaktų parodyti pasauliui, kad NATO galia ir solidarumo principas yra popierinis. 
Taigi, Rusijos režimo galimas tikslas yra sukurti Lietuvoje fait accompli -  faktą, kai Rusija, gindama užimtą teritoriją Lietuvoje ir Rusijos bazes savo teritorijoje,  būtų   pasiruošusi  naudoti taktinius branduolinius ginklus.  Toks karo ne savo teritorijoje variantas realus, nes atvertų Rusijai galimybę primesti savo žaidimo taisykles mirti „už Narvą“  nepasiruošusiai Europai.  Juolab, kaip ir sakyta,  neryžtingas NATO   nuo sekančių metų, tai yra 2017 –tų vasarą,  dislokuos  tik  po tarptautinį NATO batalioną Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, kai būtina mažiausiai po brigadą kiekvienoje iš Baltijos valstybių su priešlėktuviniais, priešraketiniais ir prieštankiniais pajėgumais.  Kol simbolinės pajėgos tai yra vienas  batalionas Lietuvoje   dislokuotas, Rusija, jeigu apsispręstų,  turėtų pradėti provokacijas iki kitų metų vasaros. 
Koks turėtų būti Lietuvos atsakas ir kokia turėtų būti pasirinkta atgrasymo taktika?  Taip, Lietuvoje nėra  atgrasomojo 100 000 karių rezervo, todėl atsakymas – totalinė gynyba.  Kai Vakarų kariniai ekspertai (RAND) Lietuvos okupavimą skaičiuoja nuo 36 iki 62 valandų, jie mano, kad Lietuva tiesiog atsiguls ant nugaros ir leisis per tas kelias valandas būti išprievartautai.  Taip neatsitiks, jeigu tauta bus aktyviai ruošiama totalinei gynybai, kurioje turėtų dalyvauti visos iki vienos  karinės,  sukarintos ar medžiotojų organizacijos, policija, civilinė gynyba.  Kiekviena grupė daug maž tiksliai turi žinoti savo užduotis. Bet, yra vienas bet: ar kas nors matėte ar regėjote nors vienus totalinės gynybos mokymus Lietuvoje? Dabar gi visa krašto gynybos atsakomybė psichologiškai perkeliama ant karinių pajėgų pečių. KAM išleistos knygelės tema „kaip elgtis karinio konflikto atveju“  reikalingos, bet nesant konkretiems  mokymams, knygelių niekas nebėgs skolintis iš bibliotekos, o gyventojai jausis palikti likimo valiai. Gyventojai taip pat turi žinoti, ar mūsų karinės pajėgos naudos gynybai, kovai su okupantu stambiuosius miestus. Žinant Rusijos režimo istorinį nesiskaitymą su savų ir priešo žmonių gyvybėmis, kova miestuose paverstų  tuos miestus   subombarduotais Groznu  arba Alepo.   
Žinoma,  peršasi  žmogiškas ir politinis klausimas: ar reikalingi tokie totaliniai mokymai? Na, kai Irakas apšaudė Izraelį Scud  raketomis, Izraelio vyriausybė išdalino visiems gyventojams po dujokaukę, prieš tai dar ir apmokydama gyventojus kaip sandariai uždengti langus ir duris.  Slėptuvės  nuo bombų apskaičiuotos tik kelios minutės nuo kiekvieno daugiabučio.  Ar kas nors iš skaitytojų žino nors vieną slėptuvės vietą  bent pusę valandos atstumu nuo savo namo?  
Totalinės gynybos mokymai skirti  glūdinti   efektyvią sąveiką  tarp  atsakingų organizacijų konflikto atveju.  Totalinės gynybos pratybų  įgyvendinimas   yra politikų ir jų politinės valios prerogatyva.  Nors, šioje vietoje, Švedijoje veik kiekvienas  pilietis žino, kad užpuolimo atveju  galimas vyriausybės kvietimas pasiduoti jokiais būdais nesustabdytų pasipriešinimo užpuolikui. Galima lažintis, kad paskelbus totalinės gynybos mokymus ir pratybas  Lietuvoje,  Rusijos propagandos kanalai  tuojau pradėtų tyčiotis ar kaltinti Lietuvą rusofobija, pultų grasinti Sodoma ir Gomora, kaip antai Norvegijos atveju.  Kaip žinoma, Norvegija įsileis 300 (trys šimtus) JAV karius bendriems mokymams jos teritorijoje, o rusų propaganda jau grasina jai vienai žinomu atsaku.  Gal pavers  Norvegiją branduoliniais pelenais?  
Kiekvienas konkretus pasipriešinimo galimai Rusijos agresijai Baltijos valstybėse ženklas siutina Rusijos mafijos atstovus Kremliuje.  Jie puikiai  žino, ką reiškia valia gintis. Ukraina yra pastovus  ukrainiečių valios gintis pavyzdys.  Rusų kariai ar apkvailinti savanoriai moka už tą parodytą valią  savo gyvybėmis. Jie tūkstančiais guli slaptai sumesti į bendras duobes  okupuotame Donbase, Rusijai mokant milijardus  dolerių jų paskirtiems valdyti banditams Logondonuose.    
Ar  tikrai Rusijos režimas pradės karinį konfliktą prieš Baltijos valstybes pagal šį aprašytą galimą scenarijų?  Vos spėjas išnešti sveiką kailį iš Rusijos  garsus politologas Andrejus Piontkovskis teigia,  kad V. Putino režimas pralaimėjo „ketvirtą pasaulinį karą.“. Trečias, anot politologo, buvo šaltasis karas.  Jis mano, kad Vakarai – NATO, JAV ir  ES deramai sureagavo į neprognozuojamą Kremlių tiek, kad dabar jo vadovams tenka spręsti, ar jie patys pasiruošę „mirtį už Narvą“.  Nes, teigia A. Piontkovskis, Rusijos vadovai pralaimėjo net trys didžiuosius projektus:  „Rusijos žemių“  susigrąžinimą,  tai yra įstrigo Ukrainoje, Sirijoje tapo karo nusikaltėliais, o Baltijos valstybes matys kaip savo ausis ir žvanginimai branduoliniu ginklu nepadės.  Tačiau sunku sutikti su A. Piontkovskio optimizmu. Pirma, V. Putinas ir jo aplinka žino, kad konflikto su Vakarais atveju pasaulinis karas nekils.  Be jo paties, bepročių ar vaidinančių bepročius su branduoliniu ginklu rankose kaip ir nesimato.  Antra, ramiau jaustumėmės su bent jau  viena NATO brigada su  „Patriot“  priešlėktuvine ir priešraketine gynyba Lietuvoje.  Kol dar  tokia nepasirodė,  būtinos totalinės gynybos pratybos neatsiklausius „taikos balandžių“ nuomonės apie kvailą panikavimą, arba į „nereikia provokuoti Rusijos“  mantrą.   Mes nustosime „provokuoti Rusiją“, kai  tik nerodysime  ryžto kovoti kaip tais baisiais Lietuvai 1939 metais jai įsileidus sovietų Rusijos karinius dalinius be jokio pasipriešinimo.   Tik  veiksmais  rodomas visuomenės ryžtas kovoti  padės išvengti Rusijos vadų galimai taip trokštamo „mažo“ karo mūsų teritorijoje. Atsakymas: nieko nelaukiant stiprinti kovinius pajėgumus bei totalinę gynybą. Nes karas, jeigu  vyks, jis vyks  ne Rusijos teritorijoje.

Atsakymas: nieko nelaukiant stiprinti kovinius pajėgumus bei totalinę gynybą. Nes karas, jeigu  vyks, jis vyks  ne Rusijos teritorijoje.

Skaityti visą įrašą

Ateities Lietuva – be prorusiškų partijų

Paskelbta 2016 rugsėjo mėn. 15 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , , ,

Profesorius Raimundas Lopata įvardijo V. Tomaševskio lenkų ir rusų, V. Uspaskicho, R. Pakso ir R. Karbauskio partijas prorusiškomis. Kaip čia atsitiko? Juk visus ketverius metus didžiausia Lietuvos partija – socialdemokratai, su trejomis (kol neišmetė V.Tomaševskio) partijomis dirbo koalicijoje. Ar reikia suprasti iš profesoriaus pasažo, kad ir socialdemokratai – prorusiška partija? 
Ar tikrai Rusija bando įtakoti Lietuvos rinkimus į Seimą ir jeigu taip, kaip tai sustabdyti? Yra tik vienas radikalus būdas: V.Putino Rusija turi pralaimėti visais frontais. Kiek pasiruošę tokiam scenarijui Vakarai? Šių metų Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas Kinijoje antraip nei teigia pats V. Putinas, nelabai jam sekėsi primesti savo agresyvius siekius. Vokiečiai ir prancūzai atsisakė be Ukrainos prezidento P. Poršenkos tęsti derybas dėl Ukrainos su V. Putinu. Tuo pat prieš G20 susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris, jeigu pamenate, net pasiūlė NATO baigti žvanginti ginklais prie Rusijos sienų bei vėl normalizuoti santykius su Rusija. Kol tokia trumparegystė ir beprincipingumas tęsis, Ukrainoje liesis kraujas, o V.Putino šutvė toliau šantažuos Vakarus. Ir taip, jie toliau sėkmingai naudos savo „minkštąją galią“ įtakoti rinkimus ir JAV, ir ES ir Lietuvoje. Jau senai įtakoja per visus finansinius, politinius, kultūrinius kanalus. 
Beje, norėčiau Vokietijos užsienio reikalų ministro patikslinimo: apie kokias Rusijos sienas jis kalba. Mat šiandienos neo imperialistinė Rusija savo sienas mato žlugusio Varšuvos pakto ribose. 
Jeigu Vokietijos socialdemokratai bando apsimesti, kad į rusiškąjį neo imperializmą neverta kreipti dėmesio, jeigu jie mano, kad jis nekelia grėsmės, tai nebelieka nieko kito kaip manyti, jog jie priima putiniškąjį pasaulio tvarkos naratyvą. Jame Rusijos sienos baigiasi prie pačios Vokietijos. Tereikia Rusijai praryti įstrigusį jos gerklėje Ukrainos kąsnį, ir V.Putino svajonė išsipildys. D.Trumpas, jeigu taptų JAV prezidentu kartu su F.W.Steinmeieriu galimai parodytų susirūpinimą ir ramiai užsimerktų. Tai, žinoma, būtų blogiausias Europai variantas. 
Grįžkime į Lietuvą. R.Lopatos siūloma idėja – socialdemokratų koalicija su konservatoriais – nėra nauja. Ji yra Seimo viceprimininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo senas arkliukas. Ar tokia koalicija apsaugos Lietuvą nuo Rusijos siekių įtakoti Lietuvos politiką?

Profesorius Raimundas Lopata įvardijo V. Tomaševskio lenkų ir rusų, V. Uspaskicho, R. Pakso ir R. Karbauskio partijas prorusiškomis. Kaip čia atsitiko? Juk visus ketverius metus didžiausia Lietuvos partija – socialdemokratai, su trejomis (kol neišmetė V.Tomaševskio) partijomis dirbo koalicijoje. Ar reikia suprasti iš profesoriaus pasažo, kad ir socialdemokratai – prorusiška partija? 

Skaityti visą įrašą

Vladimiro Putino karas prieš Hillary Clinton

Paskelbta 2016 liepos mėn. 27 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , , ,

Stebint ne vienkartinį simpatijų pareiškimą tarp JAV respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kyla tikrai ne įvairių minčių, o tik viena: kas už tų viešai deklaruojamų simpatijų glūdi? Jau akivaizdu, kad D.Trumpo pagrįsta kritika NATO narėms ir kvestionavimas pačios NATO aljanso svarbos nėra šiaip nemokšiški užsienio politikos pareiškimai. 
Buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas ir D.Trumpo rėmėjas, respublikonas Newtas Gingrichas aiškina D.Trumpo pareiškimą šitaip: „Nemanau, kad vertėtų rizikuoti branduoline konfrontacija su Rusija dėl Estijos. Ji nėra nieko daugiau, kaip Peterburgo miesto rajonas. Rusija nebūtinai pradėtų karinę invaziją, bet galimai pasinaudotų Ukrainos variantu“. (CBS, „This morning“, 2016). Tai garsaus Rusijos politikų klausimo vakarams „Ar jūs pasiruošę mirti dėl Narvos?“ atgarsis. Sėkla pasėta tinkamoje dirvoje.
Rusijos saugumo FSB agentų bei jų ruporo Russia Today, Sputnik ir naudingų idiotų armijos dezinformacija duodą akivaizdžią naudą. Visi minėti D.Trumpo pareiškimai atspindi dar vieną putiniškos užsienio politikos bruožą: nenuspėjamumą. Buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas įvardija šį D.Trumpo nenuspėjamumą kaip galimą naująją JAV politinę doktriną. (The Washington Post, 2016). Jis turi gerą mokytoją Rusijoje, taip sakant. Dar D. Trumpui net netapus JAV prezidentu, šie jo pareiškimai kerta per visą pokarinės Europos saugumo architektūros pagrindą: NATO kaip gynybinį aljansą. Jam subliūškus, matysime susiskaldžiusią Europą neturinčią jokios bendros karinės galios ir kuriai gresia nauji Svexit bei kiti „exit“. Už tai reikia „dėkoti“ Vokietijos kancleriai A.Merkel įleidusiai į Europą virš milijono nelegalų be jokios patikros. Rezultate liejasi kraujas Europos gatvėmis. Reikėtų dėkoti šrioderiams ir šrioderizmui Vokietijos mentalitete santykiuose su Rusija. Šioje vietoje tiktų suktas klasikinis klausimas „kas paneigs...“. 
Už tokią dovaną sau V.Putinas pasiruošęs mokėti milijardus. Tai ir daroma. Vis garsiau kalbama apie „rusiškus pinigus“ iš V.Putinos oligarchų aplinkos besisukančius D.Trumpo aplinkoje. Matome lietuviško kaikarizmo analogą D.Trumpo asmenyje ir jo rėmėjų mąstysenoje tik gigantiškame formate ir tokioje pat galimai tragiškoje jo išdavoje. Europa grįžta į 1939 metus, kada jos susiskaldymas palčiai atvėrė vartus dviem žiauriems totalitariniams režimams. Šiandien teliko vienas, patogiai įsitaisęs sofoje ir laukiantis savo istorinės akimirkos. Kaip sako lietuvių išmintis: „Be kantrybės nėra galybės.“. 
Su nenuspėjamu D.Trumpu Europa arba pati save padovanos V.Putinui, arba padovanos Baltijos valstybes, kad atsiknistų nuo jo. Tokios turėtų būti V.Putino kantrybės prielaidos.

Stebint ne vienkartinį simpatijų pareiškimą tarp JAV respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kyla tikrai ne įvairių minčių, o tik viena: kas už tų viešai deklaruojamų simpatijų glūdi? Jau akivaizdu, kad D.Trumpo pagrįsta kritika NATO narėms ir kvestionavimas pačios NATO aljanso svarbos nėra šiaip nemokšiški užsienio politikos pareiškimai. 

Skaityti visą įrašą

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2024 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design