Blogas | Arkadijus Vinokuras - aktorius, rašytojas, žurnalistas

Kas kaltas dėl šalies politinės degradacijos? Visų pirma Lietuvos socialdemokratų partija taip ir nesugebėjusi per ketverius metus valdžioje susigrąžinti socialdemokratijos.

• LSDP vadovybės siekis lankstytis į visas puses tai bažnyčiai, tai verslininkams samdomų darbuotojų sąskaita griauna bet kokias viltis įprasminti socialiai atsakingą ekonomiką ir solidarumą visuomenėje.

• Tuo pat pataloginė baimė imtis rimtų žygių pažaboti pačioje partijoje korupciją, švogerizmą, prekybą poveikiu (taip iš esmės naikinant ydingą siaurais interesais grįstą lojalumo partijai modelį) - visa tai kartu paėmus tolina socialdemokratija nuo jos pačios.

• Lietuvos socialdemokratų dešinėjimas niekaip neapsaugojo Lietuvos politinės padangės nuo „technokratų“ partijų ir nuo eilinių „kovos su korupcija“ aferistų, šauniai perimančių nusivylusiųjų balsus, atsiradimo. Tai tie balsai, apie 20 procentų, kurie turėjo atitekti socialdemokratams jeigu jie būtų susigražinę socialdemokratiją. Taip neatsitiko.

• Lietuvos socialdemokratų partija nėra tokia pagal apibrėžimą, nors šito iš jų laukia gera dalis Lietuvos rinkėjų. Nesulaukę, jie spjauna į Tėvynę ir bėga svetur ieškoti geresnio gyvenimo. Į šitą „geresnis gyvenimas“ supratimą patenka ir politinė valdžios kokybė, tai yra kai partijos politika atspindi savo deklaruojamas vertybes. Jeigu Skandinavijos socialdemokratai būtų lietuviškosios socialdemokratijos atitikmuo, jie matytų ten gerovės valstybes kaip savo ausis.

Lietuvai verkiant reikia rimtos kairiosios politinės partijos ypač, kai anot Amžiną atilsį profesoriaus Leonido Donskio: „[Atidžiai] stebėdamas, kaip mūsų žiniasklaida inkorporuoja tolimos dešinės komentatorius į pagrindinę nuomonės formavimo srovę, kaip buvusios marginalinės mūsų tolimos dešinės figūros daro svaiginančią politinę karjerą centro dešinėje, kaip gan iškilios figūros atvirai teisina Vengrijos ir Lenkijos antidemokratinę politiką vien todėl, kad jos yra NATO narės ir pan., neketinu apsigauti. Potencialo mums tapti dar viena mažyte Lenkija arba Vengrija tikrai pakanka.“. (L. Donskis: „Ar mūsų laukia Vengrijos ir Lenkijos scenarijus?“).

Kitaip tariant, Lietuvos socialdemokratų (kaip kairiosios partijos) intelektualinis neįgalumas nesugeba užkirsti kelio partijoms, siekiančioms demokratija grįsti sau kelią į Lietuvos politinį Olimpą. Kokiu tikslu? Bažnytinėmis ir nacionalistinėmis dogmomis panaikinti demokratiją Lietuvoje. Taip atsitiko prieškarinėje Lietuvoje. Pasekmės mums puikiai žinomos: diktatūra ir valstybės išdavimas Sovietų Sąjungai. Paradoksalu, bet šiandien Europos socialdemokratai siekia įgyvendinti Europos Sąjungos idėją, o kraštutiniai dešinieji – ją griauti. Kas atsitiks, jeigu kraštutiniai taps establišementu? Užmeskite akį į Lenkiją ir Vengriją, Jungtinę Karalystę, pamatysite.

Jau akivaizdu, kad Seime po rinkimų atsidurs trys prieš ES idėją pasisakančios partijos: valstiečiai žalieji, TT ir Darbo partijų likučiai. O jeigu dar ir G. Landsbergis nesugebės suvaldyti savo talibų? Nesuvaldys galimų korupcinių skandalų? Juk partijos gretose vėl matosi konservatorių valdymo laikais mažiausiai dvylika korupcinių skandalų sukėlę veikėjai. Dar pridėkime prieš korupciją „kovojančius“ violetinius aferistus ir kažkas Kremliuje gers šampaną. Beje, už „antikorupcinę koaliciją“ balsuos niekur nedingusi violetinė gatvė.

Politinė šalies degradacija ypač sustiprėjo Lietuvos socialdemokratams sudarius koalicija su TT ir Darbo partija. Intelektualine ir vertybine prasme smukimas akivaizdus. Visa armija gėdą Lietuvai darančių „politikų“ išvydo dienos šviesą. Tai padorumo, solidumo, erudicijos nepaliesti žmonės, kurie, egzistuojant rimtai vertybinei socialdemokratijai, niekada nebūtų galėję tapti ministrais, vice ministrais, merais. Taip, politikoje kompromisai būtini, bet ne esminių principų sąskaitą. Tie principai, deja, buvo paminti.

Šiandien socialdemokratų partijai po rinkimų būtinas naujas lyderis ar lyderė, kurio esminis tikslas būtų socialdemokratijos susigrąžinimas jos vardu besivadinančiai partijai. Reikalingas žmogus, kuris yra socialdemokratas ne žodžiais, ne atmintinai iškaltu žargonu, ne lojalumu draugeliams pasižymintis ar gaminantis politinius broilerius – prisitaikėlius.

Reikalingas žmogus, neturėjęs šaknų komunistų partijoje ar komsomole, neturėjęs nieko bendro su sovietine nomenklatūra, lojalus partiją vienijančiai idėjai ir iš jos išplaukiančiai ideologijai. Kai Lietuvoje yra tik viena kairioji partija turinti lyg ir pasipriešinti visai dešiniųjų partijų ordai, tvirtos kairiosios vertybinės pozicijos neturėjimas yra neatsakingas, įtartinas, nekeliantis pasitikėjimo. Tas nepasitikėjimas pagrįstas, todėl neleidžia Lietuvos socialdemokratams didinti savo gerbėjų ir rėmėjų įprastą procentą.

Norint keisti visuomenę iš esmės, negalima eiti obuoliauti kartu su siaurų privačių interesų patenkinimui skirtomis partijomis. Deja, ateinančio Seimo politinė sandara patvirtins, kad Lietuvos politinė tikrovė tik ir susideda iš vertybinėmis apsimetančių partijų. Todėl tenka liūdnai konstatuoti, kad šalies politinė degradacija virsta nestabdomu procesu. Deja, šioje vietoje ratas užsidaro.

Kas kaltas dėl šalies politinės degradacijos? Visų pirma Lietuvos socialdemokratų partija taip ir nesugebėjusi per ketverius metus valdžioje susigrąžinti socialdemokratijos.

Skaityti visą įrašą

Ar tikrai visi komentatoriai – psichiniai ligoniai?

Paskelbta 2016 balandžio mėn. 29 d. | 0 koment.

Žymės: A. Butkevičius, LSDP, komentatoriai, kalafiorai

„Feisbuku nesinaudoju, o komentarus rašo turintys psichinių problemų“, – šią savaitę premjeras pasakė Žinių radijuje.

RAr tikrai visi anoniminiai komentatoriai – tokie? Svarbiausia, kad Lietuvoje už nusikalbėjimą nesodina. Net į Vasaros gatvę. Antraip vietos ten neliktų. Juokas juokais, bet nenustebsiu, kai po tokios įžvalgos socialdemokratai praras dar daugiau rėmėjų.

Dėl nusikalbėjimų niekas negresia ir V.Mazuroniui. Nors jis reklaminiame video klipe bando primityviai suvaidinti Donaldo Trumpo ir neorasisto mišinį pavadinimu „Mes pabėgėlių neįsileisime“. Kad tie pabėgėliai, kaip ir mūsiškiai emigrantai į V.Mazuronio Lietuvą atbėgti ar sugrįžti nesiruošia, ne tiek svarbu.

Yra, deja, tokių artistų, neturinčių nė lašo savikritikos. Grynas egoizmas: kuo bukiau, tuo geriau. D.Trumpas tuo JAV visuomenės bukumu ir žaidžia. Dalies JAV visuomenės, noriu patikslinti.

Pas mus tamsuolių irgi netrūksta. Todėl panašiems „politikams“ , tiems, nuolat nusikalbantiems, skiriamos geriausios vietos partijų sąrašuose. Kol bus nesąmoningų rinkėjų, tol pajamos ir privilegijos garantuotos iki grabo lentos. Mat ta nesąmoninga dalis visuomenės akivaizdžiai kenčia nuo sadomazochistinių tendencijų. Politikai, vieni atvirai, kiti kiek inteligentiškiau išvadina juos psichiniais ligoniais, bet tie vis ploja, šaukia vivat!

Geriausia, žinoma, jeigu būtų pavykę Seimui prastumti apynasrį žiniasklaidai. Žiūrėk, koks išskirtinai mielas sutarimas tarp partijų buvo pasiektas. Tik kelios dienos pasitarimui ir – apynasris.

Tie „žurnaliūgos“ tuojau būtų rašę tik liaupses partijai ir Vyriausybei, Seimo nariams, valdininkams. Ypač – tiems nusikalbantiems gyvenimas šviesesnis taptų. Deja, nepasisekė. Prezidentė parodė itin retą neeilinę išmintį ir įstatymo pataisą vetavo. Belieka tik iš nusivylimo komentatorius išvadinti psichiniais ligoniais.

„Feisbuku nesinaudoju, o komentarus rašo turintys psichinių problemų“, – šią savaitę premjeras pasakė Žinių radijuje.

Skaityti visą įrašą

Vargas dėl proto

Paskelbta 2013 spalio mėn. 3 d. | 1 koment.

Žymės: Seimo pirmininkas, Graužinienė, Darbo partija, Socialdemokratai, A. Butkevičius, Uspaskichas

Vienu paspaudimu Lietuvos Seimas virto lenkišku seimu. Nežinantiems istorijos, tai aliuzija į visišką chaosą Lenkijos seime ATR (Žečpospolitos) laikais. Opozicijos vadovas Andrius Kubilius Darbo partijos (leiboristų) rokiruotę įvardijo kaip nepagarbą Seimui. Bet tos pagarbos seniai nebeliko – konservatorių dėka. Visos partijos Seime vis pakabėdavo ant V.Uspaskicho kabliuko ir būdavo spaudžiamos. Tiesa, dar nežinia, kas ką spaudžia ir iš kur.

Skaityti visą įrašą