Klausimas rimtas. Štai šiandiena nenoromis perskaičiau leidinio antraštę, kuriame skelbiama žinia, jog dainininkė ir puiki aktorė (kas be ko)  Jennifer Lopez šventė savo gimimo dieną be apatinių kelnaičių. O kažkokia bunkė  atvėrė kažkokias duris į kažkur ne filosofine prasme. Na,  o kaip jis ten, tas, kuris laksto su trumpomis ružavomis kelnėmis ir ilgomis kojinėmis? Ak taip, jis dar buvo vedęs australę,  nepamenu pavardės.  Tai štai: ar kas nors gali man protingu balsu, protingu veidu paaiškinti, kodėl aš visą tą „pasaulinės svarbos“  informaciją  turėčiau žinoti?

Tenka konstatuoti, kad be bulvaro regis ir rimtame leidinyje nei iš vietos.  Tokia yra  pasaulinė žiniasklaidos tendencija. Leidinys, mano jo leidėjai, turi būti skirtas vienu metu visoms čia žemiau išvardintoms grupėms: protingiems, mažiau protingiems, išsilavinusiems, mažiau išsilavinusiems, miesčioniams, svajojantiems tapti miesčioniais ir ypač bukiems. Kuriamas sėkmingo miesčionio naratyvas į kurį viliantys tapti miesčionėmis būtinai turi lygiuotis. Jiems būtina  viską apie tą jau tapusiu  miesčioniu žinoti: ką valgo, kuo rengiasi, ką veikia tualete, kiekis šlapimo bei išmatų.  Ne, apsirinku. Miesčionis tualeto nelanko. Toliau: ką kam „nepaprastai įdomaus“ kažkam „nepaprastai įdomiam“ pasakė ir kokie šeimyniniai skandaliukai tuos vargšelius „elito atstovus“ kamuoja ir net, ne duok Dieve, dar ir kankina.  Pasižiūrėjus į juos nuotraukose supranti, kad jų niekas ir nesiruošia kankinti. Visada pagal elitinio madų žurnalo etaloną gražūs, sėkmingi ir kaip pastebėta,  niekada nelanko tualeto. Jie juk tiesiog tobuli žurnalo tvariniai. Be kelnaičių taip sakant.  Vienam įtakotam to „be kelnaičių“ fakto skaitytojui  net kilo mintis paskelbti savo gimimo dienos baliuko  svečiams aprangos kodą: visi be kelnaičių, antraip lauk iš  šventės. Perspėja, kad bus tikrinama. 

Žinoma, taip, žodžio ir nuomonės laisvė, rinka ir kas be ko, demokratija. Daugumos galia. Tačiau jeigu dauguma tokia, kokia Rusijoje (V. Putinas ir novorosija).  Jungtinėje Karalystėje (B. Johnson  ir Brexit) ir JAV (D. Trumpas ir „Amerika be pasaulio“), tai ilgainiui mūsų krauju iškovota demokratija taps bulvarinio skaitalo analogu. Tai būsena, kai nėra problemų, nėra negražių ir nesveikų žmonių, nėra tualetų. Bet, yra  aibės gelažnikų parduotuvių  su garsių kūrėjų haute couture pigiomis kinietiškomis kopijomis. Visi pokalbiai prasideda apie orą, toliau pereinama „ak, aš ją mačiau, viešpatie, tokia neteisingai pasidažiusi, ne pagal normą“.  Galiausiai pokalbiai baigiasi lyg netyčiniu pasididžiavimu, mat jo ar jos, ar jų nuotraukos pasirodė tame „pačiame svarbiausiame leidinyje, kurį visi  kam reikia žino“.   Ir ne duok Dieve, jeigu nepasirodai nuotraukose! Šakės! Gyvenimo beprasmybė! Egzistencinė krizė pavadinimu „Manęs jau niekas nemyli“!

Taip demokratija tampa miesčionių įkaite ir nuosavybe. Politika taip pat. Nes politika garantuoja privilegijas, apie kurias eilinis miesčionis net bijo pasvajoti. Išskyrus tuos atvejus, kai miesčionimis tampa  graužinienės, baltraitienės, pitrinienės, pinskuvienės ir jų vyriški atitikmenis. Jų sąrašą galite patys susikurti.  Kuo menkesnis miesčionis, tuo didesnis pasipūtimas tapus „kažkuo“.  Nesvarbu kuo, bet valdžioje.  Nesvarbu kokioje ir nesvarbu su kuo.  Pamenate, kai iki 1990 –tųjų visi buvo komunistais, o po 1990 tie visi tapo patriotais? Tai dabar tie buvusieji komunistai, o šiandien patriotai ir formuoja mūsų bulvarinį mentalitetą.  Padedant demokratinei žiniasklaidai. Nes kuo daugiau kvailių, tuo daugiau galimybių išsilaikyti valdžioje. Štai „Darbo partijos“ pirmininkas  V. Mazuronis neves savo partijos į rinkimus. Skaityk „padėjo“ ant savo partijos. Mat Europarlamente daugiau moka. Socialdemokratų „žvaigždutės“ Europarlamente taip pat nedalyvaus rinkimuose, nes EP daugiau moka. Tokie štai mūsų miesčionys patriotai. 

Pagalvojus, gal tikrai raminančiai veikia bulvariniai skaitalai, kai tiek įtampos, skurdo, kraujo pasaulyje. Žinia apie vienokią ar kitokią  garsenybę be kelnaičių juk daug malonesnė, pikantiška, taip sakant. Kutena maloniau, nei kruvinų Vokietijos ar Prancūzijos gatvių vaizdai.  

Mūsų, Lietuvos gatvės, dar teroristų išpuoliais nesukruvintos. Galima gražų ir šiltą vasaros vakarą Vilniaus Didžiojoje gatvėje prisėsti prie lauko staliuko, be baimės skaičiuoti visus Mazaratti. Corvette 2016 Z06, BMV, naujausius, net 15 cm. padidintus Mercedes – Benz, Jaguar. Kas sakė, kad Lietuva ūbagynas?  Vien tik gražūs vyrai ir moteris Vilniaus gatvėse. Vilnius nėra Lietuva? Tai marš visi į Vilnių, kame problema. Sako, kad nors žmonių mažėja, o valdininkų didėja. Todėl darbo kiek nori. Normalu, juk Vilnius, ko čia kaime sėdėti ir svetimas vištas skaičiuoti?  Štai, prisėdi kavinukėje, pasiimti bulvarinį skaitalą  nebulvariniu protingu pavadinimu ir, žiūrėk, tampi „miesto elitu“, miesčioniu. 

Tik nevalia pamiršti to elito vardų ir pavardžių. Man niekaip nesiseka jų prisiminti, nors tu ką. Einu pasimokysiu atmintinai, nes liksiu už borto, jeigu mane pakvies į jų baliuką. Nors, po šio mano komentaro, matysiu tuos baliukus kaip savo ausis. Gaila net tas žodis. Tikra katastrofa! 

Ir vis dėlto: kodėl turėčiau žinoti, kad kažkas be kelna

Kaip ten dainavo „Antis“? „Zombiai atrieda atidunda!“. Jie atidunda iš Tel Avivo, Varšuvos, Kijevo. Ir, žinoma, iš to Dievo bausmės žmonijai – Briuselio. Kalbu apie homoseksualų eitynės vyksiančias Vilniuje biržeio 18 dieną. Ir kas taip mano? Kraštutiniai Lietuvos dešinieji – Lietuvos skaidrumo, tautinės savasties, rūtų darželio puoselėtojai. Jie kreipiasi laišku į mus, piliečius, kuriems skauda dėl Lietuvos: „Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių“. Kas pasirašė šį sielą veriantį šauksmą? Du garsūs socialdemokratai, neonacis, disidentė, tautininkas, filosofas, politologas, apžvalgininkas, poetė. Na ir kokteilis! 

Tačiau, po žiauriausių masinių žudynių JAV kriminalinėje istorijoje Orlando gėjų klube, kur buvo nužudyti 49 žmonės ir antra tiek sužeista, ironija stringa gerklėje. Šios žudynės – o nuoseklios religinių fanatikų, neadekvačių politikierių neapykantos ir gyvuliškos baimės kitokiems skatinimo rezultatas. Jeigu kas mano, kad žodis neturi galios, tai tereikia pasižiūrėti į neapykantos kitokiems skatinimo istoriją nuo žmonijos pradžios laikų. Nevaldoma, ji pasireiškė baisiausia jos forma – pramoninių „kitokių“ naikinimu dujų kamerose Europoje, 200 Lietuvos gražiausių miestelių grioviuose ir miškuose, žudymo laukuose Kambodžoje, Ruandoje, Armėnijoje Ukrainoje ir Katynėje. 

Šiandien neapykanta homoseksualams vienija tokias iš pirmo žvilgsnio neįmanomas suvienyti pasaulėžiūras, kaip antai: islamas su žiauriausia jo forma „Islamo valstybė“, judaizmas ir krikščionybė, stačiatikybė ir tų religijų fanatiškos sektos, visokiausios nacionalizmo atmainos ir net, regis, lietuviškoji socialdemokratijos parodija. Neapykanta homoseksualumui kaip ir „normali“. Mat garsiai išpažinti antisemitizmą, rasizmą vis dar ne politkorektiška. Bet vieša neapykanta homoseksualumui yra galima. Protestuojančių atstovų laiškas tautai ir vyriausybei tai ir parodo. Kreipimosi tekstas pritrenkia visiška scholastika, elementarių istorijos, moksliniu žinių trūkumu.