Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas

Žiūrimi įrašai pagal žymę 'politika'

Kodėl turiu žinoti, kad kažkokia įžymybė yra be kelnaičių?

Paskelbta 2016 liepos mėn. 26 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

Klausimas rimtas. Štai šiandiena nenoromis perskaičiau leidinio antraštę, kuriame skelbiama žinia, jog dainininkė ir puiki aktorė (kas be ko)  Jennifer Lopez šventė savo gimimo dieną be apatinių kelnaičių. O kažkokia bunkė  atvėrė kažkokias duris į kažkur ne filosofine prasme. Na,  o kaip jis ten, tas, kuris laksto su trumpomis ružavomis kelnėmis ir ilgomis kojinėmis? Ak taip, jis dar buvo vedęs australę,  nepamenu pavardės.  Tai štai: ar kas nors gali man protingu balsu, protingu veidu paaiškinti, kodėl aš visą tą „pasaulinės svarbos“  informaciją  turėčiau žinoti?
Tenka konstatuoti, kad be bulvaro regis ir rimtame leidinyje nei iš vietos.  Tokia yra  pasaulinė žiniasklaidos tendencija. Leidinys, mano jo leidėjai, turi būti skirtas vienu metu visoms čia žemiau išvardintoms grupėms: protingiems, mažiau protingiems, išsilavinusiems, mažiau išsilavinusiems, miesčioniams, svajojantiems tapti miesčioniais ir ypač bukiems. Kuriamas sėkmingo miesčionio naratyvas į kurį viliantys tapti miesčionėmis būtinai turi lygiuotis. Jiems būtina  viską apie tą jau tapusiu  miesčioniu žinoti: ką valgo, kuo rengiasi, ką veikia tualete, kiekis šlapimo bei išmatų.  Ne, apsirinku. Miesčionis tualeto nelanko. Toliau: ką kam „nepaprastai įdomaus“ kažkam „nepaprastai įdomiam“ pasakė ir kokie šeimyniniai skandaliukai tuos vargšelius „elito atstovus“ kamuoja ir net, ne duok Dieve, dar ir kankina.  Pasižiūrėjus į juos nuotraukose supranti, kad jų niekas ir nesiruošia kankinti. Visada pagal elitinio madų žurnalo etaloną gražūs, sėkmingi ir kaip pastebėta,  niekada nelanko tualeto. Jie juk tiesiog tobuli žurnalo tvariniai. Be kelnaičių taip sakant.  Vienam įtakotam to „be kelnaičių“ fakto skaitytojui  net kilo mintis paskelbti savo gimimo dienos baliuko  svečiams aprangos kodą: visi be kelnaičių, antraip lauk iš  šventės. Perspėja, kad bus tikrinama. 
Žinoma, taip, žodžio ir nuomonės laisvė, rinka ir kas be ko, demokratija. Daugumos galia. Tačiau jeigu dauguma tokia, kokia Rusijoje (V. Putinas ir novorosija).  Jungtinėje Karalystėje (B. Johnson  ir Brexit) ir JAV (D. Trumpas ir „Amerika be pasaulio“), tai ilgainiui mūsų krauju iškovota demokratija taps bulvarinio skaitalo analogu. Tai būsena, kai nėra problemų, nėra negražių ir nesveikų žmonių, nėra tualetų. Bet, yra  aibės gelažnikų parduotuvių  su garsių kūrėjų haute couture pigiomis kinietiškomis kopijomis. Visi pokalbiai prasideda apie orą, toliau pereinama „ak, aš ją mačiau, viešpatie, tokia neteisingai pasidažiusi, ne pagal normą“.  Galiausiai pokalbiai baigiasi lyg netyčiniu pasididžiavimu, mat jo ar jos, ar jų nuotraukos pasirodė tame „pačiame svarbiausiame leidinyje, kurį visi  kam reikia žino“.   Ir ne duok Dieve, jeigu nepasirodai nuotraukose! Šakės! Gyvenimo beprasmybė! Egzistencinė krizė pavadinimu „Manęs jau niekas nemyli“!
Taip demokratija tampa miesčionių įkaite ir nuosavybe. Politika taip pat. Nes politika garantuoja privilegijas, apie kurias eilinis miesčionis net bijo pasvajoti. Išskyrus tuos atvejus, kai miesčionimis tampa  graužinienės, baltraitienės, pitrinienės, pinskuvienės ir jų vyriški atitikmenis. Jų sąrašą galite patys susikurti.  Kuo menkesnis miesčionis, tuo didesnis pasipūtimas tapus „kažkuo“.  Nesvarbu kuo, bet valdžioje.  Nesvarbu kokioje ir nesvarbu su kuo.  Pamenate, kai iki 1990 –tųjų visi buvo komunistais, o po 1990 tie visi tapo patriotais? Tai dabar tie buvusieji komunistai, o šiandien patriotai ir formuoja mūsų bulvarinį mentalitetą.  Padedant demokratinei žiniasklaidai. Nes kuo daugiau kvailių, tuo daugiau galimybių išsilaikyti valdžioje. Štai „Darbo partijos“ pirmininkas  V. Mazuronis neves savo partijos į rinkimus. Skaityk „padėjo“ ant savo partijos. Mat Europarlamente daugiau moka. Socialdemokratų „žvaigždutės“ Europarlamente taip pat nedalyvaus rinkimuose, nes EP daugiau moka. Tokie štai mūsų miesčionys patriotai. 
Pagalvojus, gal tikrai raminančiai veikia bulvariniai skaitalai, kai tiek įtampos, skurdo, kraujo pasaulyje. Žinia apie vienokią ar kitokią  garsenybę be kelnaičių juk daug malonesnė, pikantiška, taip sakant. Kutena maloniau, nei kruvinų Vokietijos ar Prancūzijos gatvių vaizdai.  
Mūsų, Lietuvos gatvės, dar teroristų išpuoliais nesukruvintos. Galima gražų ir šiltą vasaros vakarą Vilniaus Didžiojoje gatvėje prisėsti prie lauko staliuko, be baimės skaičiuoti visus Mazaratti. Corvette 2016 Z06, BMV, naujausius, net 15 cm. padidintus Mercedes – Benz, Jaguar. Kas sakė, kad Lietuva ūbagynas?  Vien tik gražūs vyrai ir moteris Vilniaus gatvėse. Vilnius nėra Lietuva? Tai marš visi į Vilnių, kame problema. Sako, kad nors žmonių mažėja, o valdininkų didėja. Todėl darbo kiek nori. Normalu, juk Vilnius, ko čia kaime sėdėti ir svetimas vištas skaičiuoti?  Štai, prisėdi kavinukėje, pasiimti bulvarinį skaitalą  nebulvariniu protingu pavadinimu ir, žiūrėk, tampi „miesto elitu“, miesčioniu. 
Tik nevalia pamiršti to elito vardų ir pavardžių. Man niekaip nesiseka jų prisiminti, nors tu ką. Einu pasimokysiu atmintinai, nes liksiu už borto, jeigu mane pakvies į jų baliuką. Nors, po šio mano komentaro, matysiu tuos baliukus kaip savo ausis. Gaila net tas žodis. Tikra katastrofa! 
Ir vis dėlto: kodėl turėčiau žinoti, kad kažkas be kelna

Klausimas rimtas. Štai šiandiena nenoromis perskaičiau leidinio antraštę, kuriame skelbiama žinia, jog dainininkė ir puiki aktorė (kas be ko)  Jennifer Lopez šventė savo gimimo dieną be apatinių kelnaičių. O kažkokia bunkė  atvėrė kažkokias duris į kažkur ne filosofine prasme. Na,  o kaip jis ten, tas, kuris laksto su trumpomis ružavomis kelnėmis ir ilgomis kojinėmis? Ak taip, jis dar buvo vedęs australę,  nepamenu pavardės.  Tai štai: ar kas nors gali man protingu balsu, protingu veidu paaiškinti, kodėl aš visą tą „pasaulinės svarbos“  informaciją  turėčiau žinoti?

Skaityti visą įrašą

Man sako: greitai gyvensime kaip Švedijoje. Ir aš tikiu

Paskelbta 2016 balandžio mėn. 27 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

 

Grįžau į Lietuvą po 25 metų praleistų Švedijoje. Prisimindamas šią šalį, noriu, kad Lietuvoje būtų kaip ten. Ir kad ne mes į ją bėgtume, bet jie pas mus. Nuo ko pradėti? Nuo pasitikėjimo savo atstovais politikoje. Naujausiais duomenimis, tačiau, Lietuvos partijomis pasitiki tik 5,2 proc. gyventojų.Nepasitiki – 68,2 proc. 
Todėl man vis sako, kad Lietuvoje pakelti pasitikėjimą partijomis neįmanoma. Priežastį jau žinau: kas civilizuotoje politinėje kultūroje vadinama savikritika, Lietuvoje įvardijama kaip saviplaka. Tokios, matyt, reikia kratytis. Tokiu būdu aplinka ir kritikai lieka kaltais. Todėl ir siūloma kritiškiems partijos nariams užsičiaupti: „Juk priešai pasinaudos.“. Taip suklupo didžiausia Lietuvos politinė partija. Lygioje vietoje.
Pateiksiu tikros demokratinės politinės kultūros ir atsakomybės pavyzdį. Štai prieš gerą savaitę Švedijos Būstų ir miestų plėtros ministras Mehmet Kaplan (Žaliųjų partija), palygino Izraelį su nacistine Vokietija. Vėliau prisėdo su garsiu neonacistu papietauti. Kiek anksčiau palygino islamistus su savanoriais Suomijos kovotojais už laisvę. (1939 karas prieš sovietus). Po kelių dienų jam teko atsistatydinti. Supratote? Jokių „zadanije“, jokio valstybės valdymo telefonu, jokių dvarų, jokių kyšių. Tiesiog papietavo. Tiesiog nusikalbėjo. Pas mus už nusikalbėjimą nebaudžiama. Esame tikra demokratija.
R
Apie atsakomybę. Lietuvoje tuo tarpu Socialdemokratų partijos citadelės Druskininkuose meras, pasiėmęs su savimi visą skyrių trenkia durimis, bet – „aplinka kalta“. Atsakomybės niekas nesiruošia prisiimti.
Praėjus 13 metų po mano sugrįžimo namo, turiu prisipažinti, niekaip nesuprantu, kodėl įpartijos viršūnes stumiamos jokių idėjų, vizijų neturinčios asmenybės, politiniai broileriai. O protingi, nors ir jauni, paliekami nuošalyje. Regis, reikalingi viskam pritariantys veikėjai leisiantys konservuoti švogerizmą kaip lojalumo partijai modelį.
Nesuprantu, kokiu pagrindu kviečiami į partijas žmonės, kaip antai „pasiruošęs dirbti su bet kuria partija“ S.Skvernelis. Bet pasitikėjimas juo – iki debesų. Bet kokie būdai geri, tik kad išsilaikyti valdžioje? Kiti protingi būdai, – pagarba kito kitokiai nuomonei, nepotizmo rovimas su šaknimis partijose ir regionuose, kvietimas sugrąžinti (kalbant apie socialdemokratus) socialdemokratiją partijai, atmetami.
Tačiau tikrovė Lietuvoje, kurioje netekęs kantrybės ir pasitikėjimo partijomis pilietis spjauna ir emigruoja, visiškai kitokia. Šiandien partijos turi kalbėti apie pasitikėjimą ir imtis rimtų priemonių atkurti pasitikėjimą civilizuotos politinės kultūros priemonėmis. Bet, pavyzdžiui, skaitant socialdemokratų 2016 metų programą, pritrenkia temos nebuvimas pavadinimu „Pasitikėjimo politinei sistemai, partijai ir visuomenėje atkūrimas“. Reitingai krinta lyg senai pernokę obuoliai, švogerizmo skandalai vienas po kito murkdo partiją, bet apie pasitikėjimo atkūrimą partijai – nei žodžio. Tyla. Tikriausiai, kad nebūtų apkaltinta saviplaka. Apsimetama, kad pasitikėjimas krinta ne dėl rimtų priežasčių, o dėl priešų klastų.

Grįžau į Lietuvą po 25 metų praleistų Švedijoje. Prisimindamas šią šalį, noriu, kad Lietuvoje būtų kaip ten. Ir kad ne mes į ją bėgtume, bet jie pas mus. Nuo ko pradėti? Nuo pasitikėjimo savo atstovais politikoje. Naujausiais duomenimis, tačiau, Lietuvos partijomis pasitiki tik 5,2 proc. gyventojų.Nepasitiki – 68,2 proc. 

Skaityti visą įrašą

Partija – savigynos mechanizmas

Paskelbta 2015 lapkričio mėn. 3 d. | 3 koment.

Žymės: , , ,

Skirtumas tarp iš demokratijos išsivysčiusios partijos ir demokratija besinaudojančios, bet su diktatūra psichologinių sąsajų nesugebančios nutraukti partijos, yra pastarosios bukas savigynos instinktas. Bet kokia kritika traktuojama grėsme esminiams tokios partijos interesams. Akivaizdu, netgi tada, kai partija kaltinama dengianti nepotizmą.

Skaityti visą įrašą

10 nemokamų elektros šokų – ir visi tapsime laimingi

Paskelbta 2015 spalio mėn. 22 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , ,

Nesupratote? „Šiuolaikinė“ Lietuvos psichiatrija dėmesį skiria ne psichologinei depresijos ar kitų psichinių ligų prevencijai, bet vaistams arba šiuo atveju, anot Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės vadovo Valentino Mačiulio, psichologinei pagalbai finansuojamai brangiais tyrimais ir gydymo metodais, pavyzdžiui – elektroimpulsine terapija bei transkranijine magnetine stimuliacija.

Skaityti visą įrašą

Didėjantis Lietuvos žmonių pasitikėjimas žiniasklaida - dėsningas

Paskelbta 2014 sausio mėn. 16 d. | 4 koment.

Žymės: , , , , , ,

Taip, ir vėl naujausi tyrimai rodo, kad žiniasklaida išlieka įtakingiausia įtakingiausių visuomenėje institucijų ketvirtuke. Ir jos įtaka vis stiprės mažėjant politikų ir biurokratų suvokimui, jog į visuomenę nespjaunama.

Skaityti visą įrašą

Pirmalaikiai rinkimai – vaistai nuo populistų

Paskelbta 2014 sausio mėn. 10 d. | 0 koment.

Žymės: , , , , , , ,

Galimybė, regis, hipotetinė. Bet abejonių nebekyla: partijų Darbo (leiboristų) partijos ir „Tvarka ir teisingumas“ tikslas yra sužlugdyti euro įvedimą. Šių partijų vedliai puikiai supranta, jog euro įvedimas nėra vien tik „nepolitinis” ekonominis klausimas, o vienas esminių Lietuvos nepriklausomybės nuo Rusijos įtakos išsilaisvinimo projektų. Kaip ir energetinė nepriklausomybė, ES ir NATO. Šių partijų politika aiški: antivalstybinė, antidemokratinė.

Skaityti visą įrašą

Mažieji lukašenkos ir putinai Lietuvoje

Paskelbta 2013 lapkričio mėn. 19 d. | 2 koment.

Žymės: , , , , , , ,

Na, kažkas ne taip su požiūriu į žiniasklaidą Lietuvoje. Regionų savivaldybėse, regis, suklestėjo mažųjų lukašenkų ir putinų mada. Savivaldybės steigia nuosavus laikraščius už mokesčių mokėtojų pinigus. Savivaldybių vadovai, tuo tarpu, vienas po kito nusprendė mesti lauk žurnalistus iš viešų posėdžių. Kupiškio rajono Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis net stebisi: „Tai kas čia per profesija, kad jums (žurnalistams) visur galima?“  

Skaityti visą įrašą

Back in USSR arba žurnalistai po padu

Paskelbta 2013 lapkričio mėn. 8 d. | 3 koment.

Žymės: , , , , , , ,

Areštuoti žurnalistai? Viduryje nakties išvedama redaktorė? Paimti kompiuteriai? Viskas gerai ir nieko naujo. Tokių atvejų šimtai. Rusijoje. Bet toks pat nesiskaitymas su žurnalistais, su viena didžiausių žinių agentūrų – BNS – Baltijos valstybėse peržengia elementarios pagarbos laisvam žodžiui ribas. Kuriam čia teisėjui stuktelėjo absurdiška mintis suteikti STT teisę su žurnalistais elgtis lyg kagėbistams „geraisiais“ sovietiniais laikais?

Skaityti visą įrašą

LSDP purtosi betoninių komunistų?

Paskelbta 2013 spalio mėn. 22 d. | 1 koment.

Žymės: , , , ,

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „socialdemokrato“ B.Bradausko sapalionės įžeidusios tautą, Sausio 13-osios aukas ir jų artimuosius, perpildė kantrybės taurę. Rašau „socialdemokratas“ kabutėse, nes B. Bradauskas per 23 metus sugebėjęs užsidirbti milijonus, savo mentalitetu taip ir liko įstrigęs betoninio prasčioko komunisto vaidmenyje. LSDP partijos paskelbtas pareiškimas rodo, kad partija jau nebetoleruos panašių išsišokimų.

Skaityti visą įrašą

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2018 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design