Paskelbta 2016 gegužės mėn. 5 d. | 0 koment.
Žymės:
kalafiorai,
pilietiškumas,
Marijonas Mikutavičius,
Rimvydas Valatka,
prekybos centrai,
kainos
Marijonas Mikutavičius kritikuoja akciją "Neikim į parduotuvę tris dienas". Regis, jis yra tipiškas bijantis savo kaimyno lietuvis. Maždaug: "Ne duok Dieve, jokių bendrų akcijų. Kiekvienas gali individualiai protestuoti kiekvieną dieną". Kraštutinis liberalizmas, kai kiekvienas sau ir už save, ir yra mūsų visuomenės didžiulė bėda. Tik todėl bet koks nesąžiningas darbdavys ar valdininkas, ar prekybos centras volioja eilinį lietuvį kaip nori. Todėl sakau: kiekviena bendra pilietinė protesto forma yra sveikintina. Tik tokioje eilinis pilietis sužino, kad nėra vienas, nėra paliktas likimo valiai. Ir kad bus išgirstas.
Rimvydas Valatka taip pat traukia per dantį akciją dėl kainų už maisto produktus sumažinimo. Anot jo, bandymas sumažinti kainas demonstracija prieš prekybos centrus su šūkiu „Kur žiūri valdžia?“ yra nesąmonė. Žinoma, jeigu toks šūkis, tikrai nesąmonė. Kaip ir kadaise Stokholme organizuota protesto akcija prieš visus ir viską. Apie pora tūkstančių žmonių centrinėje gatvėje šaukė „Mes prieš!“. Po kelių minučių visi jau šaukė „Mes už!“. Stokholmiečiai, supratę pokštą, juokėsi, kai kurie papildydavo demonstruojančių gretas. Patikslinsiu savo mintį: kalbu apie pilietines protesto akcijas, o ne apie vienokią ar kitokią politinę demonstraciją nuleistą iš viršaus. Kaip antai tokia neva pilietinė akcija „Darom“. Ji politinė nuo galvos iki kojų. Visa žiniasklaida mirga prezidentės, premjero ar dar kokio garsesnio politiko nuotraukomis. Visokiais rakursais pastarieji rausiasi šiukšlėse. Man tas vaizdas primena sovietinių laikų plakatą, tą, kuriame geriausias vaikų draugas V. I. Leninas neša kamieną ant vieno paties. Gal ir Seimo nariai, visas 141 su visais padėjėjais ir padėjėjomis išeitų į talką? Oho koks Vilnius švarus taptų!
Ne tokias pseudo pilietines akcijas turiu omenyje. Kalbu apie tikrą pilietinę iniciatyvą rūpimu klausimu. Kad ir dėl tų nelemtų kainų. Kalafioras? Baikit, Lenkijoje šaldyta 4,8 kg žąsis kainuoja 7,8 eurai. Tiek pat sumokėjau prekybos centre „Rimi“ prieš kelias dienas, kai pirkau pigiausių sausainių pakelį, du pakelius arbatos ir gėrimą. Kitas atvejis iliustruojantis kainų pamišimą: norėjau patikrinti siuvimo mašiną. Paklausiau meistro, kiek kainuos. Atsakė, kad trisdešimt litų. Staiga susigriebė ir pasitaisė: „30 eurų“. Arba prieš euro įvedimą sriuba restorane kainavo 5 litus, dabar 5 eurus. Skaudu, kai vienas litas tapo vienu euru? Taip, ES centrinis bankas spausdina trilijoną eurų, kainos kyla, bet juk ne du šimtus procentų per pusantrų metų. Todėl atsirado žmonių norinčių protestuoti. Puiku! Pirmyn! Nepatiko kainos – protestuokime. Nepatiko neapšviestos gatvės – protestuokime. Pažiūrėkite, Šveicarijoje referendumu buvo norėta uždrausti pjauti žuvis, mat joms skauda. Juokinga? Žinoma. Bet juk tokia demokratinės, pilietinės visuomenės prerogatyva.
Nedera gesinti pilietinių iniciatyvų, jų ir taip reta. Bet man pagrįstai bus priminta, kad tokios dažnos akcijos galiausiai ves visuomenę iš proto. Gatvės juk pastoviai šurmuliuos nuo visokiausių akcijų. Visiems galiausiai įgris. Sutinku. Bet kol vienokie ar kitokie raginimai nepirkti arba atvirkščiai - pirkti, taps dažni Lietuvoje, dvidešimtmečiai jau spės pasenti.
Mūsų visuomenė vis dar stokoja pilietiškumo manifestacijų. Taip, buvo Sąjūdis. Taip, neįtikėtinas bendrumo jausmas. O čia siūloma susitelkti prieš kažkokias aukštas daržovių kainas. Gal tikrai M. Mikutavičius teisus sakydamas, kad susirgome pasiturinčios visuomenės manija? Bet, regis, ne. Pernai tarp 13 ir 15 procentų Lietuvos gyventojų vis dar gyveno žemiau skurdo ribos. Apie 500 000 ar daugiau žmonių.
Grįžkime prie temos. Ar „Neikime tris dienas apsipirkti“ akcija privers prekybininkus reaguoti? Nežinau, nebent būtų pasirinkta konkreti parduotuvė ir kelias savaites žmonės nustotų į ją eiti. Tada ir sužinotume, ar statistika ir ekonominiai kainų kilimo aiškinimo modeliai dera su tikrove. Sužinotume, ar nuo ūkininkų iki prekybos centrų maisto produktų kainodara yra sąžininga. Juk apie tai kalba ir vyksta iš tikrųjų, ar ne taip? Norisi pagaliau sužinoti, ar (šiuo atveju) gamintojai ir prekybininkai yra sąžiningi, ar ne.
Pamenat, kai stacionarių telefonų rinką valdė „Teo“, o mobilių telefonų „Omnitel“ ir „Bitė“? Visos jos tuo savo karaliavimu rinkoje metu aiškino, mušėsi į krūtinę, kad mažinti telefono pokalbių kainų tiesiog nebėra iš ko. Bet į rinką atėjo „Tele 2“ ir kainos krito. Dabar turime bene geriausią mobilaus ir interneto ryšį pasaulyje. Ir bene pigiausią. Šiandien, lyg žydai laukiantys išsilaisvinimo iš Egipto vergovės visi, garantuoju kad visi, laukia vieno pigiausių maisto prekių pradininko „Lidl“ atsidarymo Lietuvoje. Pasižiūrėsime, kaip sureaguos prekybas centrai.
O kol kas, visi, kas norite dalyvauti protesto akcijoje prieš jūsų manymu aukštas kainas arba prieš žemas kainas - protestuokite. Boikotuokite prekybos centrus. Turite pilną pilietinę teisę. Aš taip pat prisidėsiu. Kai pasensime, turėsime ką prisiminti.
Marijonas Mikutavičius kritikuoja akciją "Neikim į parduotuvę tris dienas". Regis, jis yra tipiškas bijantis savo kaimyno lietuvis. Maždaug: "Ne duok Dieve, jokių bendrų akcijų. Kiekvienas gali individualiai protestuoti kiekvieną dieną". Kraštutinis liberalizmas, kai kiekvienas sau ir už save, ir yra mūsų visuomenės didžiulė bėda. Tik todėl bet koks nesąžiningas darbdavys ar valdininkas, ar prekybos centras volioja eilinį lietuvį kaip nori. Todėl sakau: kiekviena bendra pilietinė protesto forma yra sveikintina. Tik tokioje eilinis pilietis sužino, kad nėra vienas, nėra paliktas likimo valiai. Ir kad bus išgirstas.
Skaityti visą įrašą
Paskelbta 2012 gegužės mėn. 31 d. | 6 koment.
Žymės:
arkivyskupas,
sigitas tamkevičius,
bažnyčia,
teismas,
pilietiškumas,
gatvės diktatas,
velnio pinigai,
Pagaliau išmintingas bažnyčios balsas. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sudėliojo reikiamus taškus ant "i:. Vis dėlto nesutinku su gerbiamo arkivyskupo teiginiu esą dar neišaiškinta, ar L. Stankūnaitė dalyvavo savo dukrelės "tvirkinime". Gerbiamas Sigitai Tamkevičiau, teismas jau senai panaikino bet kokius įtarimus L. Stankūnaitei. Pats gi sakote, kad teismo spredimus reikia vykkdyti, kitaip tariant - gerbti.
Skaityti visą įrašą