Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
 |
| Blogas |
Žiūrimi įrašai pagal žymę 'bažnyčia'Apie „šeimos gynėjų“ susidomėjimą kaimyno išange ir tamsius maršo organizatorių užkulisiusAtleiskite už nepolitkorektišką antraštę, bet – teiginys nelaužtas iš piršto. Kažkodėl vadinamojo „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ organizatorius ir jų rėmėjus itin domina homoseksualių asmenų (vyrų) seksualinis gyvenimas. Tai akivaizdu, užmetus akį į FB ir kitus jų portalus. Na, suprantu, kad problemos su išangėmis profesiniais sumetimais domina proktologus, bet kad šiaip žmonės, šimtai jų, nuo ryto iki vakaro rimtais veidais diskutuotų apie seksą „per aną galą“, sutikite, nėra normalu. Viešų prisipažinimų metas„Keisti dalykai vyksta Maskvoje“, anot vieno Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ romano herojaus. Bet šiuo atveju kalbu apie Vilnių. Prezidentė savo metų kalboje veik viešai prisipažino esanti aršia dešiniųjų rėmėja. Anksčiau aršia komunistų rėmėja ji buvo net nuo 23 metų amžiaus, o dabar, pabuvusi pastaruosius 23 metus sąmoningai apolitiška, tapo dešiniąja. Ne ką keisčiau atrodo liberalų partijos, kovojančios prieš homofobiją nario E. Gentvilo parama ir įsiliejimas į sukčių politikierių gretas, kovojančių kaip tik prieš pasaulio baubą – gėjus. Štai, kokie tie liberalai, pasirodo. Na, bet ačiū, patys viešai prisipažino. Didžiausias iššūkis naujam popiežiui - Bažnyčios sąstingisŽinant, kad Katalikų bažnyčia žengia į priekį maždaug 10 decimetrų per dešimt metų (Švedijos kolegos apžvalgininko pastebėjimas), užduotis ją modernizuoti yra utopija. Pagaliau - išmintingas Bažnyčios balsasPagaliau išmintingas bažnyčios balsas. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sudėliojo reikiamus taškus ant "i:. Vis dėlto nesutinku su gerbiamo arkivyskupo teiginiu esą dar neišaiškinta, ar L. Stankūnaitė dalyvavo savo dukrelės "tvirkinime". Gerbiamas Sigitai Tamkevičiau, teismas jau senai panaikino bet kokius įtarimus L. Stankūnaitei. Pats gi sakote, kad teismo spredimus reikia vykkdyti, kitaip tariant - gerbti. Ar ES išties degraduos be krikščioniškojo pamato? II dalisAntra klausimų grupė: Ar galima apkaltinti, pavyzdžiui, I. Kanto, A. Smitho, 1793 metų Prancūzijos Konstitucijos minties kultūrą ES valstybių gyventojų vedimu nužmoginančio modernizmo link? Ta minties kultūra lyg ir persunkta ES Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismas, kitos svarbios demokratinės ES institucijos. Tad kodėl jas norima pateikti kaip atstumiančias? Juk vis garsiau teigiama, kad nusigręžimas nuo katalikiškai suprantamos krikščionybės ir ją atstovaujančios Romos Bažnyčios dvasiškai silpnina, degeneruoja (krikščionių neo konservatorių žodžiais tariant) ES pilietį. Pasaulietinė, demokratinė valstybė net įvardijama velniu. Betgi krikščionybė vadovavo Europos žmogaus protui 2000 metų! Kur dingo savikritika? Ar ES degraduos be krikščioniškojo pamato?Viešoje erdvėje vis dažniau pasirodo straipsniai perspėjantys apie ES tautų degradavimą. Esą tokia tendencija yra ES atsisakymo paskelbti ES Konstitucijoje krikščionybę dvasiniu ir istoriniu Europos paveldu pasekmė. Norint atsakyti į tokius teiginius, reikėtų pamąstyti apie klausimus tarpusavyje susietus į trys grupes. Pirma grupė: kodėl krikščionybė tapo tokia atstumianti, kad krikščioniškosios Europos gyventojai masiškai nuo jos nusisuka? Juk visiškai aišku, kad atimti tikėjimą iš giliai tikinčio gali tik abejonė tuo tikėjimo prasmingumu. Katalikiškoji Ispanija, net ir ji pritarė tokiai Konstitucijai. Velniai, valstybė ir ist(e)orikaiIstoriko Bernardo Gailiaus paskaitos „Katalikų Bažnyčia nėra apolitiška, nes už bendruomenės ribų kovoja su velniu“ argumentacija neiškrenta iš agresyvaus, į karą kviečiančio fundamentalistinės katalikybės konteksto. Žiūrint į šį jauną vaikiną, gali žavėtis jo retoriniais sugebėjimais, dendiškumu, britišku grakštumu pokalbyje TV ekranuose. Na, ko ne Manto Adomėno kopija? Lovos politika. Politika lovojePirma dalis straipsnio pavadinimo nėra laužta iš piršto. Švedijos Geteborgo universiteto Politinių mokslų departamento dr. Andrej Kokkonen atliko tyrimą pavadinimu „Lovos politika. Kaip šeimos politika įtakoja moters norą gimdyti bei sprendimus formuojant partnerystę“ ( Bedroom politics. How family policies affect women’s fertility and union formation decisions. A. Kokkonen, 2011) . Šiame tyrime pagrindinis jo dėmesys yra skiriamas ne vyrui, bet moteriai, jos padėčiai įtakojančiai vaikų gimstamumą. Šiame tyrime nekalbama ir apie imigracijos įtaką gimstamumui. |
Nuotraukos |
CV in English |
Teatras |
Literatūra |
Dainuojamoji poezija |
Blogas |
Santykiai |
Paskaitos ir mokymai |
CV |
Kontaktai
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2024 |
www.vinokuras.lt | Web Sprendimas:
ATO.lt design