Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas

Žiūrimi įrašai pagal žymę 'bažnyčia'

Viešų prisipažinimų metas

Paskelbta 2013 birželio mėn. 17 d. | 1 koment.

Žymės: , , , , , ,

„Keisti dalykai vyksta Maskvoje“, anot vieno Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ romano herojaus.  Bet šiuo atveju kalbu apie Vilnių. Prezidentė savo metų kalboje veik  viešai prisipažino esanti aršia dešiniųjų rėmėja. Anksčiau aršia komunistų rėmėja ji buvo net nuo 23 metų amžiaus, o dabar, pabuvusi pastaruosius 23 metus sąmoningai apolitiška, tapo dešiniąja. Ne ką keisčiau atrodo liberalų partijos, kovojančios prieš homofobiją nario E. Gentvilo parama ir įsiliejimas į sukčių politikierių gretas, kovojančių kaip tik prieš pasaulio baubą – gėjus. Štai, kokie tie liberalai, pasirodo.  Na, bet ačiū, patys viešai prisipažino.

Skaityti visą įrašą

Didžiausias iššūkis naujam popiežiui - Bažnyčios sąstingis

Paskelbta 2013 kovo mėn. 14 d. | 1 koment.

Žymės:

Žinant, kad Katalikų bažnyčia žengia į priekį maždaug 10 decimetrų per dešimt metų (Švedijos kolegos apžvalgininko pastebėjimas), užduotis ją modernizuoti yra utopija.

Skaityti visą įrašą

Pagaliau - išmintingas Bažnyčios balsas

Paskelbta 2012 gegužės mėn. 31 d. | 6 koment.

Žymės: , , , , , , ,

Pagaliau išmintingas bažnyčios balsas. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sudėliojo reikiamus taškus ant "i:.  Vis dėlto nesutinku su gerbiamo arkivyskupo teiginiu esą dar neišaiškinta, ar L. Stankūnaitė dalyvavo savo dukrelės "tvirkinime".  Gerbiamas Sigitai Tamkevičiau, teismas jau senai panaikino bet kokius įtarimus L. Stankūnaitei. Pats gi sakote, kad teismo spredimus reikia vykkdyti, kitaip tariant - gerbti.

Skaityti visą įrašą

Ar ES išties degraduos be krikščioniškojo pamato? II dalis

Paskelbta 2012 balandžio mėn. 2 d. | 2 koment.

Žymės: , , , ,

Antra klausimų grupė:  Ar galima apkaltinti, pavyzdžiui,  I. Kanto, A. Smitho, 1793 metų Prancūzijos Konstitucijos minties kultūrą ES valstybių gyventojų  vedimu nužmoginančio modernizmo link? Ta minties kultūra lyg ir persunkta  ES Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismas, kitos svarbios demokratinės ES institucijos.  Tad kodėl jas norima pateikti kaip atstumiančias? Juk vis garsiau teigiama, kad nusigręžimas nuo katalikiškai suprantamos krikščionybės  ir ją atstovaujančios Romos Bažnyčios dvasiškai silpnina, degeneruoja (krikščionių neo konservatorių žodžiais tariant)  ES pilietį. Pasaulietinė, demokratinė  valstybė net įvardijama velniu.  Betgi  krikščionybė vadovavo Europos žmogaus protui 2000 metų! Kur dingo savikritika?

Skaityti visą įrašą

Ar ES degraduos be krikščioniškojo pamato?

Paskelbta 2012 kovo mėn. 29 d. | 2 koment.

Žymės: , , , , , , ,

Viešoje erdvėje vis dažniau pasirodo straipsniai perspėjantys apie ES tautų degradavimą. Esą tokia tendencija yra ES atsisakymo paskelbti  ES Konstitucijoje krikščionybę dvasiniu ir istoriniu Europos paveldu pasekmė. Norint atsakyti į tokius teiginius, reikėtų pamąstyti apie klausimus tarpusavyje susietus į trys  grupes. Pirma grupė:  kodėl krikščionybė tapo tokia atstumianti, kad krikščioniškosios Europos  gyventojai  masiškai nuo jos nusisuka?  Juk visiškai aišku, kad atimti tikėjimą iš giliai tikinčio gali tik abejonė tuo tikėjimo prasmingumu. Katalikiškoji Ispanija, net ir ji pritarė tokiai Konstitucijai.  

Skaityti visą įrašą

Velniai, valstybė ir ist(e)orikai

Paskelbta 2011 gruodžio mėn. 4 d. | 1 koment.

Žymės: , , , ,

Istoriko Bernardo Gailiaus paskaitos „Katalikų Bažnyčia nėra apolitiška, nes už bendruomenės ribų kovoja su velniu“ argumentacija neiškrenta iš agresyvaus, į karą kviečiančio fundamentalistinės katalikybės konteksto. Žiūrint į šį jauną vaikiną, gali žavėtis jo retoriniais sugebėjimais, dendiškumu, britišku grakštumu pokalbyje TV ekranuose. Na, ko ne Manto Adomėno kopija?

Skaityti visą įrašą

Lovos politika. Politika lovoje

Paskelbta 2011 spalio mėn. 4 d. | 1 koment.

Žymės: , , , ,

Pirma dalis straipsnio pavadinimo nėra laužta iš piršto. Švedijos Geteborgo universiteto Politinių mokslų departamento dr. Andrej Kokkonen atliko tyrimą pavadinimu „Lovos politika. Kaip šeimos politika įtakoja moters norą gimdyti bei sprendimus formuojant partnerystę“ ( Bedroom politics. How family policies affect women’s fertility and union formation decisions. A. Kokkonen, 2011) . Šiame tyrime pagrindinis jo dėmesys yra skiriamas ne vyrui, bet moteriai, jos padėčiai įtakojančiai vaikų gimstamumą. Šiame tyrime nekalbama ir apie imigracijos įtaką gimstamumui.

Skaityti visą įrašą

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2019 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design