Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
 |
| Blogas |
Žiūrimi įrašai pagal žymę 'v'Nuogas Dainos Bilevičiūtės kūnas
Viskas! Gana! Vulgarumo primadona Daina Bilevičūtė tai padarė! Ji – nuoga vandens telkinyje su visais 1970-tųjų hipio bei Rubenso primadonos atributais. Niekaip negaliu atskirti jos kūno nuo jos pačios vidinės beskonybės! Fotografas man nepadeda, nes tiesiog nupyškino sovietinio realizmo nesudarkytą „selfie“ lygio nuotrauką, nuo kurios taip pat gera netampa.
Tai tokia mano pirminė reakcija į paskelbtą „kūniškąjį grožį“, kurio neįmanoma atskirti nuo vidinio žmogaus vulgarumo. Bet, tai, ką perskaitėte pirmoje pastraipoje, tik dalis „tiesos“. Jeigu nuotraukoje matyčiau nežinomą apvaliausių formų mauduolę, viso aukščiau parašyto nebūtų.
Todėl pakalbėkime apie kitą medalio pusę bei atidėkime šio asmens menamą ar tikrą beskonybę į šalį. Viena vertus, dalyvavimas tokiame „erotiškame“ formate rodo žmogaus socialinę, laužančią nusistovėjusius tabu drąsą. Kita vertus šis „išsišokimas“ galimai atspindi asmeninio gyvenimo beviltiškumą, kai dėl noro matytis, iškilti į paviršių žmogus yra pasiruošęs mokėti bet kokią kainą. D.Bilevičutė, žinia, kovojusi už savo vaikus, regis, viena, be vyro pagalbos, nudegė stipriai versle, bet skęsti nesiruošia. Pozicija, be abejonės, gerbtina. D.Bilevičiūtei spaudžiu ranką.
Beje, bet koks kitas mūsų visuomenės narys pasirinkęs ne kilpą, o kovą už būvį taip pat gerbtinas. Bet apie tuos „eilinius“ žmones nekalbama, nes jie nelaužo socialinius tabu, todėl žiniasklaidai neįdomūs.
Taigi, už D. Bilevičūtės viešo vienokios ar kitokios vertės įvaizdžio glūdi gyvas žmogus, su savo džiaugsmais ir vargais, kritimais ir pakilimais. Bet ar aš turiu ką nors apie tą žmogų žinoti? Tokių žmonių tūkstančiai. Tad kodėl aš reaguoju į jos, mano nuomone, menkavertes nuotraukas? Juk turėčiau atsiriboti nuo mano nuostatų apie tai, kas yra „grožis – negrožis“ arba „skoninga – neskoninga“. O ir juridine prasme žmogus nėra nusikaltėlis, nuo jo elgesio nukentėjusių ar aukų nėra.
Viskas! Gana! Vulgarumo primadona Daina Bilevičūtė tai padarė! Ji – nuoga vandens telkinyje su visais 1970-tųjų hipio bei Rubenso primadonos atributais. Niekaip negaliu atskirti jos kūno nuo jos pačios vidinės beskonybės! Fotografas man nepadeda, nes tiesiog nupyškino sovietinio realizmo nesudarkytą „selfie“ lygio nuotrauką, nuo kurios taip pat gera netampa. Vladimiro Putino karas prieš Hillary Clinton
Stebint ne vienkartinį simpatijų pareiškimą tarp JAV respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kyla tikrai ne įvairių minčių, o tik viena: kas už tų viešai deklaruojamų simpatijų glūdi? Jau akivaizdu, kad D.Trumpo pagrįsta kritika NATO narėms ir kvestionavimas pačios NATO aljanso svarbos nėra šiaip nemokšiški užsienio politikos pareiškimai.
Buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas ir D.Trumpo rėmėjas, respublikonas Newtas Gingrichas aiškina D.Trumpo pareiškimą šitaip: „Nemanau, kad vertėtų rizikuoti branduoline konfrontacija su Rusija dėl Estijos. Ji nėra nieko daugiau, kaip Peterburgo miesto rajonas. Rusija nebūtinai pradėtų karinę invaziją, bet galimai pasinaudotų Ukrainos variantu“. (CBS, „This morning“, 2016). Tai garsaus Rusijos politikų klausimo vakarams „Ar jūs pasiruošę mirti dėl Narvos?“ atgarsis. Sėkla pasėta tinkamoje dirvoje.
Rusijos saugumo FSB agentų bei jų ruporo Russia Today, Sputnik ir naudingų idiotų armijos dezinformacija duodą akivaizdžią naudą. Visi minėti D.Trumpo pareiškimai atspindi dar vieną putiniškos užsienio politikos bruožą: nenuspėjamumą. Buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas įvardija šį D.Trumpo nenuspėjamumą kaip galimą naująją JAV politinę doktriną. (The Washington Post, 2016). Jis turi gerą mokytoją Rusijoje, taip sakant. Dar D. Trumpui net netapus JAV prezidentu, šie jo pareiškimai kerta per visą pokarinės Europos saugumo architektūros pagrindą: NATO kaip gynybinį aljansą. Jam subliūškus, matysime susiskaldžiusią Europą neturinčią jokios bendros karinės galios ir kuriai gresia nauji Svexit bei kiti „exit“. Už tai reikia „dėkoti“ Vokietijos kancleriai A.Merkel įleidusiai į Europą virš milijono nelegalų be jokios patikros. Rezultate liejasi kraujas Europos gatvėmis. Reikėtų dėkoti šrioderiams ir šrioderizmui Vokietijos mentalitete santykiuose su Rusija. Šioje vietoje tiktų suktas klasikinis klausimas „kas paneigs...“.
Už tokią dovaną sau V.Putinas pasiruošęs mokėti milijardus. Tai ir daroma. Vis garsiau kalbama apie „rusiškus pinigus“ iš V.Putinos oligarchų aplinkos besisukančius D.Trumpo aplinkoje. Matome lietuviško kaikarizmo analogą D.Trumpo asmenyje ir jo rėmėjų mąstysenoje tik gigantiškame formate ir tokioje pat galimai tragiškoje jo išdavoje. Europa grįžta į 1939 metus, kada jos susiskaldymas palčiai atvėrė vartus dviem žiauriems totalitariniams režimams. Šiandien teliko vienas, patogiai įsitaisęs sofoje ir laukiantis savo istorinės akimirkos. Kaip sako lietuvių išmintis: „Be kantrybės nėra galybės.“.
Su nenuspėjamu D.Trumpu Europa arba pati save padovanos V.Putinui, arba padovanos Baltijos valstybes, kad atsiknistų nuo jo. Tokios turėtų būti V.Putino kantrybės prielaidos.
Stebint ne vienkartinį simpatijų pareiškimą tarp JAV respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kyla tikrai ne įvairių minčių, o tik viena: kas už tų viešai deklaruojamų simpatijų glūdi? Jau akivaizdu, kad D.Trumpo pagrįsta kritika NATO narėms ir kvestionavimas pačios NATO aljanso svarbos nėra šiaip nemokšiški užsienio politikos pareiškimai. Kodėl turiu žinoti, kad kažkokia įžymybė yra be kelnaičių?
Klausimas rimtas. Štai šiandiena nenoromis perskaičiau leidinio antraštę, kuriame skelbiama žinia, jog dainininkė ir puiki aktorė (kas be ko) Jennifer Lopez šventė savo gimimo dieną be apatinių kelnaičių. O kažkokia bunkė atvėrė kažkokias duris į kažkur ne filosofine prasme. Na, o kaip jis ten, tas, kuris laksto su trumpomis ružavomis kelnėmis ir ilgomis kojinėmis? Ak taip, jis dar buvo vedęs australę, nepamenu pavardės. Tai štai: ar kas nors gali man protingu balsu, protingu veidu paaiškinti, kodėl aš visą tą „pasaulinės svarbos“ informaciją turėčiau žinoti?
Tenka konstatuoti, kad be bulvaro regis ir rimtame leidinyje nei iš vietos. Tokia yra pasaulinė žiniasklaidos tendencija. Leidinys, mano jo leidėjai, turi būti skirtas vienu metu visoms čia žemiau išvardintoms grupėms: protingiems, mažiau protingiems, išsilavinusiems, mažiau išsilavinusiems, miesčioniams, svajojantiems tapti miesčioniais ir ypač bukiems. Kuriamas sėkmingo miesčionio naratyvas į kurį viliantys tapti miesčionėmis būtinai turi lygiuotis. Jiems būtina viską apie tą jau tapusiu miesčioniu žinoti: ką valgo, kuo rengiasi, ką veikia tualete, kiekis šlapimo bei išmatų. Ne, apsirinku. Miesčionis tualeto nelanko. Toliau: ką kam „nepaprastai įdomaus“ kažkam „nepaprastai įdomiam“ pasakė ir kokie šeimyniniai skandaliukai tuos vargšelius „elito atstovus“ kamuoja ir net, ne duok Dieve, dar ir kankina. Pasižiūrėjus į juos nuotraukose supranti, kad jų niekas ir nesiruošia kankinti. Visada pagal elitinio madų žurnalo etaloną gražūs, sėkmingi ir kaip pastebėta, niekada nelanko tualeto. Jie juk tiesiog tobuli žurnalo tvariniai. Be kelnaičių taip sakant. Vienam įtakotam to „be kelnaičių“ fakto skaitytojui net kilo mintis paskelbti savo gimimo dienos baliuko svečiams aprangos kodą: visi be kelnaičių, antraip lauk iš šventės. Perspėja, kad bus tikrinama.
Žinoma, taip, žodžio ir nuomonės laisvė, rinka ir kas be ko, demokratija. Daugumos galia. Tačiau jeigu dauguma tokia, kokia Rusijoje (V. Putinas ir novorosija). Jungtinėje Karalystėje (B. Johnson ir Brexit) ir JAV (D. Trumpas ir „Amerika be pasaulio“), tai ilgainiui mūsų krauju iškovota demokratija taps bulvarinio skaitalo analogu. Tai būsena, kai nėra problemų, nėra negražių ir nesveikų žmonių, nėra tualetų. Bet, yra aibės gelažnikų parduotuvių su garsių kūrėjų haute couture pigiomis kinietiškomis kopijomis. Visi pokalbiai prasideda apie orą, toliau pereinama „ak, aš ją mačiau, viešpatie, tokia neteisingai pasidažiusi, ne pagal normą“. Galiausiai pokalbiai baigiasi lyg netyčiniu pasididžiavimu, mat jo ar jos, ar jų nuotraukos pasirodė tame „pačiame svarbiausiame leidinyje, kurį visi kam reikia žino“. Ir ne duok Dieve, jeigu nepasirodai nuotraukose! Šakės! Gyvenimo beprasmybė! Egzistencinė krizė pavadinimu „Manęs jau niekas nemyli“!
Taip demokratija tampa miesčionių įkaite ir nuosavybe. Politika taip pat. Nes politika garantuoja privilegijas, apie kurias eilinis miesčionis net bijo pasvajoti. Išskyrus tuos atvejus, kai miesčionimis tampa graužinienės, baltraitienės, pitrinienės, pinskuvienės ir jų vyriški atitikmenis. Jų sąrašą galite patys susikurti. Kuo menkesnis miesčionis, tuo didesnis pasipūtimas tapus „kažkuo“. Nesvarbu kuo, bet valdžioje. Nesvarbu kokioje ir nesvarbu su kuo. Pamenate, kai iki 1990 –tųjų visi buvo komunistais, o po 1990 tie visi tapo patriotais? Tai dabar tie buvusieji komunistai, o šiandien patriotai ir formuoja mūsų bulvarinį mentalitetą. Padedant demokratinei žiniasklaidai. Nes kuo daugiau kvailių, tuo daugiau galimybių išsilaikyti valdžioje. Štai „Darbo partijos“ pirmininkas V. Mazuronis neves savo partijos į rinkimus. Skaityk „padėjo“ ant savo partijos. Mat Europarlamente daugiau moka. Socialdemokratų „žvaigždutės“ Europarlamente taip pat nedalyvaus rinkimuose, nes EP daugiau moka. Tokie štai mūsų miesčionys patriotai.
Pagalvojus, gal tikrai raminančiai veikia bulvariniai skaitalai, kai tiek įtampos, skurdo, kraujo pasaulyje. Žinia apie vienokią ar kitokią garsenybę be kelnaičių juk daug malonesnė, pikantiška, taip sakant. Kutena maloniau, nei kruvinų Vokietijos ar Prancūzijos gatvių vaizdai.
Mūsų, Lietuvos gatvės, dar teroristų išpuoliais nesukruvintos. Galima gražų ir šiltą vasaros vakarą Vilniaus Didžiojoje gatvėje prisėsti prie lauko staliuko, be baimės skaičiuoti visus Mazaratti. Corvette 2016 Z06, BMV, naujausius, net 15 cm. padidintus Mercedes – Benz, Jaguar. Kas sakė, kad Lietuva ūbagynas? Vien tik gražūs vyrai ir moteris Vilniaus gatvėse. Vilnius nėra Lietuva? Tai marš visi į Vilnių, kame problema. Sako, kad nors žmonių mažėja, o valdininkų didėja. Todėl darbo kiek nori. Normalu, juk Vilnius, ko čia kaime sėdėti ir svetimas vištas skaičiuoti? Štai, prisėdi kavinukėje, pasiimti bulvarinį skaitalą nebulvariniu protingu pavadinimu ir, žiūrėk, tampi „miesto elitu“, miesčioniu.
Tik nevalia pamiršti to elito vardų ir pavardžių. Man niekaip nesiseka jų prisiminti, nors tu ką. Einu pasimokysiu atmintinai, nes liksiu už borto, jeigu mane pakvies į jų baliuką. Nors, po šio mano komentaro, matysiu tuos baliukus kaip savo ausis. Gaila net tas žodis. Tikra katastrofa!
Ir vis dėlto: kodėl turėčiau žinoti, kad kažkas be kelna
Klausimas rimtas. Štai šiandiena nenoromis perskaičiau leidinio antraštę, kuriame skelbiama žinia, jog dainininkė ir puiki aktorė (kas be ko) Jennifer Lopez šventė savo gimimo dieną be apatinių kelnaičių. O kažkokia bunkė atvėrė kažkokias duris į kažkur ne filosofine prasme. Na, o kaip jis ten, tas, kuris laksto su trumpomis ružavomis kelnėmis ir ilgomis kojinėmis? Ak taip, jis dar buvo vedęs australę, nepamenu pavardės. Tai štai: ar kas nors gali man protingu balsu, protingu veidu paaiškinti, kodėl aš visą tą „pasaulinės svarbos“ informaciją turėčiau žinoti? V. Putino negalima išprovokuoti, nes jis pats yra provokatorius
Taip pareiškė buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Algright per NATO šalių vadovų susitikimą ekspertų forume „NATO taikos gynyboje 2016 ir vėliau“. Tą pat, tik kiek kitaip prieš porą metų pabrėžė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijus Rusiją teroristine valstybe.
Visai kitokia nuomone Aljanso viršūnių susitikime Varšuvoje pasidalino Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as: „ NATO visiškai nepriklauso sakyti, kokie turi būti Europos santykiai su Rusija. Prancūzijai Rusija nėra priešininkė, nėra grėsmė. Rusija yra partnerė kuri, tiesa, gali kartais, kaip mes matėme Ukrainoje, panaudoti jėgą, kurią mes pasmerkėme, kai ji aneksavo Krymą“. Taip pasmerkė, kad Minskas II susitarimas jau neužilgo taps Minsku III ir Minsku IV. Kraujas Ukrainoje ir toliau liejasi. Rusijos okupuotas Karaliaučius verčiamas karine citadele tiesiai Europos širdyje. Nežinia su kuo bando kultūringai kalbėtis Prancūzijos prezidentas, bet, antraip nei caro laikų Rusijos elitas, V. Putinas ir jo režimas prancūziškai nemoka. Nes tą mokančią prancūziškai inteligentiją bolševikai išžudė iki vieno. Vis gi, dėl visą ko, Prancūzija stiprins savo kariais NATO batalionus Baltijos valstybėse nuo 2018 metų. Je vous remercie Monsieur le Président!
Na, ir prie odės draugiškai Rusijai prisidėjo, kas be ko, Vokietijos užsienio reikalų ministras socialdemokratas F.W.Steinmeieris: „Pratybos Lenkijos ir Baltijos šalyse kenkia regiono saugumui ir didina įtampą su Maskva. Ko dabar neturėtumėme daryti tai dar labiau aštrinti situaciją žvanginant ginklais ir kurstant karą. Jei kas tiki kad simbolinis tankų paradas prie NATO rytinės sienos padidins saugumą , klysta.“. Ir šiuo atveju Vokietija, taip pat dėl visą ko, ne tik siunčia savo karius į Lietuvą, bet vadovaus tarptautiniam batalionui. Vielen Dank Frau Kanzler!
Nieko nelaukdamas, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, turėdamas omenyje Baltijos jūros regioną, antrina: „Esame įsitikinę, kad šiame pasaulio rajone nėra kokių nors grėsmių, kurios pateisintų jo militarizavimą. Kai dabar sakoma, kad Rusija ėmė pavojingai elgtis šalia NATO, manau, tai yra šiurkštus bandymas apversti situaciją aukštyn kojomis. Juk būtent Aljansas artėja prie mūsų sienos“. Na taip, NATO „artinasi prie mūsų sienos“ su keturiais batalionais Baltijos valstybėse palyginus su keliomis naujomis divizijomis, kurias Rusija ruošiasi dislokuoti prie savo vakarinių sienų. Tai yra prie mūsų sienų. Rusų protu nesuprasi.
Taip pareiškė buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Algright per NATO šalių vadovų susitikimą ekspertų forume „NATO taikos gynyboje 2016 ir vėliau“. Tą pat, tik kiek kitaip prieš porą metų pabrėžė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijus Rusiją teroristine valstybe. Lietuva atsisako ambicijų tapti sveika šiuolaikiška valstybe
Prezidentė šį kartą mostelėjo iš peties: vetavo du prieštaringus įstatymus. Vieną dėl Pagalbinio apvaisinimo, kitą – dėl trūkumų naujai patvirtintame Darbo kodekse.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo procesą jau esu rašęs lrytas.lt prieš aštuonerius metus. Tai buvo niūrūs konservatorių valdymo laikai. Bet protingesnė TS-LKD pusė visgi sugebėjo susidoroti su staiga šventesniais už popiežių tapusiais ekskomunistais ir ekskomjaunuoliais, kurie siekė bažnytinėmis dogmomis priversti apie 50 tūkst. negalinčiųjų susilaukti vaikų susitaikyti savo skaudžia dalia. Mat sugebėta kažkaip įrodyti, kad šiandien jau priimtas įstatymas žaloja, o ne tausoja moters sveikatą. Tą kartą nepavyko.
Tačiau valdant šviesiajai, vis į žmogų ketverius metus niekaip atsigręžti nesugebančiai socialdemokratų vadovaujamai koalicijai, niurktelėjome gilyn į Lietuvos katalikų bažnyčios sutanos tamsiausias klostes. „Velniop medicina! Velniop mokslą!“ Sutanuotieji, regis, žino geriau. Net pagrasino: nesipriešinkite, parapijiečiai Seime, antraip atskirsime jus nuo Bažnyčios! Socialdemokratai su Sveikatos apsaugos ministru Juru Požėla apsimeta, kad neteko amo. Akivaizdu, kad dešinysis ekstremizmas, bažnytinis dogmatizmas užkrečia. Net ir partiją, kuri turėjo stoti mūru prieš gūdų klerikalizmą. Kaip kitaip paaiškinti didžiausios Lietuvos partijos vadovaujančios visai vyriausybinei koalicijai negebėjimą tramdyti savo koalicijos partnerius?
Na, su tuo atskyrimu gali būti visaip, bet partijų kandidatai vienmandatėse akivaizdžiai lenkiasi prieš bažnyčią, manydami, kad kaimo, mažųjų miestelių gyventojai taip ir liko nugrimzdę K.Donelaičio laikuose. Metai metais, bet nevaisingumas įtrauktas į Tarptautinių ligų klasifikaciją. Nevaisingumas yra liga, kurią reikia yra galima gydyti. O ar embrionui taikytinas vaiko gyvybės apsaugos nuostatos yra etinis, filosofinis klausimas. Žmones gi gydo ne filosofai ir ne šventikai. Juolab ir gydymo metodai vietoje nestovi.
Todėl nestebina sociologės Mildos Ališauskienės pastebėjimas, jog Katalikų bažnyčiai palankių įstatymų priėmimas Lietuvos Seime jau tapo beveik kiekvienų naujų rinkimų į Seimą sudėtine dalimi. Tai ir bandymai apibrėžti šeimą įtraukiant santuoką, reprodukcinės sveikatos, lytinio švietimo klausimai, kurie patenka į politinę darbotvarkę.
Prezidentė šį kartą mostelėjo iš peties: vetavo du prieštaringus įstatymus. Vieną dėl Pagalbinio apvaisinimo, kitą – dėl trūkumų naujai patvirtintame Darbo kodekse. Darbo kodeksas ir partijos be ideologijų
Technokratinės vyriausybės garantuoja objektyvią ekonominių sprendimų formulę tinkančią visiems visuomenės sluoksniams? Tikrai ne. Tai aiškiai parodė Darbo kodekso reforma, kuri, anot vietos bei užsienio ekonomistų ir sociologų skirta darbdavio teisių stiprinimui darbuotojo socialinio saugumo kaina.
Profesorius Andrius Bielskis savo kritikoje partijai eina dar toliau: „Socialdemokratai su tokia Darbo kodekso reforma kasa sau duobę“.
Sprendžiant iš ženklaus simpatijų LSDP kritimo, taip ir yra. Ko gero, nepasiteisino socialdemokratų rinkėjo lūkesčiai. Tiesiog pagal apibrėžimą negali socialdemokratų vyriausybė vadovautis dešiniųjų ekonomikos ir socialinės saugos politika. Prezidentė turėtų vetuoti šį įstatymą.
Kitaip tariant, rinkėjas liko apgautas. Atitinkamas pavyzdys – nesutarimai šeimoje. Dažniausiai jie kyla dėl nepateisintų lūkesčių. Tai visų pirma socialinis ir ekonominis saugumas. Saugumo trūkumas ir nelygiaverčiai ekonominiai santykiai maitina neapsitikėjimą vienas kitu. Nepasitikėjimas ir yra skyrybų pagrindas. Negavus to, kas buvo žadėta prie altoriaus, nusivylimas ėda tarpusavio santykius.
Tas pat su LSDP: žadėjo atsigręžti į žmogų, garantuoti socialinį saugumą ir ekonominį teisingumą, tačiau toleruoja švogerizmą kaip lojalumo partijai modelį. Taip pat pasiūlė Darbo kodekso reformą mažinančią darbuotojų teises darbo rinkoje. Abiem atvejais socialdemokratine ideologija tokie sprendimai nekvepia.
Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus argumentacija, akivaizdu, nustato Darbo kodekso reformos diskusijos ir Darbo kodekso reformos naratyvo ribas. Tenka pastebėti, kad jos yra klaidingos iš principo. Tose ribose dingsta solidarumo principas, abejų rinkos dalyvių pusių atsakomybės vienas kitam trūkumas.
Anot švedų profesoriaus emerito Charles Woolfsono, Darbo kodekso reforma parodys, kas mokės už krizes ir kas patirs visą nesaugumą. Profesorius teigia, kad ši reforma yra parama darbdaviams Lietuvos darbo rinkoje. Taigi, remiami vienos pusės interesai kitos grupės sąskaita. Perspėjimai, kad reformos akcentas dedamas ant paramos verslui atsisakant atsakomybės už darbuotojo socialinio saugumo finansavimą, – atmetami. Todėl kyla pagrįstas klausimas: kuriam galui dešimtmečiais buvo kovojama už darbuotojų teisių užtikrinimą?
Technokratinės vyriausybės garantuoja objektyvią ekonominių sprendimų formulę tinkančią visiems visuomenės sluoksniams? Tikrai ne. Tai aiškiai parodė Darbo kodekso reforma, kuri, anot vietos bei užsienio ekonomistų ir sociologų skirta darbdavio teisių stiprinimui darbuotojo socialinio saugumo kaina. Lietuva visiems!
Dalyvavau. Dalyvavau Baltic Pride eitynėse, idant įkvėpti laisvės oro gūsį. Toje laisvėje nėra vietos neapykantai, baimei, agresijai, asmeniniams kompleksams. Ir, jeigu kas nors kartu su V. Putino Rusija mano, kad kumštis ruso chuligano Marselio gyventojui į galvą ar svetimos šalies okupacija yra galia, tai sakau be jokios abejonės – Vakarų Europos ir šiuolaikinės Lietuvos galia glūdi atvirume, gebėjimu naudotis laisve niekam negrasinant nelaisve.
Šiandien Baltic Pride eitynėse susirinko mažiausiai du tūkstančiai dalyvių. Tai daugiau nei per Gegužės 1 dieną bei Kovo 11-tą kartu paėmus. Žinoma, Lietuvos politinis elitas dėjo į krūmus, juk rinkimai ant nosies, o tam elitui norint būti išrinktiems, matyt, būtini kompleksuoti, autoritarinėje praeityje įstrigę rinkėjai. Mat mūsų politinis elitas jokių šansų būti išrinktiems ateities Lietuvos į valdžią neturi. Tai ir parodė Liberalų Sąjūdžio rinkėjas skutais palikęs jų ateitį be korupcijos subjaurojusią partiją. Dėl LSDP krečiančių nepotizmo skandalų ir Darbo kodekso reformų darbdavio naudai pasitikėjimas partija krito taip pat. Šių dviejų partijų susimovimas lėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos – nepartijos bei Naglio Puteikio partiją ar judėjimą „Prieš korupciją“ iškilimą. Tos partijos – gelbėtojos yra niekas kitas, kaip vilkas avelės kailyje. Štai ką reiškia susimauti lyg ir klasikinėmis turinčioms būti partijoms. Toms, kurioms pasitikėjimas kaip esminė vertybė turi būti partijos pradžia ir pabaiga. Taip nėra. Todėl ir tyčiojasi visuomenė iš LSDP pirmininko savo reklamoje pareiškusio, kad jis jau dabar važiuos po Lietuvą išgirsti, ką ten žmonės šneka. Tai kur gi jis buvo tuos ketverius metus?
Politikai dėjo į krūmus. Priežastis žinoma, bet nepateisinama. Juk šie eitynėse besišypsantys žmonės nėra už įstatymo ribų, jie taip pat yra pilnateisiai Lietuvos piliečiai. Jie taip pat galimi rinkėjai. Kraštutiniai dešinieji Vytauto Sinicos balsu, puolė ginti žodžio ir nuomonės laisvę reikalaudami uždrausti žodžio ir nuomonės laisve naudotis kitai žmonių grupei nepažeidusiai jokių įstatymų. Nepažeidusiai jokių vyraujančių padorumo normų. Tad jeigu norite įsivaizduoti, kaip gyvai atrodo nepakantumo kitai nuomonei ir gyvenimo būdui įstatymo ribose skatinimas, pasiklausykite kraštutinių dešiniųjų intelektualų. Pats šlykščiausias jų konstruojamos tikrovės šalutinis efektas yra keli girti veikėjai šaukiantys „Piderastai ir žydai lauk iš Lietuvos!“. Tai dešiniųjų idėjų įgyvendinimo įrankiai: rudmarškiniai pasiruošę fiziškai naikinti jiems neįtikusius net nemirktelėjus.
Politinis elitas pasislėpė už nuomonės laisvės aiškinant, esą jie nebūtinai turi dalyvauti eitynėse. Taip, be abejonės būtina gerbti demokratinę teisę reikšti savo nuomonę. Tikrai nėra jokios prievartos dalyvauti. Visgi keista, kai liberalų ir socdemų pirmininkų tiesiog nėra, nors turėtų dalyvauti pagal tų partijų ideologijų apibrėžimą. Juk Baltic Pride eitynės vyksta ne kiekvienas metais.
Atskiras pagiriamasis žodis Vilniaus policijai. Pirmą kartą pamačiau renginyje civilių policininkų grupę, dėvinčią raiščius su tekstu „Dialogo grupė“. Tai policininkai, specialiai apmokyti nekonfliktinio konfliktų malšinimo meno. Jie visi baigė 70 – ties valandų psichologijos mokymus bei lavinosi kitus šiam modeliui naudingus įgūdžius. Tiesa, šios grupės veikia jau trejus metus.
Maloniai nustebino nedidelis policininkų kiekis protingai paskirtas strateginėse eitynių kelio vietose. Palyginus su pirmomis dvejomis eitynėmis, kur, regis vos ne sunkiai ginkluotos policijos buvo daugiau nei dalyvių, šį kartą tas matomas policininkų kiekis nekėlė nemalonių minčių apie galimą grėsmę. Grėsmių nebuvo. Keli išsišokėliai buvo žaibiškai pašalinti. Vienu žodžiu, šios eitynės pagrindine Vilniaus gatve sulaukė ir teigiamo praeivių dėmesio bei šypsenų. Akivaizdu, eitynės normalių žmonių jau nebegąsdina. Štai tokią Lietuvą visiems aš renkuosi.
Dalyvavau. Dalyvavau Baltic Pride eitynėse, idant įkvėpti laisvės oro gūsį. Toje laisvėje nėra vietos neapykantai, baimei, agresijai, asmeniniams kompleksams. Ir, jeigu kas nors kartu su V. Putino Rusija mano, kad kumštis ruso chuligano Marselio gyventojui į galvą ar svetimos šalies okupacija yra galia, tai sakau be jokios abejonės – Vakarų Europos ir šiuolaikinės Lietuvos galia glūdi atvirume, gebėjimu naudotis laisve niekam negrasinant nelaisve. Laikykis, Lietuva. Artėja pasaulio pabaiga
Kaip ten dainavo „Antis“? „Zombiai atrieda atidunda!“. Jie atidunda iš Tel Avivo, Varšuvos, Kijevo. Ir, žinoma, iš to Dievo bausmės žmonijai – Briuselio. Kalbu apie homoseksualų eitynės vyksiančias Vilniuje biržeio 18 dieną. Ir kas taip mano? Kraštutiniai Lietuvos dešinieji – Lietuvos skaidrumo, tautinės savasties, rūtų darželio puoselėtojai. Jie kreipiasi laišku į mus, piliečius, kuriems skauda dėl Lietuvos: „Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių“. Kas pasirašė šį sielą veriantį šauksmą? Du garsūs socialdemokratai, neonacis, disidentė, tautininkas, filosofas, politologas, apžvalgininkas, poetė. Na ir kokteilis!
Tačiau, po žiauriausių masinių žudynių JAV kriminalinėje istorijoje Orlando gėjų klube, kur buvo nužudyti 49 žmonės ir antra tiek sužeista, ironija stringa gerklėje. Šios žudynės – o nuoseklios religinių fanatikų, neadekvačių politikierių neapykantos ir gyvuliškos baimės kitokiems skatinimo rezultatas. Jeigu kas mano, kad žodis neturi galios, tai tereikia pasižiūrėti į neapykantos kitokiems skatinimo istoriją nuo žmonijos pradžios laikų. Nevaldoma, ji pasireiškė baisiausia jos forma – pramoninių „kitokių“ naikinimu dujų kamerose Europoje, 200 Lietuvos gražiausių miestelių grioviuose ir miškuose, žudymo laukuose Kambodžoje, Ruandoje, Armėnijoje Ukrainoje ir Katynėje.
Šiandien neapykanta homoseksualams vienija tokias iš pirmo žvilgsnio neįmanomas suvienyti pasaulėžiūras, kaip antai: islamas su žiauriausia jo forma „Islamo valstybė“, judaizmas ir krikščionybė, stačiatikybė ir tų religijų fanatiškos sektos, visokiausios nacionalizmo atmainos ir net, regis, lietuviškoji socialdemokratijos parodija. Neapykanta homoseksualumui kaip ir „normali“. Mat garsiai išpažinti antisemitizmą, rasizmą vis dar ne politkorektiška. Bet vieša neapykanta homoseksualumui yra galima. Protestuojančių atstovų laiškas tautai ir vyriausybei tai ir parodo. Kreipimosi tekstas pritrenkia visiška scholastika, elementarių istorijos, moksliniu žinių trūkumu.
Kaip ten dainavo „Antis“? „Zombiai atrieda atidunda!“. Jie atidunda iš Tel Avivo, Varšuvos, Kijevo. Ir, žinoma, iš to Dievo bausmės žmonijai – Briuselio. Kalbu apie homoseksualų eitynės vyksiančias Vilniuje biržeio 18 dieną. Ir kas taip mano? Kraštutiniai Lietuvos dešinieji – Lietuvos skaidrumo, tautinės savasties, rūtų darželio puoselėtojai. Jie kreipiasi laišku į mus, piliečius, kuriems skauda dėl Lietuvos: „Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių“. Kas pasirašė šį sielą veriantį šauksmą? Du garsūs socialdemokratai, neonacis, disidentė, tautininkas, filosofas, politologas, apžvalgininkas, poetė. Na ir kokteilis! Švedijos sprendimas verčia Maskvą griežti sukąstais dantimis
Švedija pasirašė istorinę sutartį su NATO. Šis dokumentas labai svarbus Baltijos valstybių saugumui. Sutartis vadinasi „Priimančios šalies susitarimas su NATO dėl priimančios šalies paramos“. REKLAMA Rusija, anot Švedijos saugumo tarnybos SÄPO, per visus įmanomus viešus ir neviešus kanalus dėjo didžiules pastangas siekdama sustabdyti sutarties ratifikavimą parlamente – Riksdage. Tačiau nepavyko: 254 balsai „už“ ir 40 – „prieš“. Tai niekas kita, kaip nokautas Vladimiro Putino režimo dezinformacijos mašinai.
Ratifikavusi šią sutartį, Švedijai nuo šiol bus daug paprasčiau, taip pat juridine prasme, priimti NATO dalinius savo teritorijoje mokymams, manevrams, galiausiai – per karines krizes ar karinę konfrontaciją. Arčiau narystės NATO tik pats tapimas NATO nare. Viskas bus greičiau ir paprasčiau Pasak Švedijos Karo akademijos valdybos nario pulkininko Bo Hugemarko, yra kelios svarbios priežastys, kodėl Rusija nenori sutarties: „Švedijos sutartis su NATO tampa esminiu trukdžiu Rusijai užimti Baltijos valstybes, nes Švedija virsta NATO ir JAV karinių pajėgų placdarmu. Taip pat ši sutartis smarkiai supaprastina juridinių sprendimų priėmimo laiką. (NATO ir JAV neturi teisės be Švedijos sutikimo dislokuoti savo dalinius Švedijoje). Antras galimas tikslas: „Torpeduoti Rusijos siekį užimti Baltijos valstybes, o užėmus, pateikti tai kaip fait accompli ir tik tokiu atveju rimtai grasinti branduoliniu ginklu Vakarams.“ REKLAMA Bo Hugemarkas, kuris yra svarbios bei įtakingos Švedijos karo ekspertų grupės narys, Švedijos narystės NATO šalininkas, savo straipsnyje „Įsivaizduokite, jeigu Rusija užima Baltijos valstybes“ teigia, kad NATO būtina turėti kelis placdarmus siekiant sustabdyti Rusijos puolimą. Šiame kontekste Švedija vaidina labai svarbų logistinį vaidmenį. Iš jos lengviau ir greičiau bus galima permesti karinius dalinius, pastiprinimus, ginti oro erdvę virš Baltijos jūros. Dėl šios priežasties Švedija turi tapti visos šios strategijos aktyvia dalimi.
Švedija pasirašė istorinę sutartį su NATO. Šis dokumentas labai svarbus Baltijos valstybių saugumui. Sutartis vadinasi „Priimančios šalies susitarimas su NATO dėl priimančios šalies paramos“. Rusija, anot Švedijos saugumo tarnybos SÄPO, per visus įmanomus viešus ir neviešus kanalus dėjo didžiules pastangas siekdama sustabdyti sutarties ratifikavimą parlamente – Riksdage. Tačiau nepavyko: 254 balsai „už“ ir 40 – „prieš“. Tai niekas kita, kaip nokautas Vladimiro Putino režimo dezinformacijos mašinai. |
Nuotraukos |
CV in English |
Teatras |
Literatūra |
Dainuojamoji poezija |
Blogas |
Santykiai |
Paskaitos ir mokymai |
CV |
Kontaktai
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2024 |
www.vinokuras.lt | Web Sprendimas:
ATO.lt design