Šeimos koncepcijos“ politikos žlugimas

Paskelbta 2011 spalio mėn. 7 d. | 1 koment.

Žymės: Vinokuras, KT, konservatoriai, šeima, šeimos koncepcija

TS-LKD užsiangažavimas šeimos forma, bet ne turiniu, kaip teisingai pastebi Konstitucinis Teismas, yra įrodymas, kad ši partija nesugeba spręsti visuomenės nesaugumo problemos. Visuomenės solidarumą skaldanti „Šeimos koncepcija“ yra niekas kita, kaip politinio bejėgiškumo išraiška.

Taigi, žlugo TS-LKD partijos „Šeimos koncepcijos“ politika. Partija, teatstovaujanti apie 8 procentus gyventojų, tačiau, lyg kokį komunistų partijos moralinį ir politinį fantomą bandžiusi ypač konservatyvią diskriminuojančią politinę „Šeimos koncepciją“ primesti visai Lietuvai neatsižvelgiant į demokratijos principus ir Lietuvos Konstituciją. Nekreipiant dėmesio į tikrovę už Seimo durų. Dar daugiau, reikalaudama skirstyti žmones į pilnas, nepilnas, išplėstines ar ketvirtines šeimas Seimas spjovė šeimai ir atskiriems individams, ypač moteriai, ypač vienišiems tėvams į veidą. Pasak Konstitucinio Teismo ir kitų teisės ekspertų, šeima daug platesnė sąvoka nei santuoka. O ir santuoka nėra vienintelė partnerystės forma. Kitaip tariant Šeimos koncepcija prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui. Tai faktas. Kelio atgal nėra. Tad ko putojasi Seimo nariai Mantas Adomėnas? Rimantas Dagys? Pats premjeras Andrius Kubilius nusivylęs sakė Lietuvos Radijui praeitą antradienį: „Skaitant KT sprendimą, gali susidaryti vaizdas, kad jau nebėra aišku, kas yra šeima“. Taip, premjeras nemato skirtumo tarp to, kas parašyta Konstitucijoje ir jai prieštaraujančiai šeimos koncepcijai. Konstitucinis Teismas matė ir sakė, kad konservatorių politinė Šeimos koncepcija šeima laiko tik susituokusius ar buvusius susituokusiais vyrą ir moterį bei jų vaikus ar įvaikius, ir taip susiaurinęs šeimos kaip konstitucinio instituto turinį. Pasak KT Seimas nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos. Politinės Šeimos koncepcijos kritikai matė ir sakė tą patį. Bet kur tau, konservatoriai beveik visi be išimties niekaip nesugeba atsikratyti sovietinio autoritarinio mentaliteto, kurį puikiai papildo Katalikų Bažnyčios autoritarizmas. Jų politinis moto: „Tautą reikia auklėti, o jeigu nenori, priversime!“ Kaip vėžys tas mentalitetas naikina elementarios šiuolaikinės demokratijos daigus.

Ką apie Konstitucinį Teismą mano TS-LKD Seimo nariai, jau žinome. Kas primins šiems veikėjams, kad viena partija dar nėra valstybė, nors ji ir turi laikiną minimalią daugumą Seime? Kad Seimas, užsiiminėdamas „įstatymdavystę“ anot Seimo nario M. Adomėno, nesuvokia, jog politinė koncepcija niekada negali pakilti virš įstatymo, bet tokia jau buvo primetama švietimo institucijoms ir ja reikalaujama vadovautis? Ir kad tyčiojamasis iš Konstitucinio Teismo rodo ne tik jų visišką teisinį neišprusimą, provincialumą, primityvumą, bet ir iš to kylantį teisinį nihilizmą jau ir taip persunkusi visą visuomenę? Konservatorius Mantas Adomėnas yra tipiškas pavyzdys žmogaus, kuris vardan karjeros ir valdžios sugebėjo iš Demokratijos instituto direktoriaus tapti su demokratiniais principais, su pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms susipykusiu politikuojančiu kataliku fundamentalistu.

Esminis klausimas, į kurį būtiną atsakyti yra: kaip atsitiko, kad ideologiniu tikslu numeris vienas „konservatoriai“ pasirinko šeimos gelbėjimą antikonstitucine politika? Kas gi tokio atsitiko su mūsų santuokoje kilusią šeima, kad ją reikėtų gelbėti? Nuo ko? Taip, iš 100 santuokų išyra 61. Smurtas santuokoje paliečia kas 4-5 moterį ir, žinoma, vaikus. Taigi, argumentas, neva santuoka yra stabilumo ir vertybių (kokių?) užuovėja neatlaiko faktų. Demografinė padėtis išties baugi. Naujausi tyrimai teigia, kad apie 60 procentų iki trisdešimties metų jaunų žmonių norėtų palikti Lietuvą dėl darbo ir kokybinio gyvenimo trūkumo. Tai ta žmonių grupė, kuri turėtų gelbėti mūsų tautą nuo išmirimo. Socialinė ir teisinė parama moterims, gyvenančioms nestabilioje, dažnai smurtingoje santuokoje žemiau kritikos.

Ar viso šito nežino TS-LKD? Žino. Ir vis tiek siekė primesti visuomenei diskriminacinę šeimos sampratą, dalijimą jos į pilnas ir nepilnas šeimas, o vaikus į benkartus ir nebenkartus. TS-LKD kategoriškai atsisako sekti Švedijos konservatorių šeimos politiką kuriai nesvarbu ar piliečiai gyvena santuokoje ar laisvoje partnerystėje, ar šeima pilna, pusinė ir dar kokia nors. Valstybės dėmesys skirtas vaikams, todėl sudaromos visos sąlygos tėvystės ar motinystės atostogoms, darželiams, sugrįžti moteriai į darbą, neprarasti kvalifikacijos. Todėl gimstamumas Švedijoje yra apie 2,1 vaiko.

TS-LKD užsiangažavimas šeimos forma, bet ne turiniu, kaip teisingai pastebi Konstitucinis Teismas, yra įrodymas, kad ši partija nesugeba spręsti visuomenės nesaugumo problemos. Visuomenės solidarumą skaldanti „Šeimos koncepcija“ yra niekas kita, kaip politinio bejėgiškumo išraiška.

Pavyzdžiui, kaip kovoti su emigracija, kuri, pasak Europos statistikos agentūros „Eurostat“ rodo, kad Lietuva pagal emigrantų skaičių, palyginti su šalies dydžiu, nuolat yra pirmoje ar antroje vietoje? Kaip kovoti su socialine baudžiava, kuri, anot Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvos skyriaus vadovės Audros Sipavičienės, slegia tūlą lietuvį: „Socialinė baudžiava - tai kai žmogus jaučiasi niekaip negalintis daryti įtakos aplinkai, prasimušti – tarsi būtų baudžiauninkas. Nuolatiniai sunkumai gauti, kas jam priklauso, spręsti savo socialinius klausimus. Jei reikia iš valdininko pažymos, jautiesi kaip niekas“. Su šiomis esminėmis Lietuvos piliečio problemomis TS-LKD niekaip nesusitvarko.

Todėl pavojingas visuomenės solidarumui politinis „šeimos koncepcijos“ eskalavimas yra noras nukreipti dėmesį nuo savo politinės bejėgystės. Taip, bent kuriam laikui susitvarkė A. Kubiliaus vyriausybė su biudžeto deficitu, bet žmogui reikia daugiau. Tas daugiau yra asmeninė laisvė nuo politikų nesiskaitymo su individo teisę į save ir savo artimiausios aplinkos kūrimą taip, kaip jis ar ji tai išmano, kaip jam ar jai yra naudingiausia.

Deja, akivaizdu, neturime šiuo metu sąžiningų, drąsių politikų TS-LKD gretose pasiruošusių apkarpyti sparnų šventesniais už šventuosius norintiems pasirodyti savo kolegoms. Tiems kolegoms, kurie praradę sveiką protą vardan valdžios, vardan politinės konjunktūros, prievarta bandančius įbrukti savo „nykstančios lietuvio šeimos“ gelbėjimo viziją už gryną pinigą. Todėl ir žlugo TS-LKD Šeimos koncepcijos politika. Dėkui Konstituciniam Teismui. O lietuviška šeima? Santuokos institucija? Jos niekur nedingo ir nedings tol, kol politikai nepradės jas skirstyti į pilnavertes ar nepilnavertes. Todėl palikite jas Konstitucinėje ramybėje.