Kai pasensime, turėsime ką prisiminti.

Paskelbta 2016 gegužės mėn. 5 d. | 0 koment.

Žymės: kalafiorai, pilietiškumas, Marijonas Mikutavičius, Rimvydas Valatka, prekybos centrai, kainos

Marijonas Mikutavičius kritikuoja akciją "Neikim į parduotuvę tris dienas". Regis, jis yra tipiškas bijantis savo kaimyno lietuvis. Maždaug: "Ne duok Dieve, jokių bendrų akcijų. Kiekvienas gali individualiai protestuoti kiekvieną dieną".  Kraštutinis liberalizmas, kai  kiekvienas sau ir už save, ir yra mūsų visuomenės didžiulė bėda. Tik todėl bet koks nesąžiningas darbdavys ar valdininkas, ar prekybos centras volioja  eilinį lietuvį kaip nori. Todėl sakau: kiekviena bendra pilietinė protesto forma yra sveikintina. Tik tokioje eilinis pilietis sužino, kad nėra vienas, nėra paliktas likimo valiai. Ir kad bus išgirstas.

Rimvydas Valatka taip pat traukia per dantį  akciją dėl  kainų už maisto produktus sumažinimo. Anot jo,  bandymas sumažinti kainas demonstracija prieš prekybos centrus  su šūkiu „Kur žiūri valdžia?“  yra nesąmonė. Žinoma, jeigu toks šūkis, tikrai  nesąmonė.  Kaip ir kadaise Stokholme organizuota protesto akcija prieš visus ir viską.  Apie pora tūkstančių žmonių centrinėje gatvėje šaukė „Mes prieš!“. Po kelių minučių visi jau šaukė „Mes už!“.  Stokholmiečiai, supratę  pokštą, juokėsi, kai kurie papildydavo demonstruojančių gretas. Patikslinsiu savo mintį: kalbu apie pilietines protesto akcijas, o ne apie vienokią ar kitokią politinę demonstraciją nuleistą iš viršaus.  Kaip antai tokia  neva pilietinė akcija „Darom“.  Ji politinė nuo galvos iki kojų.  Visa žiniasklaida mirga prezidentės, premjero ar dar  kokio garsesnio politiko nuotraukomis. Visokiais rakursais pastarieji rausiasi šiukšlėse.  Man tas vaizdas primena sovietinių laikų plakatą, tą, kuriame geriausias vaikų draugas V. I. Leninas neša kamieną ant vieno paties. Gal ir  Seimo nariai, visas 141 su visais padėjėjais ir padėjėjomis išeitų į talką?  Oho koks Vilnius švarus taptų!

Ne tokias pseudo pilietines akcijas turiu omenyje. Kalbu apie tikrą pilietinę iniciatyvą rūpimu klausimu.  Kad ir dėl tų nelemtų kainų.  Kalafioras? Baikit, Lenkijoje šaldyta 4,8 kg žąsis kainuoja 7,8 eurai. Tiek pat sumokėjau  prekybos centre „Rimi“ prieš kelias dienas, kai   pirkau pigiausių sausainių pakelį, du pakelius arbatos ir gėrimą.  Kitas atvejis iliustruojantis kainų pamišimą:  norėjau patikrinti siuvimo mašiną. Paklausiau meistro, kiek kainuos. Atsakė, kad trisdešimt litų. Staiga susigriebė ir pasitaisė: „30 eurų“. Arba prieš euro įvedimą sriuba restorane kainavo 5 litus, dabar 5 eurus. Skaudu, kai vienas litas tapo vienu euru? Taip, ES centrinis bankas spausdina trilijoną eurų, kainos kyla, bet juk ne du  šimtus procentų  per pusantrų metų. Todėl atsirado žmonių norinčių  protestuoti.  Puiku! Pirmyn!  Nepatiko kainos – protestuokime. Nepatiko neapšviestos gatvės – protestuokime.  Pažiūrėkite, Šveicarijoje referendumu buvo norėta uždrausti pjauti žuvis, mat joms skauda.  Juokinga?  Žinoma. Bet juk tokia demokratinės, pilietinės visuomenės prerogatyva.  

Nedera gesinti pilietinių iniciatyvų, jų ir taip reta.  Bet  man pagrįstai bus priminta, kad tokios dažnos akcijos galiausiai ves visuomenę iš proto. Gatvės juk pastoviai šurmuliuos nuo visokiausių akcijų.  Visiems galiausiai įgris. Sutinku. Bet kol vienokie ar kitokie raginimai nepirkti arba atvirkščiai -  pirkti, taps dažni Lietuvoje,  dvidešimtmečiai jau spės pasenti.  

Mūsų visuomenė  vis dar stokoja pilietiškumo manifestacijų. Taip, buvo Sąjūdis. Taip, neįtikėtinas bendrumo jausmas.  O čia siūloma susitelkti prieš kažkokias aukštas daržovių kainas.  Gal tikrai M. Mikutavičius teisus sakydamas, kad susirgome pasiturinčios visuomenės manija?  Bet, regis, ne. Pernai  tarp 13 ir 15  procentų Lietuvos gyventojų  vis dar gyveno žemiau skurdo ribos. Apie 500 000 ar daugiau žmonių.  

Grįžkime prie temos. Ar „Neikime  tris dienas apsipirkti“  akcija privers prekybininkus reaguoti? Nežinau, nebent būtų  pasirinkta konkreti parduotuvė ir kelias savaites žmonės nustotų  į ją eiti. Tada ir sužinotume, ar statistika ir ekonominiai kainų kilimo aiškinimo modeliai dera su tikrove.  Sužinotume,  ar  nuo ūkininkų iki prekybos centrų  maisto produktų kainodara yra sąžininga. Juk  apie tai kalba ir vyksta iš tikrųjų,  ar ne taip?  Norisi pagaliau sužinoti, ar  (šiuo atveju) gamintojai ir prekybininkai yra sąžiningi, ar ne. 

Pamenat, kai stacionarių telefonų rinką valdė „Teo“, o mobilių telefonų  „Omnitel“ ir  „Bitė“?  Visos jos tuo savo karaliavimu rinkoje metu aiškino, mušėsi į krūtinę,  kad  mažinti telefono pokalbių kainų tiesiog  nebėra iš ko. Bet į rinką  atėjo  „Tele 2“  ir kainos krito.  Dabar  turime bene geriausią mobilaus  ir interneto ryšį pasaulyje. Ir  bene pigiausią.  Šiandien,  lyg žydai laukiantys išsilaisvinimo  iš  Egipto vergovės visi, garantuoju kad visi, laukia vieno pigiausių  maisto prekių  pradininko „Lidl“  atsidarymo Lietuvoje.  Pasižiūrėsime, kaip sureaguos  prekybas centrai. 

O kol kas, visi, kas norite dalyvauti protesto akcijoje prieš jūsų manymu aukštas kainas arba prieš žemas kainas -  protestuokite. Boikotuokite prekybos centrus.  Turite pilną pilietinę teisę. Aš taip pat prisidėsiu. Kai pasensime, turėsime  ką prisiminti.