Darbo partija konfiskuoja žemes

Paskelbta 2015 rugpjūčio mėn. 3 d. | 1 koment.

Žymės: Darbo partija, Arkadijus Vinokuras, asmeninio ūkio žemės nuosavybė

Patikslinsiu: Darbo partijos vadovaujama Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pasitelkusi galimai nesąžiningus ar nekompetentingus  NŽT Vilniaus rajono  biurokratus, remdamasi kažkelinto NŽT vadovo įsakymu dėl  nedirbamos asmeninio ūkio žemės konfiskacijos, be jokio teisėto pagrindo konfiskuoja  jas Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių seniūnijoje bei Trakų rajone. Paliesta šimtai žmonių. NŽT biurokratai, nesudarę jokios komisijos, be jokio perspėjimo, be liudininkų apklausos, be pokalbio su žmogumi, užmetę akį iš satelito savavališkai nusprendžia, kad neva vienas ar kitas žemės plotas nėra dirbamas. Nors tos žemės naudotojai tas žemes dirbo ir dirba  bent 30 metų, ką įrodo dokumentai. Bet satelito „vaizdo“  pakanka asmeninio ūkio žemės konfiskacijai net nepranešus tos žemės naudotojams.  Klausimas: nuo kada biurokratinių tarnybų vadovų įsakymai tampa viršesniais už Lietuvos Konstituciją?

Nacionalinė žemės tarnyba jau senai virto galimos korupcijos pelke, kurios tikslas ne padėti piliečiui, bet jam ar jai kurti sunkiausius biurokratinius slenksčius siekiant stabdyti žemės reformą. Tikslas akivaizdus: paimta asmeninio ūkio žemė į laisvą žemės fondą, būtų neteisėtai verčiama namų valda ir išparceliuojama vienaip ar kitaip. Valdant Darbo partijai, NŽT vadovei D. Gineikaitei, ši kova prieš teisėtus asmeninio ūkio žemės naudotojus pasiekė cinizmo viršūnę. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė, (DP),  NŽT vadovė D. Gineikaitė (DP) regis, nesiskaito nei  su socialdemokratų Žemės ūkio vice ministru A. Ežerskiu tiesiogiai atsakingu už NŽT veiklą, nei su Lietuvos Konstitucija, nei su teisinėmis normomis, protingumo kriterijais.

Vilniaus rajono NŽT biurokratai nuosekliai atsisako priiminėti administracinius sprendimus dėl žemės paskirimo  ar jos įteisinimo, nors tokią teisę turi. Jie verčiau siunčia pilietį teisman ginti savo teises. Gavus piliečiui teigiamą teismo sprendimą, NŽT vėl tą sprendimą apskundžia. Ir taip pasaka be galo. Bet, prašau, atkreipkite dėmesį: daugumas asmeninio ūkio žemės naudotojų yra senukai, nesusigaudantys nei popieriuose, nei įstatymuose, neretai net neišgalintys finansiškai kreiptis į teismą. Todėl iš šimto tokių nukentėjusių, tik vienas kitas bando kažkaip kovoti.  Kiek gi galima kankinti žmones?

Ypač akis bado dokumentų trūkumas ar tiesiai šviesiai jų slėpimas. Vilniaus rajono Nacionalinėje žemės tarnyboje tai greičiau norma, nei išskirtiniai atvejai. Ne vieną kartą pilietis, kuriam buvo paskirta žemė, niekaip neranda vietos, kur ta žemė buvo paskirta. Absurdas? Taip. Biurokratai tuojau pareiškia, kad negali skirti tos teisėtai paskirtos žemės, nes mat pilietis nenurodo,  kur tą žemę gavo. Tačiau tuojau bent 10 metų ieškantis paskirtos žemės pilietis atsiuntęs užklausą,  gauna laišką informuojantį,  kad tas piliečiui paskirtas asmeninio ūkio žemės sklypas konfiskuojamas, mat jis nėra dirbamas. Tai reiškia ne ką kitą, kad NŽT biurokratai puikiai žino žemės sklypo paskyrimo vietą, tačiau nenurodo jos piliečiui. Arba dar blogiau: už sklypą jau sumokėta, atmatuota, bet tas sklypas kažkaip konfiskuojamas, mat tas sklypas priklauso kitai seniūnijai pavyzdžiui Buivydiškių, bet ne Zujūnų. Ką nors supratote? Ne? Paaiškinsiu: vienas ir tas pats žemės rėžius, tačiau kas antras naudotojas staiga atsiduria kitoje seniūnijoje. Ar dabar supratote? Ne? Teisingai, nesupratote. Ir niekas, išskyrus biurokratus, nesupras. Galiausiai, pilietis patenka į susirašinėjimo su NŽT nesustojančią karuselę, kurią sustabdyti negali net teismai. Kai kurie NŽT biurokratai tiek suįžūlėjo, kad, neatsakę daugiau kaip mėnesį į užklausą, siunčia atsakymą ne paštu, bet tiesiog įmeta neregistruotą laišką piliečiui į pašto dėžutę, taip vengiant atsakomybės už atsakymui  viršytą laiką t.y. dvidešimt dienų.

Kai Seimo vice pirmininkas Gediminas Kirkilas pareiškia, kad Darbo partija  kompromituoja Lietuvą, jis neklysta. Tai vyksta visose tos partijos atsakomybės srityse Vyriausybėje, ar tai būtų kultūra,  kur vice ministru tampa tokiam postui niekaip netinkamas asmuo, ar Žemės ūkio ministerija, ar skiriant Seimo pirmininku pastoviai Lietuvai gėdą darančią veikėją. Tačiau kaltę turi prisiimti visų pirma socialdemokratų partija, įsileidusi  Darbo partiją į koaliciją. Todėl ir  murkdosi socialdemokratai vyriausybėje tos amoralios koalicijos pelkėje. 

Akivaizdu, konfliktų su sparčiai  nykstančia Darbo partija, ypač artėjant rinkimams, daugės. Tai reiškia, kad Vyriausybės darbas lėtins tempus, mat jėgos bus skiriamos konfliktų su Darbo partija gesinimui. Aišku viena: negalima ministerijų, kurioms vadovauja Darbo partija, palikti be jokios Vyriausybės bei Seimo kontrolės. Nacionalinė žemės tarnyba, tas pūlinys ant visuomenės kūno, yra ryškiausias niekieno nekontroliuojamos pasiutusios biurokratijos pavyzdys.  Jau dvidešimt penkeri metai kai, šiuo atveju asmeninio ūkio žemės naudotojai, mindo NŽT, teismų slenksčius. Miršta tėvai, seneliai, jų vaikai ar anūkai  perima žmogaus psichiką kankinančias problemas, kurias dažnai galima išspręsti vien tik biurokratiniu sprendimu.  

Gyvenau Švedijoje  apie trisdešimt metų, kurioje tokia padėtis būtų tiesiog neįmanoma.  Plaukai šiaušiasi ne tik nuo to, kas vyksta Nacionalinėje žemės tarnyboje,  bet ir nuo valstybės aplaidumo ginant piliečio teises nuo nevaldomo biurokratinio monstro.  Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad netoleruos ministerijų kaip atskirų kunigaikštijų. Tikrai?

Matant tokį vaizdelį, esi priverstas klausti, kokioje valstybėje mes gyvename, premjere Algirdai Butkevičiau? Teisingumo ministre Juozai Bernatonį? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Juliau Sabatauskai? Šis klausimas neretorinis, ponai. Kol nebus į jį atsakyta, tol Darbo partijos kunigaikštija NŽT pavidalu toliau nebaudžiama konfiskuos teisėtai žmonėms suteiktas žemes.