Ar tikrai V. Putinas ruošia Rusiją karui? Tikrai. Ar tai tiesa? Nežinau, ar tai tiesa. Mat V.Putino Rusijos karinės doktrinos esmė – neprognozuojamumas. Ji išties pavojinga. Todėl NATO, Europa, Skandinavija ir JAV turi ruoštis karui su Rusija. 

Ruoštis taip, kad Rusijos karinių raumenų rodymas atitiktų silpnos Šiaurės Korėjos modelį: daug triukšmo dėl nieko. Jeigu Rusija būtų tokia galinga, kaip ji bando parodyti, Ukraina jau būtų praryta be jokių Rusijai skaudesnių politinių pasekmių pasaulinėje arenoje. Todėl tas triukšmas greičiausiai skirtas vidiniam naudojimui. Pozityviai mąstant, V.Putino režimui svarbiausia, kad savi, tai yra Rusijos visuomenė, būtų užimta kitais klausimais nei kaip išgyventi nuo ryto iki vakaro ir nepyktų ant valdžios. 

„Neo imperinės“ Rusijos po imperialistinės aspiracijos yra niekas kita, kaip vaidyba vidaus rinkai ir šantažas Vakarams. Jau kuris laikas Rusijos valdžia eina link va bank situacijos su Vakarais. Tai rimta. Nesvarbu, kad Ukrainoje įstrigo, nesvarbu, kad Sirijos miestus pavertė skerdynių poligonais, kuriame naudojamos uždraustos bombos bei cheminiai ginklai, nesvarbu, kad naikinamos ligoninės. B.Assado režimas dalį Sirijos jau prarado. Svarbiausia, parodyti Vakarams rusiškąjį nesiskaitymą su žmonių gyvybėmis. Šitas „mes naikinam viską su visu tuo, ką turime“ yra niekas kita, kaip žinia Vakarams laikytis atokiau nuo Rusijos, jeigu nenori matyti savo miestų sulygintais su žeme. 

Rusija jau šiandien grasina Sirijoje naikinti JAV naikintuvus, jeigu JAV nuspręstų smogti Sirijos daliniams. JAV nieko nebeliks, kaip parodyti eilinį piktą susirūpinimą... Izraelio nausėdijų statybų programa Vakarų Krante. 

Rusija žudo Sirijoje nesiskaitydama su žmonių gyvybėmis. Nesiskaito, nes žino, kad niekas nepajudins piršto. B.Obamos vyriausybė savo bejėgiškumą Sirijoje rodo kiekvieną dieną. Laikas, kai JAV galėjo reaguoti Sirijoje, diktuoti savo poziciją nestabdoma, praėjo. Nuo to laiko žuvo dar dešimtys tūkstančių nieko dėtų žmonių su milijonais pabėgėlių užplūstančiais Europą. 

Todėl nekaltų žmonių kraujais suteptos ir Taikos Nobelio premijos laureato JAV prezidento B. Obamos rankos. Abu, B.Obamą ir V.Putiną, reikėtų nutempti į Hagos teismą. Žmogus, turintis galios sustabdyti nusikaltimą, bet tos galios nerodantis, tampa nusikaltėlio bendrininku.

       Šiandien Rusija švenčia 9 gegužės – pergalę prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais. Nors, karas baigėsi dieną anksčiau, 8 gegužės. Tiesa, kartu su sąjungininkais nugalėjo Hitlerį. Na, bet mažas melas netrukdo. Kol jis netampa Didžiuoju melu. „Mat Rusija“, anot rusų publicisto Viktoro Šenderovičiaus, „laimėjo tik prieš Hitlerį, o ne fašizmą. Fašizmą šiandieninė Rusija pasisavino sau, nes patiko“. 

Jis neklysta. Bet kokia diktatūra galiausiai tampa fašistine, nes atitinka fašizmo kriterijus: melas, prievarta prieš „kitokius“, baimė, rasizmas, vidaus ir išorės priešas, militarizmas. Kai matai ir girdi į ES per Lietuvą neįleisto kažkokio baikerio vaduko buku veidu kalbas, esą Stalino ir Hitlerio bendradarbiavimas 1939-1940 metais nėra tiesa, kad toks pareiškimas yra provokacija, tuojau matai to fašistinio apibrėžimo gyvą išraiška.

Įdomu, ką pasakytų, jeigu kažkaip sužinotų, kad naciai mokėsi koncentracijos stovyklų statybų iš bolševikų? 

Deja, vis mažiau šansų, kad jaunoji rusų karta gimusi ir išaugusi su V.Putino gauja valdžioje sužinos tiesą apie Stalino nusikaltimus žmonijai. Pavyzdžiui, vienintelis muziejus Rusijoje pasakojantis apie Stalino represijas „Permė-36“ įtrauktas į „užsienio agentų sąrašą“ ir greičiausiai bus likviduotas.

Su tiesa V.Putino Rusijoje jau senai ne kokie reikalai. Militarizmas siekia vis naujas aukštumas, o militarizmui reikalingi priešai bei herojiškų, didingų karinių pergalių minėjimai. Antrojo pasaulinio karo naratyvas šiandieninėje Rusijoje melžiamas lyg paskutiniai pieno lašai iš užtrukusios karvės.