Žiūrimi įrašai pagal žymę 'demokratija'
Paskelbta 2012 balandžio mėn. 3 d. | 0 koment.
Žymės:
teisingumas,
Klonio gatvė,
prezidentė,
demokratija,
naratyvas
Ne veltui lrytas.lt aną savaitę publikuotas straipsnis „ Priešas už vartų: kodėl mus kamuoja apgultos pilies sindromas“ sulaukė tiek daug neigiamų anoniminių komentarų. Visų pirma, kaip įprasta, užsienietis apkaltinamas kišimusi ne į savo reikalus, esą vokiečiui nėra čia ko šnekėti (tai apie politologą N. Winklerį) ir taip toliau.
Skaityti visą įrašą
Paskelbta 2012 balandžio mėn. 2 d. | 2 koment.
Žymės:
bažnyčia,
demokratija,
valstybė,
velnias,
carlas shmittas
Antra klausimų grupė: Ar galima apkaltinti, pavyzdžiui, I. Kanto, A. Smitho, 1793 metų Prancūzijos Konstitucijos minties kultūrą ES valstybių gyventojų vedimu nužmoginančio modernizmo link? Ta minties kultūra lyg ir persunkta ES Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismas, kitos svarbios demokratinės ES institucijos. Tad kodėl jas norima pateikti kaip atstumiančias? Juk vis garsiau teigiama, kad nusigręžimas nuo katalikiškai suprantamos krikščionybės ir ją atstovaujančios Romos Bažnyčios dvasiškai silpnina, degeneruoja (krikščionių neo konservatorių žodžiais tariant) ES pilietį. Pasaulietinė, demokratinė valstybė net įvardijama velniu. Betgi krikščionybė vadovavo Europos žmogaus protui 2000 metų! Kur dingo savikritika?
Skaityti visą įrašą
Paskelbta 2011 liepos mėn. 23 d. | 801 koment.
Žymės:
Norvegija,
žudynės,
dešinysis ekstremizmas,
krikščioniškas fundamentalizmas,
demokratija politikai
Visų pirma nuoširdi užuojauta nužudytų Norvegijoje vaikų tėvams, užuojauta norvegams. Užuojauta ir mums Lietuvoje, pastoviai skambinantiems varpais perspėjant apie dešiniojo ekstremizmo ir religinio fanatizmo pavojų. Šiuo atveju, krikščioniškojo fundamentalizmo. Te ši žiauri tragedija mūsų politikams, visuomenei Lietuvoje virsta perspėjimu apie tai, kas nutinka, kai užsižaidžiama populizmu, kai rodomas nuolankumas apsimetusiems tautininkais nacionalistams, kai lenkiamasi teisinį nihilizmą garbinančios Garliavos minios išpažinėjams ir veikėjams. Kai „vardan ramybės“ tai yra dėl simpatijų ir reitingų įtakojami teismo sprendimai, kai nuo bausmės atleidžiami „tautos“ teisėjai, o lauk išprašomi prokurorai profesionalai. Nuolaidžiavimas visada gaunantiems leidimą žygiuoti centrinėmis Vilniaus gatvėmis neo naciams, nuolaidžiavimas fanatiškai nusiteikusiems bažnyčios tarnams norintiems visuomenei primesti viduramžiškas su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, moters teisėmis susikertančiomis klejonėmis, te šis kruvinas išpuolis tampa pamoka, virsta supratimu apie tai, kiek mažai tereikia, kad nuolaidžiavimas fanatizmui virstu kruvinomis skerdynėmis.
Skaityti visą įrašą