V. Tomaševskis bandė išprievartauti Europą, dabar, su R. Sikorskio pagalba – Lietuvą.

Paskelbta 2013 kovo mėn. 28 d. | 4 koment.

Žymės: V. Tomaševskis, R. Sikorskis, Lenkija, Lietuva, sanykiai, Kristus, aukštoji mokykla, lietuvių kalba

www.karikatura.lt

Nepavykus  sukiršinti Lietuvą su Briuseliu dėl tariamo lenkų persekiojimo Lietuvoje, o Lietuvos Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui drąsiai „perkirtus“ Gordijaus mazgą įtemptuose santykiuose  su Lenkija, V. Tomaševskis prarado žadą. Bet neilgam. Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis, pamiršęs gražias kalbas, kirto iš peties perfrazuojant jo kalbą: „Arba darote, ką liepia V. Tomaševskis, arba jokių telefono jungčių“. Tai yra, nebus jokių kalbų apie bendrus kelius, energetiką, santykius ir t.t. Kas užvažiavo  ant pono R. Sikorskio smegenų?  Manau, Rusija. Nes žargonas sovietinis – brežnevinis-putiniškas  iki kaulo smegenų.

Lenkija, kuri prieš kelias dienas  jau nebematė reikalo kištis į lietuvių ir vietinių lenkų tarpusavio santykius, staiga prikėlė jau „bemirštantį“  niekam  neįdomų  V. Tomaševskį iš politinės užmaršties patalo. Na, o tam daug nereikia:   pradėjo austi LLRA mintis.

Ir išaudė: pareikalavo tuojau pat žymiai sumažinti stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas blogai mokančių lietuvių kalbą  lenkų kilmės lietuvių  egzaminus. Darbo partijos paskirtas švietimo ministras D. Pavalkys sudrebino kinkas ir susimovė.  Nes nepagalvojo, kad lengviau „su blatu“ į universitetą patekęs toks nemokša,  tuojau išstums iš konkurencijos puikiai pasiruošusį bendrapilietį, kuriam jokių „blatų“ niekas nesiruošia daryti.  Jeigu ši diskriminacija nebus panaikinta, talentingas ir darbštus jaunimas atsidurs už Alma Mater durų.  Kaip taip galėjo įvykti?  Ogi pan V. Tomaševski pagrasino palikti koaliciją. Premjeras drąsiai sušuko „gali eiti, jeigu nori“, bet ta drąsi poza buvo ne kas kita, kaip  migla visuomenei.

Dabar gi, pajutęs po LLRA sparnais tinkamą sikorsišką vėjelį,  lenkų partijos  frakcija Seime pareiškė: “Religiją į mokyklas!“. Lietuvos vyskupų konferencijos vadovas vyskupas Sigitas Tamkevičius susigriebęs  už galvos, užvožė telefoniniams politiniams sukčiams V. Tomaševskio veidu iš peties: „Vyskupų konferencija nepritaria prievartiniam religijos mokymui pasaulietinėse mokyklose“.  Tiesa, šiandien tėvai gali pasirinkti ar jų atžalos mokysis religijos, ar etikos.  V. Tomaševskis neatlėgsta.

Ką, nenori mokytis religijos? Tai pagal seną rusišką minties modelį – priversime.  Tai juk tas pat, kaip mokytis aritmetikos. Turi ir viskas. Aišku kaip du kart du.  Kokie čia gali būti pasirinkimai, kai prievarta šiuo klausimu įrašyta Lietuvos Konstitucijoje. Neįrašyta?  Taip, tiesa, bet, anot LT Konstitucijos „eksperto“  V. Tomaševskio,  „apie tai nieko ir nesakoma“. (Žinoma, netiesa, sakoma: „Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“, - skelbia 26 Konstitucijos straipsnis). Anot tik ką iškepto ajatolos pan V. Tomaševski,   tai, ko nenumato įstatymas, pagal sovietinį minties modelį, draudžiama. Arba galima naudoti prievartą.  Taip bandoma atverti kelią biurokratų susidorojimui su bet kokių Lietuvos piliečiu, manančių kitaip. Gal pan V. Tomaševski prarado nuovoką, kurioje šalyje jis gyvena ir veikia?  Gal jis mano esąs Šiaurės Korėjoje?

Na, kad jo tikrovės supratimas su demokratijos principais nieko bendro neturi, tai jau aibę kartų dokumentuota. Kol neturėjo valdžios, tol – bala nematė. Lietuva sugebėjo įrodyti, kad LLRA šmeižikiška kampanija prieš Lietuvą, kurioje neva persekiojami vietiniai lenkai, laužti iš piršto.  Dabar gi, vaizdas kitoks. Dabar gi V. Tomaševskis pristatys ant visų kampų po bažnyčią ir visas mokyklas pavers religinėmis. Juk tuo keliu jau žengė buvusi TS-LKD konservatorių partija.  O biurokratai puikiai seka vėjelio kryptį, tad kam priešintis?

Nepasipriešino, kai LLRA valdomas Vilniaus rajono  tarybos nariai vieninteliai Lietuvoje paskelbė Kristaus karaliaus intronizacijos – valdžios perleidimo Dievui – aktą. Ar Vilniaus rajono gyventojams tapo geriau? Ar akyse pašviesėjo? Ar rajone atsirado asfaltuoti keliai?  Pavyzdžiui, tik kelis šimtus metrų nuo Vilniaus ir Vilniaus rajono rubežiaus yra kaimelis Platiniškės, kuriame lietuvių kilmės bendrapiliečiai pasistatė bent du šimtus privačių namų.  Bet iki jų, nesulaužius mašinos privažiuoti nelengva, nes rajono valdžia ir  Zujūnų seniūnija nusprendė asfaltuoti kitą kelią, kuris veda tik į kelis namus. Į lenkų bendrapiliečių. Esu įsitikinęs, kad nuo tokios korupcijos, įžūlaus nesiskaitymo su vietiniais nelenkais Jėzus Kristus bent kelis kartus persivertė grabe.  Arba ten, kur Jis dabar yra.  Nes JK negalėjo pakęsti korupcijos ir melo. Ar Jis pakęs ir Lenkijos užsienio reikalų ministro užplaukimus, pasižiūrėsime.

Pats laikas Lietuvos visuomenei,  nenorinčiai būti politinių aferistų pervažiuotais, nesutinkančiais su  primityviu religijos plagijavimu, politiniu vietinių lenkų (LLRA rėmėjų) ir besiblaškančio Lenkijos užsienio reikalų ministro šantažu,  treptelėti koja žemėn.   Siekėme atkurti ne vien tik valstybę, bet demokratinę tokią.  Kurioje veikia įstatymai, kurioje bažnyčia, religija  atskirta nuo valstybės.  Kalbėti apie su V. Tomaševskiu ir LLRA beprasmis reikalas.  Su R. Sikorskiu, regis, taip pat.

Negi Lenkijoje nėra blaiviai mąstančių politikų, intelektualų, atpažįstančių sovietinį galios žargoną savo kai kurių politikų elgesyje ir kalbose?  Su artimiausiais istoriniais kaimynais,  Europai  davusiais kartu su Lenkija 1791 metų konstituciją, Adomą Mickevičių ir t.t. šitaip taip nekalbama. Nebent pagrindiniu kaimynu lenkai pasirinko Rusijos Putiną, o ne istorinę Vakarų  Europą.

Kaip ten bebūtų, nei LLRA, nei kas kitas nepavers Lietuvos teokratine, nuolankią be jokios savigarbos valstybe,  kurioje buvę komunistai vaidins šventesnius už šventuosius. V. Tomaševskis bandė  išprievartauti Europą, dabar, su R. Sikorskio pagalbą – Lietuvą. Neleiskime paversti mūsų šalies pajuokos objektu.