Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Uždėkite ir man pagalvę ant veido!

Uždėkite ir man pagalvę ant veido!

Paskelbta 2017 birželio mėn. 13 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

Sūnaus, pagalve uždusinusio septyniolika metų sirgusią motiną, elgesys pritrenkė. Kuo? Tuo, kad žmogžudystės aplinkybės jokiais būdais nėra vienareikšmės. Sprendžiant iš pranešimų, sūnus neatlaikė tragiškos jam ant pečių nuo paauglystės užkrautos atsakomybės – prižiūrėti sergančią motiną. Prieš penkerius metus visiškai atgulusią motiną.

Ne tik motiną, bet – moterį. Ar suvokiate situaciją? Sūnus, vyras, turi prausti sergančios, nejudančios motinos krūtis, jas reikia kilnoti, kad po raukšlėmis nesusirinktų nešvarumai, neatsirastų žaizdos. Jis turi prausti jos genitalijas ir užpakalį – kiekvieną dieną. Ar tai vyro darbas? Viena moteris pokalbyje su manimi sureagavo šitaip: „Kad sūnus mane šitaip prižiūrėtų? Kapstytųsi mano genitalijose? Jeigu būtų dukra, bet – sūnus? Ne. Tai geriau ir man tegul uždeda pagalvę ant veido!“

Kyla tuojau pat moralinis klausimas: kaip traktuoti sūnaus elgesį? Žinoma, teismas spręs, ar nužudymas įvykdytas lengvinančiomis aplinkybėmis, ar ne. Bet kuriuo atveju, nužudymas lieka nužudymu. Tačiau moralinis klausimas lieka: užjausti, suprasti sūnų, ar ne? Pateisinti ne dėl motinos nužudymo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, įvariusių į psichologinį kampą. Pažvelkime į aplinkybes kiek plačiau.

Pradžioje paklausiu: ar Lietuvoje gera gyventi senukams? Atsakymas tragiškai trumpas – ne. Kartą pateikiau pavyzdį, kaip senukai prižiūrimi Izraelyje ir Švedijoje. Trumpai pakartosiu: abejose šalyse valstybinis draudimas dengia senų tėvų priežiūrą dvidešimt keturias valandas per parą. Tam reikalui dirba slaugės, ne vaikai. Ar sunku ten gauti tokią priežiūrą? Palyginus su lietuviškais reikalavimais, turbūt bent 30 proc. izraeliečių ir švedų senukų tokios slaugos tiesiog negautų. O jeigu gautų – tai tik mokėdami kyšius.

Taip, Lietuvoje mokami kyšiai už globos suteikimą. Sutikau ne vieną, kuris man tai papasakojo, bet atsisakė viešai prisistatyti. Toks vaizdas, kad tai daugeliui žinoma tiesa, apie kurią niekas nekalba viešai. Vien tik mano artimoje aplinkoje bent keturios šeimos sunkiai vargsta, negaudamos teisės į globą. Dar dvi gavo. Kaip?

Praeis dar dvidešimties metų, ir Lietuvoje vos ne kas antras žmogus bus garbaus amžiaus. Jaunimas dingsta į užjūrius. Darbo rinkoje jau šiandien darbdaviai priversti pamiršti darbuotojo paieškos modelį „iki 35 metų“. Šiandien jau ir penkiasdešimtmečiai tinka. Tad kas senukus prižiūrės po penkiolikos metų ir kokiomis sąlygomis? Ir kiek tai kainuos? Ypač, kai dar po keleto metų nebegausime ES struktūrinių fondų paramos. Ypač, kai šiandien valstybė niekaip nesugeba panaudoti visų Lietuvai skirtų ES lėšų – tik 5 proc. su esama vyriausybe pirmąjį šių metų ketvirtį.

Pensijos? Iš tokių apgailėtinų pensijų apskritai dviems išgyventi neįmanoma, ką jau kalbėti apie iš lovos nesikeliančios motinos priežiūrą. Kurią turi prižiūrėti sūnus. Siūlau lygių teisių sergėtojams nepulti priekaištauti ten, kur yra sūnaus ir motinos santykiai, ten, kur sūnus prausia motiną kas dieną, pamiršęs apie savo normalų intymų gyvenimą su moterimi, ir taip daugelį metų. Biologija šiuo atveju nepavaldi lygioms teisėms.

                                                                                            Tęsinys alfa.lt


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2017 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design