TS-LKD rinkėjo kalėdinė svajonė: jeigu būčiau tikras socialdemokratas...

Paskelbta 2011 gruodžio mėn. 15 d. | 1 koment.

Žymės: TS-LKD, Vinokuras, Seimas, rinkimai, biudžetas

Jeigu... štai ką pasakyčiau TS-LKD ir koalicijos partneriams liberalams valdančioje dešiniųjų koalicijoje: „Dėkui partijai ir vyriausybei už laimėtą mūšį prieš finansinę bei ekonominę krizę. Žinoma, laimėjote pasitelkę skolintus milijardus, pakėlę mokesčius, įvedėte bolševikinius „prabangos“ mokesčius visiems, ir dar nežinia, kokia bus artimiausia ekonominė padėtis pasaulyje. Lietuvos bankroto (jūsų pastangomis) išvengėme. Bravo! Taip, mūšį laimėjote. Tačiau karą jūs, valdančioji koalicija, pralaimėjote.

Kalbu apie karą prieš socialinę atskirtį. Karą prieš susvetimėjimą. Karą prieš siaubingą emigracijos mastą. Karą prieš nepasitikėjimą teismais ir teisingumo stoką. Karą prieš dvigubus standartus. Karą prieš korupciją. Karą prieš politikavimą ir nekompetenciją. Karą prieš jūsų pačių vertybių nuvertėjimą. Visą tą totalinį karą jūs pralaimėjote. Žinote kodėl? Todėl, kad kariauti PRIEŠ yra daug lengviau nei kovoti UŽ. Tie, už kuriuos jus nesugebėjote kovoti, – tai Lietuvos piliečiai. Jus sugebėjote kariauti prieš ekonominę krizę, bet pamiršote kovoti už pilietį. Todėl ateinančius rinkimus jūs pralaimėsite.

Mes, socialdemokratai, jeigu būtume tikri socialdemokratai, taip pat turėtume draskytis drabužius ir barstytis galvas pelenais už tai, kad palikome iššluotą iždą. Kad nusispjovėme į mažiausiai dvejus metus šaukiančius pasaulio ir vietinius ekonomikos ekspertus apie mūsų link slenkančią baisiausią nuo depresijos laikų ekonominę krizę. Nepadarėme nieko, kad sukurtume nepriklausomą nuo Rusijos energetiką. Nesugebėjome įgyvendinti žaliosios energetikos idėjų – biokuro ir namų renovacijos. Abi šios priemonės būtų leidusios sumažinti vartotojų kainas už šilumą apie 30 proc. Būtume atsikratę rusiškų dujų. Mes turime prašyti atleidimo, kad dėl valdžios į kairę ir dešinę mėtėme populistinius pažadus tautai, nors puikiai žinojome, kad jie – muilo burbulas. Kad gerinome gyvenimą skolintais pinigais. Kad palikome „Sodrą“, klūpančią ant kelių. Kad nesuvaldėme korupcijos ir dvigubų standartų. Kad mes taip pat, kaip ir kitos tradicinėmis save laikančios partijos, neatsakingai prisidėjome prie politiko, politikos ir Seimo diskreditacijos. Kad šiandieniame Seime nesugebėjome tapti rimta opozicija.

Mes nuolankiai atsiprašome. Tačiau niekas nepaneigs fakto, kad mes, nors ir rūpindamiesi saviškiais, sugebėjome pametėti ir eiliniams Lietuvos piliečiams. Mūsų valdymo laikais kas tik galėjo, įsigijo nuosavą būstą. Nors ir su kraujais, ir per amžinus teismus, didžioji dalis žemės buvo grąžinta. Mes manome, kad pasimokėme iš savo klaidų. Žmonės tai žino. Kaip bebūtų keista, jie mus, socialdemokratus, vis viena tapatina su socialiniu saugumu ir teisingumu. Niekas nepaneigs, kad šį kartą kiekvienas žmogus mums taps ir liks svarbus, nes tai mūsų, socialdemokratų, politinės egzistencijos pateisinimo pradžia ir pabaiga. Todėl ateinančius rinkimus mes laimėsime.

Pakalbėkime apie socialinį saugumą. Jis – bet kokios šalies pilnavertės visuomenės pagrindas. Bet ar socialinis saugumas garantuojamas tik ekonominiu prieaugliu? Balansuotu biudžetu? Akivaizdu, kad ne. Eilinis žmogus Lietuvoje šių valdančiosios koalicinės vyriausybės pasiektų laimėjimų vaisių dar neparagavo. Negana to, jiems iš visų politinių ir bažnytinių sakyklų bandoma įteigti, kad jie – blogi. Kad jų gyvensena nekrikščioniška. Kad jų šeimos – nepilnos, puspilnės ir išvis nevykusios. Kad tik išdavikai palieka Lietuvą. Partnerystės neįteisinimas, nors joje gyvena apie 30 proc. Lietuvos piliečių, yra nepateisinamas. Blogi, kad norime žinoti viską apie savo kūną ir kūno poreikius. Kad naudojame kontracepciją. Kad kitokios lytinės orientacijos žmonės yra ultimatus blogis, nors šie žmonės nėra jokie nusikaltėliai. Anaiptol. Dešiniųjų ekstremistų toleravimas peržengia ribas. Jiems atviras visas Gedimino prospektas. Bet ne kitiems ir kitokiems. Žmogaus teisių institutas niekaip negali gauti leidimo planuojamoms eitynėms tuo pačiu prospektu.

Nesiskaitymas su žmonių nuomone bado akis. Ar valdančiajai koalicijai kilo mintis paklausti žmonių, ar jie nori milijardus kainuosiančios atominės elektrinės? Kaip ruošiasi dešiniųjų vyriausybė paaiškinti ūkininkams, investavusiems į biokurą, kad tas kuras niekam nereikalingas? Kaip jie paaiškins nenorą investuoti bent milijardą į atsinaujinančius energetinius šaltinius? Kaip paaiškins, kad vietinio biokuro gamyba ir naudojimas akumuliuotų tūkstančius darbo vietų, tačiau renkamasi investuoti visus tris milijardus į suskystintų dujų terminalą, kurio dujos – rusiškos? Švedai naudoja iki 80 proc. vietinių atsinaujinančių energetikos šaltinių šilumai gaminti, Lietuva – tik 19 proc. Kaip jie paaiškins Briuseliui, kad ES direktyva, nurodanti padidinti atsinaujinančių energetikos šaltinių kiekį, net nepradėta vykdyti? Kieno monopolinius interesus piliečio sąskaita gina šiandienos vyriausybė? Mūsų, socialdemokratų, tikslas energetikos srityje padaryti tai, ko jūs nesugebėjote.

Esminės valdančiosios koalicijos problemos yra ne tik nesugebėjimas spręsti socialinio saugumo problemas. Tai ir mažo bei vidutinio verslo smukdymas. Keista, juk jie yra dešinieji, gal pamiršo? Tačiau rodo širdingiausią simpatiją autoritarizmui, pseudokrikščioniškam mesianizmui. Jie mano, kad, jeigu žmonės dogmatiškų, su tikrove nieko bendro neturinčių „filosofijų“ nepriima ar nesupranta, juos reikia priversti įstatymais. Graudu. Mat reikalavimas visiems kitiems, be ne saviems, būti šventesniems už šventuosius yra veidmainystės įsikūnijimas. Nors tarp jų, kaip ir tarp mūsų, tarp socialdemokratų, buvusių komunistų, politrukų, komsomolistų, partijos ir komsomolo sekretorių, parsidavėlių bei šiaip prisitaikėlių, nors vežimais vežk. Mūsų, socialdemokratų, partijos nariai bent atsiprašė už savo kolaboravimą su okupantu. O jiems vis dar liežuvis apsiverčia kalbėti apie vertybes. Kiek tos VERTYBĖS yra vertos, visu gražumu atsivėrė – eilinį kartą – per S. Stomos amoralią „bylą“. Vien tik dėl to, kad būtina pramušti abejotinos vertės biudžetą, S. Stoma nemetamas lauk iš „vertybinės“ TS-LKD frakcijos. Mat net ir sukčiaus balsas balsavime yra svarbus.

Taip, mums, žmonėms, svarbu, ką mes turėsime ant stalo pietums. Kuo aprengti vaikus. Duoti geriausią išsilavinimą. Žinome, kad tai kainuoja pinigus. Bet taip pat žinome, kad valstybės požiūris į žmogų formuoja to žmogaus požiūrį į valstybę ir savo vietą toje valstybėje. Valdančiosios koalicijos požiūrio į žmogų pasekmė – emigracija. Vien tik pernai šalį paliko apie 80 tūkstančių gyventojų, šiemet – 50 tūkstančių. Norinčių palikti Tėvynę kiekis – žiaurus.

Todėl suprantame ir sakome, kad laimėjote mūšį, svarbų mūšį. Bet pralaimėjote karą. Arba tą karą laimėjote prieš savo nuosavus piliečius. Kaip pažiūrėsi. Ar matote, kad stovinčių eilėje prie maisto banko jau apie pusę milijono?

Mes, socialdemokratai, tai matome. Matydami suvokiame savo aštuonerių metų Valstybės valdymo klaidas ir jūsų trejų metų klaidas. Iš klaidų mokomės. Kaip sakoma, už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Pagaliau supratome tai, ko niekaip nesupranta dešinioji valdančioji koalicija: negalima paversti žmogaus skaičiumi biudžetinėje eilutėje. Manipuliuojamu skaičiumi. Tačiau valdžios arogancija užkrečia. Siauri asmeniniai ar partiniai interesai užkrečia. Jūs dar šito nesuvokiate. Mes tai jau žinome. Todėl ir perimsime valdžios vairą per kitus rinkimus.“ Tai štai, jeigu būčiau tikras socialdemokratas, taip ir pasakyčiau. Bet esu tik eilinis TS-LKD rinkėjas, o Kalėdos dar negreitai.