Švedijos karinių pajėgų operatyvinių veiksmų vadas generolas leitenantas Andersas Lindströmas į klausimą, kaip Švedijos kariuomenės vadovybė reaguotų sužinojusi, kad jų kariai ar savanoriai dalyvauja nors ir sankcionuotoje, bet neapykantą ir rasizmą šūkiais garbinančioje, labai panašią į nacių simboliką nešiojančioje (vėliavos, plakatai), nacistines – SS dalinių dainas dainuojančioje eisenoje, kurios avangarde marširuoja išsidabinę tatuiruotėmis su svastika, skustagalviais apsirengę patys „kariūnai“, atsakė nedelsdamas: „Tokių karių mes tuojau pat atsikratytumėme įvardydami juos netinkamais.“

Ar aišku, ponai Lietuvos kariuomenės vadai ir politikai? „Tuojau pat.“ Ir patikslino: „Tačiau dabar, kai turime profesionalią kariuomenę, būtų kiek problemiškiau. Pateikę jiems sutartį, kurioje nusakomos kariuomenės vertybės ir po kuriomis jie pasirašė prieš priimant į darbą, visų pirma mes perduotumėme bylą kariuomenės personalo inspekcijos- priežiūros valdybai. Jiems tuojau būtų pasiūlyta savanoriškai atsistatydinti. Teisinės galimybės kiek neaiškios, bet jiems būtų pasakyta, kad jie bus perkelti į žemesnes, neįdomias pareigas arba pagrasintumėme patraukti teisinėn atsakomybėn už neapykantos kurstymą. Tai turėtų padėti apsispręsti.

Paskutinė galimybė – tokį karį-karininką išpirkti, t. y. sumokėti jam išeitinę. Panašus atvejis buvo, kai iš darbo ir pareigų atleidome vieną karininką, kuris priklausė nusikaltėlių gaujai „Hels Angels“. Visų šių priemonių, be jokių abejonių, imtųsi pati Švedijos karinių pajėgų vadovybė be jokių politinių iniciatyvų ar įsakymų.“

Na, o ką sako mūsų Lietuvos kariuomenės komisija, atlikusi tyrimą? „Tyrimų metu nebuvo nustatyta, kad kariai, dalyvaudami eitynėse, pažeidė kokius nors įstatymus, sutrikdė viešąją tvarką ar buvo dėl to įspėti teisėsaugos institucijų. Minėtos eitynės buvo sankcionuotos ir organizuotos laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl pats asmenų dalyvavimas eitynėse neturėtų būti laikomas įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimu.“

Reikia apgailestauti, kad kariuomenės tyrimo komisija, matyt, atmestinai traktuoja Lietuvos Konstituciją, kurioje kalbama apie pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms. Jie perdėm biurokratiškai atsižvelgė į visą šitą nešvarų reikalą. Taip, taip pat pačioje Švedijoje skustagalviams ir nacionalistams neuždrausta demonstruoti (ką jie ir daro), tačiau Švedijos karinės vadovybės pozicija yra ta, pateikta čia. Šiuo atveju ji kardinaliai skiriasi nuo mūsų.

Švedijos kariuomenės generolo leitenanto pareiškimą taikliai komentuoja Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mackevičius: „Pozicija yra tokia: mes kalbame apie labai specifinę žmonių grupę, valstybės gynėjus, kuriuos sieja su valstybe ypatingas ištikimybės santykis. Jie prisiekia ginti valstybę negailėdami savo gyvybės. Tad kyla klausimas: kokią valstybę su tokiomis pažiūromis jie prisiekia ginti savo gyvybės sąskaita? Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad Lietuva yra ne tik nepriklausoma, bet ir žmogaus teises gerbianti demokratinė valstybė.

Žmogus, išsitatuiravęs svastikas, siunčia žinią, kad nesutinka su Konstitucija. Tad kaip jis gali būti jos gynėjas? Kur yra garantija, kad žmogus, kuriam mes suteikiame teisę nešioti ginklą, nepavirs dar vienu Breiviku, atsukusiu tą ginklą prieš tuos žmones, kurie, jo supratimu, neatstovauja jam savaip suprantamą valstybės modelį?“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas mano, kad KAM vadovybė turi būti aiškesnė savo pozicijoje, bet: „Deja, kariuomenės vadovybė vengia pareiškimų, kurie gali būti suprantami kaip politizuoti. Aišku, kad turintys kitokius vertybinius principus, nei nusakyti Konstitucijoje, žmonės negali tarnauti mūsų karinėse pajėgose. Šiuo atveju tiems keliems kariūnams neturėtų būti pratęsta sutartis.“

Pasirodo, antraip nei Lietuvos kolegos, Švedijos karinė vadovybė neklausia politikų, kaip jiems elgtis panašioje situacijoje ir nebijo pareikšti nuomonės, kuri Lietuvoje būtų suprantama kaip politizuota.

Gerbiu Lietuvos karines pajėgas ir jos vadovus. Pats dalyvavau didelio kiekio Lietuvos karininkų mokymuose Švedijoje, Švedijos savanorių karininkų kovos mokykloje ir KASP Vilniuje. Už karinę ekipuotę Lietuvos KAM turėtų dėkoti taip pat ir švedams. Gaila tik, kad prie dovanotos ekipuotės nebuvo pritvirtintas ir Švedijos kariuomenės principingumas. Todėl, kaip sakoma, kad šaukštas deguto nesugadintų statinės medaus, tokiais štai atvejais mūsų kariuomenės vadovybė turi nedviprasmiškai, nebiurokratiškai tuojau pareikšti visuomenei nuomonę, kuri nė kiek nesiskirtų nuo Lietuvos Konstitucijos, kuri nebūtų suprantama kaip nuolaidžiavimas su Lietuvos demokratine valstybės sandara nesutinkantiems kariuomenės tarnautojams.

Neturi reikšmės, kad šie kariai ar būsimi kariai dalyvauja sankcionuotose, bet šovinizmą ir rasizmą skatinančiose demonstracijose. Neturi reikšmės, kad svastikas jie slepia po drabužiais. Aukščiausiasis Teismas panaikino Klaipėdos teismo sprendimą dėl svastikos. Ji ir toliau lieka draudžiama. Kariuomenės komisijai reikėjo atkreipti dėmesį į tos demonstracijos turinį ir formą.

Reikia būti aklam, kad nematytum to, ką matė daugelis Lietuvos gyventojų, svečiai, užsienio šalių ambasadoriai. Bet kuris vaikas gatvėje paaiškins, kas tas „skinas“ ir kokiai ideologijai jis atstovauja. Ir neturi reikšmės, kad tų esamų ar buvusių „karių“ buvo tik keli dabar jau žinomi. O kiek yra nežinomų? Taip pat idėja, esą reikėtų vaikinams duoti dar vieną šansą pedagoginiais sumetimais, žinant karinį – ginklas – kontekstą bei vaikinų ilgą dalyvavimą smurtą ir rasizmą garbinančioje organizacijoje, tokią „pedagoginę“ idėją reikia atmesti kaip pavojingą.

Dėkojame KA ministrei Rasai Juknevičienei ir Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Arvydui Pociui už atsakymus, su kuriais galima susipažinti straipsnio pabaigoje. Abu turi kiek kitokią nuomonę šiuo atveju. Taip, įstatymus būtina gerbti, bet netobuli įstatymai suteikia galimybę juos apeiti arba jais piktnaudžiauti. Taigi, geriausias būdas įtvirtinti Lietuvos kariuomenės vertybes ir principus būtų mesti tokius „karius“ lauk. Tuojau pat. Kaip tai daro Švedijos kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus atsakymai į www.alfa.lt apžvalgininko Arkadijaus Vinokuro klausimus.

Kodėl ir kokiu pagrindu skiriasi Lietuvos kariuomenės požiūris į iškilusią problemą ir jos sprendimo būdas nuo Švedijos kariuomenės požiūrio į problemą ir sprendimo būdo?

Nemanau, kad šiuo atveju Lietuvos ir Švedijos kariuomenių pozicija skiriasi. Laikomės principinės pozicijos, kad asmenims, negerbiantiems įstatymų, nesilaikantiems karių drausmės, elgesio ir etikos reikalavimų, kariuomenėje ne vieta. Jeigu tokie faktai pasitvirtina, kariui yra taikoma drausminė atsakomybė. Kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, vadovaujamės teisiniais principais – nuobauda yra skiriama nustačius pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja visiems piliečiams lygias teises ir draudžia bet kokios rūšies diskriminaciją, be to, joje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija įpareigoja valstybines institucijas taikyti atsakomybę tik įrodžius asmens kaltumą. Šie principai neabejotinai yra įtvirtinti visose demokratinėse valstybėse.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kariai, dalyvaudami eitynėse, nepažeidė įstatymų, tačiau paaiškėjus kitiems, su dalyvavimu eitynėse nesusijusiems, nusižengimams karių elgesys buvo vertinamas individualiai – jiems skirtos nuobaudos.

Kariuomenei atliekant tyrimą dėl kovo 11 d. eitynėse dalyvavusių karių, vienam iš karių, kurių atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, nebuvo pratęsta besibaigianti kario-savanorio sutartis, tai buvo padaryta atsižvelgus į aplinkybių visumą – tarnybos eigą, moralines nuostatas, tai nebuvo drausminė nuobauda, nes tyrimas nenustatė, kad karys būtų nusižengęs. Kaip ir minėjau, karių elgesys yra nuolat vertinamas ir tai gali lemti galimybę jiems tęsti karjerą.

Ar imamasi rimtų priemonių, pvz., pokalbių su šauktiniais/eiliniais/karininkais apie politines pažiūras, kurios prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, kario etikai?

Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad politinėje veikloje kariams yra draudžiama dalyvauti. Tą numato šalies įstatymai. Karys, kaip pilietis, savo politinius įsitikinimus išreiškia rinkimų metu – balsuodamas. Kario tarnyba taip pat nėra suderinama su pažiūromis, kurios prieštarauja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms.

Karių pareiga – ginti valstybę ir visus jos piliečius, neišskiriant jų nei pagal rasę, tautybę, lytį ar pažiūras. Kariuomenės daliniuose nuolat rengiami pilietinio ugdymo užsiėmimai, kurių metu kariai yra supažindinami su valstybės istorijos, kultūros palikimu, vertybėmis. Tokios paskaitos yra skirtos ugdyti karių patriotiškumą ir pilietinę savivoką. Kariai taip pat yra nuolatos supažindinami su kariuomenės teisės aktais, reglamentuojančiais jų elgesį bei drausminę atsakomybę už daromus pažeidimus.

Ar, sprendžiant iš KAM spaudos atstovo pareiškimo, dalyvavimas rasistinėse, nacistinėse ar komunistinėse demonstracijose ne tarnybos metu yra kiekvieno kario asmeninis reikalas?

Norėčiau dar kartą pabrėžti – kario tarnyba yra nesuderinama su dalyvavimu organizacijų ar judėjimų, kurie kursto neapykantą ir yra nukreipti prieš valstybę ar jos piliečius, veikloje. Karių elgesys yra nuolat stebimas ir vertinamas. Todėl kariuomenė inicijavo tarnybinius tyrimus dėl karių dalyvavimo Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje.

Tyrimų metu nenustatyta, kad dalyvaudami eitynėse kariai būtų pažeidę šalies įstatymus ar sutrikdę viešąją tvarką. Eitynės buvo sankcionuotos ir organizuotos laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl pats dalyvavimas eitynėse neturėtų būti laikomas įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimu.

Nepaisydama to, Lietuvos kariuomenės vadovybė buvo susitikusi su kariais, kurie dalyvavo eitynėse, jiems buvo priminti karių elgesiui keliami reikalavimai ir jie buvo įspėti dėl būtinybės elgtis taip, kad savo veiksmais nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų.

Šiaip kariai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Jie gali dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines vertybes. Karys turi teisę į laisvalaikį, tačiau turi žinoti, kad jo elgesiui keliami griežti reikalavimai.

Ar nacistinis simbolis – ištatuiruota svastika – leidžiamas kariams Lietuvos kariuomenėje/savanorių pajėgose?

Komunistinių ir nacistinių simbolių viešą demonstravimą Lietuvoje draudžia įstatymai, kurie taip pat galioja ir kariams. Kariams taip pat yra privalu laikytis Lietuvos kariuomenės kario išvaizdos standartų, kurie draudžia tatuiruotes ant matomų kūno vietų – plaštakos, galvos. Kitose kūno vietose karys gali turėti tatuiruočių, tai yra jo privatus reikalas. Duomenų, kad Lietuvos kariai būtų nubausti teisėsaugos institucijų už nacistinės simbolikos viešą demonstravimą, neturime.

Norėčiau paminėti, kad neseniai pastebėjome internete išplatintą neva Lietuvos kario, turinčio masyvią svastikos tatuiruotę ant peties, nuotrauką bei pavardę, noriu pabrėžti, kad šis asmuo Lietuvos kariuomenėje netarnauja, praeityje jis, kaip ir kiti piliečiai, yra atlikęs 3 mėnesių trukmės Būtinuosius karinius mokymus.

Ar teikiant galimybę naudotis ginklu, kovos meno mokymas turėtų tapti priežastimi, dėl kurios žmogus, dalyvaująs neapykantą kitiems skatinančiose manifestacijose ir organizacijose, neturėtų tapti KAM darbuotoju, kareiviu/karininku? Ar Kario statute yra numatytos priemonės prieš asmenis, pažeidžiančius Lietuvos Konstituciją?

Įstatymai galioja visiems vienodai – tiek kariams, tiek paprastiems piliečiams, jokio karių išskirtinumo čia nematome. Kario patikimumui yra skiriamas didelis dėmesys. Priimant į tarnybą ir jos eigoje, nustatytas asmens dalyvavimo neteisėtoje veikloje, organizacijoje, įstatymo pažeidimo faktas gali užkirsti kelią tokiam asmeniui pradėti arba tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Pasikartosiu, kariai, kaip ir visi piliečiai, privalo laikytis Lietuvos įstatymų. Karys, pažeidęs šalies įstatymus ar pažeminęs kario vardą, yra baudžiamas vadovaujantis kariuomenės teisės aktais.

Kario veikla yra nuolatos vertinama, pats karys privalo informuoti vadovybę, net jei jis viršijo leistiną greitį ir buvo dėl to nubaustas ar įspėtas. Tokiu atveju yra atliekamas tarnybinis tyrimas ir kariui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Ar KAM bendradarbiauja su, pvz., policija, VSD ieškant informacijos apie kiekvieną karį, jo pažiūras, nusikaltimų registras ir t. t. Kaip tai daroma, pvz., Švedijoje?

Taip, toks bendradarbiavimas vyksta. Visi Lietuvos piliečiai, kurie tampa kariais-savanoriais ar profesinės karo tarnybos kariais, yra vertinami, duomenys apie karius yra atnaujinami ir jiems tarnaujant. Asmens patikimumui yra skiriamas didelis dėmesys. Tokia metodika taikoma ir kitose NATO kariuomenėse.

Atsako KA ministrė Rasa Juknevičienė:

„Pirma, nei aš, kaip vadovė, nei kariuomenė netoleruojame jokių diskriminacijos formų prieš kitą lytį, rasę, tautybę ir t. t. Taip, buvo keletas karių, dalyvavusių Kovo 11 eitynėse, tačiau tai buvo legalus įvykis. Jam buvo duotas leidimas. Dar gegužės mėnesį kariuomenė pradėjo keletą tyrimų, susijusių su karių dalyvavimu eitynėse, ir pora iš jų yra nubausti už nuslėptus pažeidimus, necenzūrinių žodžių vartojimą. Daugiau kokių nors pažeidimų tie žmonės nepadarė, su jais yra kalbama, bendraujama nuolat.“

„Kalbant apie tatuiruotes, plačiai reklamuojamas vienas žmogus su svastika ant peties nėra karys. Jis buvo atėjęs į būtinuosius karinius mokymus savanoriškai, tačiau į kariuomenę nebuvo priimtas.“

„Labai prašau visų nespekuliuoti dalykais, kurių nėra. Aš labai bijau, kad toks dirbtinis problemų eskalavimas gali sukelti radikalumo proveržį tarp jaunimo.“

KA ministre Rasa Juknevičiene ir generole leitenante Arvydai Pociau, dėkui už atsakymus!