Šūdmalystė kaip politinė kultūra

Paskelbta 2019 gegužės mėn. 19 d. | 0 koment.

Žymės: Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, prezidentas, rinkimai

Abiejų kandidatų į prezidentus – Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos debatai nenustebino, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Dėl ko gali diskusijoje susikirsti veikėjai priklausantys vienai ir tai pačiai dešiniųjų ideologijai? Dėmesį atkreipė kas kita, tai - pasigirdusios liaupsės abiem kandidatams apie jų esą aukštą politinę kultūrą. Girdi, nesipyko, nesimetė brudais, nenaudojo juodųjų technologijų, jokių asmeniškumų. Jeigu toks kalbėjimas įvardijamas politine kultūra, tai vargas žmonėms apakintiems tuščiaviduriu kalbėjimu, trumpai tariant šūdmalyste (bullshit).

Taigi, Lietuvos politinį elitą jau senai kankina politinės kultūros krizė, nes dešimtmečiais matėme intelektu nepapuoštus veidus aukščiausiose valdžios postuose nesugebančius rišliai net ir sava kalba sudėlioti minčių. Dugnas buvo Seimo pirmininke paskirti neišsilavinusią buhalterę ir tokią pat švietimo ministrę. Tai tokią kainą išalkę valdžios „socialdemokratai“ sumokėjo 2012-2016 metais. Su karbauskininkais valdžioje dugnas buvo pramuštas premjero Sauliaus Skvernelio sapaliojusio apie policinę valstybę ir, kaip ir kitais atvejais, nemokančio anglų kalbos. Kodėl reikia žinoti anglų kalbą? Mat anglų kalba reikalauja pažinti anglosaksišką Vakarų kultūrą neturinčią nieko bendro su slaviška vergo kultūra. Matyt ištroškusiųjų išsilavinusio, mandagaus, šiuolaikinės vidurinės klasės atstovų kalbėjimo, abu kandidatai ir keliami į padanges, taip prarandant gebėjimą kritiškai analizuoti patį kalbėjimo turinį. Vienas pastebėjimas: debatuose nebuvo paliesta trečia svarbiausia prezidento atsakomybės sritis – teismai. Kodėl? Šiandien Lietuvoje atskleista didžiausio masto teisėjų ir advokatų korupcija. Švogerizmo atvejai drebina prokuratūrą ir policiją. Ar būsimam prezidentui teismų reformos tema per sunki? Juk kalba vyksta apie teisinės valstybės pagrindų eroziją.

Šiuo savo komentaru noriu atkreipti dėmesį į kandidatų į prezidentus neatsakingą populizmą. Deja, iš šių dviejų šiuolaikinės vidurinės klasės visapusiškai išsilavinusių asmenybių, kurios lyg ir nepadarytų gėdos Lietuvai, mažiausiai tokio gatvinio populizmo norėtųsi. Noras įtikti visiems rinkimų metu neskatina rimtos politinės kultūros. Už tokią taktiką premjeras S. Skvernelis sumokėjo didžiausią kainą.

Pasižiūrėkime ką kalba G. Nausėda. Jo esminiai šūkiai - „Esu nepriklausomas!“, „Nekiršinkime tautos!“, „Aš – už gerovės valstybę!“. G. Nausėdos komandos narys psichologas Linas Slušnys pateikia šiuos šūkius kaip valstybės ir valstybingumo viziją ir tuo, anot psichologo, šis kandidatas totaliai skiriasi nuo I. Šimonytės. Bet juk galimo prezidento šūkis „nekiršinkime tautos“ reiškia ne ką kitą, kaip vienos tautos ir vieno fiurerio viziją. Pati šūkio esmė prieštarauja Lietuvos Konstitucijos numatytai Lietuvos demokratinės valstybės sąrangai. Joje yra trys valdžios institucijos, politinės partijos bei jų atstovai Seime. Tai, kas vadinama tautos kiršinimu, ištiesų yra skirtingų ideologijų, idėjų, tikslų pasiekimų būdų pliuralizmas. Tai šią demokratijos išraišką visokie kraštutiniai nacionalistai ir vadina tautos kiršinimu.

Cituoju G. Nausėdą: „Žmonės yra pavargę nuo partinių rietenų ir galvoja, kad išrinkus vienos ar kitos partijos kandidatą kivirčai nesibaigs. Tuo tarpu nepriklausomas kandidatas, neturėdamas išankstinių simpatijų vienai arba kitai politinei partijai, gali moderuoti diskusiją, debatus, pagaliau nacionalinį susitarimą“. Kas tas „nacionalinis susitarimas“ ir kokiu klausimu? Regis svarbiausia yra pristatyti save kaip tautos taikytoją. Ką tai galėtų reikšti? Ar Lietuvoje vyksta pilietinis karas? Didieji projektai, kaip antai valstybės atkūrimas, narystė ES ir NATO jau įgyvendinti. Ir kaip bei kuo norima sutaikyti tautą? Kaip jis sutaikys Bažnyčią su abortų šalininkais, pavyzdžiui? Moterų teisių šalininkus su toms teisėms prieštaraujančiais? Smurto prieš vaikus šalininkus ir jų priešininkus? Pati taikytojo idėja žinant, kad rinkimuose dalyvauja kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų ir tik dalis tos pusės balsuos už prezidentą, pasirinktas prezidento - taikytojo vaidmuo kvepia naftalinu. Vienu žodžiu, šie šūkiai tokiame kontekste yra visiška šūdmalystė.

                                                                               Tęsinys delfi.lt