Stankūnaitės atvejis – tik voties viršūnė

Paskelbta 2012 sausio mėn. 11 d. | 5 koment.

Žymės: Vinokuras, Stankūnaitė, Venckienė, teismai, mergaitė

Teismų sprendimų nevykdymas tapo populiariu sportu. Tokių atvejų – ne vienas ir ne du. Tokių atvejų – tūkstančiai. Sako, žuvis pūna nuo galvos. Taip, tik ta galva, tiksliau, valstybės svarbiausių valdžių galvų puvimo procesą vargu ar besustabdysi. Paskutinis pritrenkiantis pavyzdys – Lietuvos vyriausybė pirmadienį nutarė, jog tik maža dalis nelegaliai Kuršių nerijoje pastatytų pastatų turės būti nugriauti. Alio? Čia Vyriausybė? Nuo kada teisingumą Lietuvoje vykdo Vyriausybė, o ne teismai?

Juk Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai Kuršių nerijoje pastatytų botelių. Tą patį verdiktą paskelbė ir Apeliacinis bei Konstitucinis teismai, bet pastatai stovi iki šiol. Atsipeikėjusi Seimo pirmininkė I. Degutienė pareiškė, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi. Kas per prieštaravimas savo partijos lyderiui? Gal čia tik „blogo“ ir „gero“ policininko vaidinimas? Vyriausybės sprendimas parodė, kad, nevaizdžiai šnekant, jai nusišvilpti į svarbiausias teisingumo institucijas, lyg ir turinčias garantuoti teisingumą teisinėje valstybėje, o ne kokioje nors bananų respublikoje, kurioje teisingumas vykdomas galios ir pinigų pagrindu.

Anot teisės profesoriaus E. Kūrio, mes turime ne ką kitą, kaip teisinės valstybės parodiją. Išties, kodėl ne parodija, kai teisėja N. Venckienė spjauna į teismo sprendimus arba būdama teisėja kuria politinę partiją. Ar reikėtų jai ar bet kuriam kitam praradusiam elementarią atsakomybę ir pagarbą savo profesijai ir įstatymams teisėjui bent iš pradžių pasitraukti iš teisėjo pareigų? Kvailas klausimas. Čia juk – Lietuva!

Seimo nariai gali nevaržomai kreiptis į prezidentę reikalaudami įvertinti Kėdainių teismo teisėją ir galimai jį nušalinti nuo pareigų, mesti lauk, mat jiems neįtiko teisėjo verdiktas. Nesuvokdami, o gal puikiai suvokdami, kad toks kreipimasis teisinėje valstybėje neįmanomas, bet galimas „mūsyse“. Bet ne už kalnų rinkimai, tad kodėl nepasinaudojus garliaviniu populizmu? O gal vėl išrinks į Seimą? Antraip juk badas ir maras laukia už sotaus Seimo rūmų.

Prezidentė, viršydama Konstitucija apibrėžtus įgaliojimus, savo ruožtu nurodo jokiais būdais nesiimti teisėtų priemonių grąžinti įkaite paimtą mergaitę teisėtai motinai, ir – nieko. Dangus negriūva.

Tad ko čia dar piktintis visų rangų valstybės tarnautojais, piktybiškai atsisakantiems teikti informaciją visuomenei, pavyzdžiui, žemės grąžinimo bylose? Nors Buivydiškių gyventojai vos ne prieš 15 metų pasiekė teigiamą jiems teismo sprendimą grąžinti asmeninės žemės ūkio paskirties žemes Zujūnų seniūnijoje, jie liko be žemės. Girdėjote? Penkiolika metų nevykdomas teismo sprendimas. Advokatai, norintys pajudinti procesą, siunčia reikalavimus Nacionalinei žemės tarnybai (reikalingos pažymos), bet ši, užuot atsakiusi per 20 darbo dienų, kaip šito reikalauja įstatymas, jau septynis mėnesius neišleidžia jokio garso. Vargšams senukams teks vėl mokėti advokatams, kad šie kreiptųsi į teismą... kurio sprendimo vis viena niekas nevykdys.

Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė sako, kad nepiniginio pobūdžio teismų sprendimų nevykdymo (2011 metai) skaičius yra 16 496 bylos. Tačiau, D. Petkauskaitė patikslina, kad negalima teigti, jog sprendimai nevykdomi. Antstoliai anksčiau ar vėliau šalių susitarimu arba kitokiomis teisinėmis priemonėmis teismo sprendimus priverčia vykdyti. Laiko riba sprendimų vykdymui? Tokios, pasirodo, nėra.
Vis dėlto nevykdomų nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų skaičius yra milžiniškas. Ar tai priklauso nuo antstolių darbo kokybės ar kitų priežasčių, taip sakant, moralinių, sunku pasakyti. Tačiau vyriausybės siekis „pavaduoti“ teisės institucijas, ką besakytų premjeras, yra jau antras pavojingas pavyzdys. Tas pirmas buvo praeitais metais, kai vyriausybės įsikišo į privačių kompanijų ginčą, nekreipdama dėmesio į faktą, kad viena pusė bylą jau buvo laimėjusi.

Dabar vėl ginami privatūs interesai, pažeidžiant visuomenės interesą. Nidoje yra apie 40 nelegaliai pastatytų pastatų, bet griaunami bus tik trys. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sausio 10 dieną Alfa.lt sakė, kad vyriausybė jokiais būdais neneigia teismų sprendimo. Anot jo, vyriausybė savo nutarimu pareiškė savo poziciją, kuri turės būti patvirtinta arba paneigta teisme. Tai išeina, kad privačios kompanijos, akivaizdžiai sukčiavusios, tai yra pastačiusios visai ne tos paskirties pastatus, dabar jas galės kiek pakeitus įteisinti? Bet pats tų namų skaičius ir paskirtis prieštarauja UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijai, kurią pasirašė ir Lietuva. Kuršių nerija rizikuoja būti išbraukta iš sąrašo.

Todėl klausimas premjerui ir TS-LKD: ar Jūsų partijos vizijoje yra Konstitucijos keitimas Vengrijos „Fidesz“ partijos analogu, tai yra sieksite įtvirtinti parlamento suverenitetą? Įkurdinti savus visame valstybės aparate? Tokiu atveju valdančiajai partijai nebereikės per petį žvilgčioti į Konstitucinį Teismą, nereikės visuomenės pritarimo keičiant Konstituciją. Bus galima kaitalioti įstatymus kaip kojines, nekontroliuojamai kištis į teismų sprendimus.

Kodėl tokios ateities nesiekus? Juk politikai puikiai žino, kad ginančių nepriklausomybę, demokratiją Lietuvoje vos 30 procentų. (Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“.) Visi kiti dėl duonos ant stalo pasiruošę demokratiją ir nepriklausomybę mesti į šiukšlyną. Taigi, Vengrijoje prieš tokį vienos partijos įsigalėjimą demonstravo apie šimtas tūkstančių žmonių. Kiek Lietuvoje į gatves išeitų? Retorinis klausimas.

Bet kuriuo atveju po tokių valdžios ekscesų apie teisinę valstybę, kurioje vykdomi teismo sprendimai, galime tik pasvajoti. Todėl negydoma votis plėsis toliau.

Įdėta į alfa.lt