Stankūnaitė nėra kalta. Kaltas Venckų klanas?

Paskelbta 2011 lapkričio mėn. 10 d. | 7 koment.

Žymės: Vinokuras, Venckienė, Kedys, Stankūnaitė, informatorius

Tai, kas rutuliuojasi šiomis dienomis prieš mūsų akis Kriminalinėje policijoje ir Policijos departamente, yra Garliavos „pedofilų bylos“ logiškos atomazgos pabaiga. Aiškėja vaizdas ir kyla bei stiprėja pagrįsti įtarimai, kad ši „byla“ buvo sukurpta Venckų klano. Galimai net su užnugariu Kriminalinėje policijoje ir Policijos departamente. Ar toks du kartus teisto ir, regis, teisėsaugai vėl įkliuvusio „liudytojo“ pareiškimas įrodomas? Tyrimas atsakys.

Kol viskas akivaizdžiai neaišku, nežinia, ar „liudininkas“ yra liudininkas ir ar tikrai paliko savo informaciją policijai raštu. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, antraip nei informatorius, dievagojasi pastarojo niekada nėra matęs. Kuris iš jų meluoja? Ir kodėl pastarasis tylėjo dvejus metus? Todėl kolegoms Virginijui Gaiveniui ir Laimai Lavaste nederėjo pateikti gautos informacijos kaip skandalo, skandalingai.

Atvirkščiai, tokia informacija turėjo būti pateikta santūriai, racionalaus klausimo ir skeptiškumo rėmuose. Labai jau daug „jeigu“ šioje medžiagoje. Bent kelios žiniasklaidos priemonės turėtų vengti šioje byloje bulvariškumo.

Tačiau ten, kur yra žinoma, reikia kalbėti griežtai. Pavyzdžiui, žinoma, kad NIEKUO DĖTA Laimutė Stankūnaitė, mylinti savo dukrelę jauna moteris, buvo paversta blogio įsikūnijimu. Jai sukurptas raganos įvaizdis toks galingas, kad net nevykdomi teismo sprendimai grąžinti jai dukrelę, t. y. teismas, ją visiškai išteisinęs, automatiškai turėjo grąžinti jai dukrą. Bet kelią pastojo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pamenate? Prezidentė spjovė į veidą Teisėjų garbės teismui ir atsisakė atleisti „teisėją“ N. Venckienę iš teisėjo pareigų. Nors teisėjo vardą subjaurojo. Mat tokia sankcija, pasak prezidentės, neadekvati. Ar aš klystu? Ne.

Kad „byla“ sukurpta, neklydau jau 2010 metų rugsėjo 17 dieną. Mat tą dieną parašiau straipsnį „Bliūkšta Garliavos „tiesa“. Į straipsnį atsiliepė apie du su puse tūkstančio komentatorių. Dauguma keikė. O ką parašiau? Straipsnyje kalbėjau, be kita ko, apie versijas, nes tuo metu buvo madinga jas kurti.

Pacituosiu: „Leisiu sau pažaisti kita versija, analogiškai, kaip vienintele galima. Taigi, teisėja N. Venckienė sugalvoja velnišką planą, kuriam galėtų pavydėti geriausi pasaulio detektyvų rašytojai. Priežastis? N. Venckienė su kolega teisėju J. Furmanavičiumi nepasidalijo kyšiu. Tai – „faktas“. „Visi juk žino“, kad teisėjų klanas korumpuotas nuo galvos iki kojų. Primenu, istorijos „herojė“ šiam „klanui“ taip pat priklauso. Norėdama atkeršyti, N. Venckienė apkaltina J. Furmanavičių prievartavus D. Kedžio dukrą. Ji ant J. Furmanavičiaus užsiundo su tikrove susipykusį savo brolį. Daug nereikia, nes D. Kedys pats turi kam keršyti – jis buvo priverstas atiduoti savo dukrą „kažkokiai kekšei“ L. Stankūnaitei, jo paties anksčiau suviliotai ir pamestai. Jo lietuviškai-garliaviškai vyriška savigarba niekaip negalėjo su tuo susitaikyti.“

Tokia lyg ir beprotiška versija. Ką norėjau šia savo versija pasakyti? Pirma, kad D. Kedys nebuvo subjaurotas intelekto. Todėl N. Venckienė galimai viską žinojo. Ir galimai darė įtaką. N. Venckienė juk visai Lietuvai žodžiu ir raštu aiškina, kokie jie buvo artimi. Jeigu taip buvo, ji ir jos šeima negalėjo nežinoti, ką nuveikė jos brolis ar kur jis slapstėsi.

Antra, D. Kedys, pasak ekspertų, naudojo visokias narkotinio pobūdžio tabletes. Vadinasi, jis buvo stipriai paveikiamas. Todėl istorija apie neva prievartaujamą dukrą negalėjo nesuveikti. Mat nors N. Venckienė, puikiai žinodama, kad mergaitė nebuvo prievartaujama, juodu ant balto tų metų žiniasklaidoje kaip tik pati teigė visai atvirkščiai, t. y. kad mergaitė buvo prievartaujama „ne vieną kartą“. Bet pareikalavus atvesti mergaitę medicininei ekspertizei, iki šiol ji nedrįsta to padaryti. Todėl išsisukinėja lyg žaltys. O teismas taip elgtis jai leidžia.

Ir trečia: versija, kad „L. Stankūnaitė ir jos aplinka kalta“ N. Venckienės ir Co buvo ir yra stumiama visa jėga jau dvejus metus. Kokiu tikslu? Kad nukreiptų dėmesį nuo savęs pačios ir savo šeimos.

Galiausiai mano versiją apie N. Venckienės manipuliaciją savo broliu galimai patvirtina ir policijos informatoriumi LNK žurnalistui Virginijui Gaiveniui prisistatęs vyras. Jis sakė, kad jis bendravo su D. Kedžiu, žinojo apie jo ruošiamą susidorojimą, ir pastarasis esą jam sakė, kad „Neringa pasakė, kad tu šaudai ne žmones, o šaudai velnius, velnius“. Ar komentarų reikia? Jeigu tai galima įrodyti, ne. Tačiau toks galimas pareiškimas organiškai įsipaišo į N. Venckienės psichologinį braižą, kurį žinome iš jos, savo kolegų ir kitų žmonių gatviniu žargonu apibūdinimo savo kompiuteryje.

Tai, kad aukšti Kriminalinės policijos biuro ir Policijos departamento pareigūnai, pasak informatoriaus ir D. Kedžio „bendro“, buvo jo informuoti apie būsimas žudynes, nesiėmė jokių priemonių, o po žudynių, esą turėję informaciją, nepateikė jos prokurorams, toks elgesys būtų iš juodo fantastikos pasaulio. Kai policijos generalinis komisaras S. Skvernelis sakė, kad „Kriminalinėje policijoje yra problemų, kurias ši situacija apnuogino. Kriminalinėje policijoje nusimato didelės permainos“, galima pagalvoti, kad anksčiau niekas nieko šiose institucijose apie jokias problemas nieko nežinojo. Dabar sužinojome. Nuostabu! Ką gi, geriau vėliau negu niekad.

Į dar dviprasmiškesnę padėtį patenka pati prezidentė Dalia Grybauskaitė, pigiais populistiniais sumetimais stojusi mūru už N. Venckienę. Jeigu Generalinė prokuratūra išties paskirs visas pajėgas D. Kedžio bylai sąžiningai išnarplioti (suimti du įtariamieji), jau dabar aišku, kad Kedžių klano vaidmuo šioje tragedijoje turėtų būti atskleistas visu „gražumu“. Jeigu taip atsitiks, žinosime, ar generalinis prokuroras tikrai nėra už virvelių traukoma prezidentės marionetė. Dabar pats laikas tai įrodyti. Į alfa.lt klausimą, ar N. Venckienė bus apklausta, generalinis prokuroras atsakė teigiamai. Tai – gera pradžia.

Straipsnis publikuotas alfa.lt