Socialdemokrato laiškas Kalėdų seneliui

Paskelbta 2014 gruodžio mėn. 24 d. | 0 koment.

Žymės: socialdemokratija, LKP, komunistai, Lietuva, Kalėdos, Kalėdų senelis

Mielas Kalėdų seneli. Esu Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Na, tos partijos, kuria pasitiki net 21 procentas   rinkėjų. Bet štai iškilo tokia keista problema. Mat   dalis mūsiškių socialdemokratų yra  buvę komunistų partijos nariais. Todėl  jie  niekaip nesugeba atsikratyti komunistinės nostalgijos. Jie net suruošė , sakyčiau, viešą kelionę į komunistinę praeitį Mokslų akademijoje. Sako, buvo tiesiog gyvybiškai svarbu atminti Lietuvos komunistų partijos (LKP) XX suvažiavimą, kuriame pastarieji atsijungė nuo Maskvos. Suprasčiau, jeigu atminti šį įvykį siūlytų Lietuvos komunistų partija. Bet, regis, komunistų partija Lietuvoje yra uždrausta. Ar aš klystu?

Mielas Kalėdų seneli,  kai kurie buvę komunistai socialdemokratų partijoje vis negali susitaikyti su mintimi, kad pateks į istoriją kaip eiliniai svieto perėjūnai. Todėl įžūliai siekia   įpiršti tautai didingos istorijos naratyvą, kurioje be jų atsiskyrimo nuo „broliškos“ Maskvos komunistų partijos, Lietuva niekada nebūtų atgavusi nepriklausomybės. Taip sakant, ko čia mums, buvusiems komunistams, gėdytis.  Atleisk, mielas Kalėdų seneli, kad kalbuosi su Tavimi, lyg pats būtum koks psichoterapeutas,  bet, sutik,  Kalėdos juk stebuklų metas.  Laiško pabaigoje aš tikrai Tavęs kai ko paprašysiu, bet dabar pabandysiu viską aiškiai sudėlioti, antraip nesuprasi dovanos prasmės. Tik priminsiu, kad jokiais būdais nesu kažkoks nesugyvenamas radikalas.  Lietuvoje tokie tampa paraštiniais.

Pradėsiu nuo esmės:  socialdemokratinė ideologija kaip mirtina grėsmė komunizmui. Komunistai, anot praeito amžiaus pradžios vokiečio ir socialdemokratijos ideologo Karlo Kautskio, siekia ne kapitalizmo, bet demokratijos ir laisvųjų darbininkų organizacijų sunaikinimo.  Ir šią nekvestionuojamą  tiesą  garbusis ideologas  pastebėjo jau prieš devyniasdešimt metų. Todėl komunistų lyderis, žmogžudys V. Leninas, vėliau dar žvėriškesnis I. Stalinas pradėjo  fiziškai naikinti socialdemokratus. Tuo pat ėmėsi ir naciai Vokietijoje. Beje, per visą sovietų režimo valdymo laikotarpį veik iki pat blogio imperijos griūties, socialdemokratai buvo persekiojami, sodinami į kalėjimus.  Vien tik 1971 metais, pavyzdžiui,  buvo nuteisti apie  5000 sovietų socialdemokratų.

Lietuvos socialdemokratai 1917 -1918 metais, stojo prie atkurtos valstybės vairo. Pro bolševikinė LSDP dalis tuo metu atsiskyrė ir tapo Lietuvos komunistų partija. Kiek vėliau, visai kaip ir švedų socialdemokratai, lietuviškoji LSDP visiškai atsiribojo nuo komunistų.

Nesigilinsiu į istorines  1988-2001 metų politines, žmogiškasias peripetijas kai iš LKP susikūrusi  LDDP gudriai slinko link LSDP. Priminsiu tik, kad LDDP nariais buvo visokio raugo ir laipsnio komunistinė nomenklatūra.  Kuri tuo pat išplito į įvairias politines partijas.

Man, žinoma, pasakys, kad negalima nekreipti dėmesio į detales ir faktus, kurių dėka  ne tik galima, bet, regis, ir būtina aukštai iškėlus rankas mojuoti, nusilenkus dėkoti  LKP nariams. Dabar jau užimančiais aukštas pareigas valstybėje. Ir jie rūpinasi Lietuva. Taip, tiesa, daugelis sąžiningai tai daro, bet jau kaip  socialdemokratai. O tai jau visai kas kita.  Aš puikiai suprantu buvusių komunistų siekį įrodyti, kad jie, nacionaliniais interesais,  tai yra „dalinės autonomijos nuo Maskvos taktikos  vedami“, taip pat dirbo Lietuvai. Taip sakant, 50 metų, iš kurių 15  - laisvai. Problema, tačiau, glūdi (išskyrus atskirus atvejus) kategoriškame atsisakyme prisiimti moralinę atsakomybę.   Nes ši menama taktika neapsaugojo tuometinės Lietuvos visuomenės nuo privačios nuosavybės praradimo, nepotizmo įsigaliojimo, išdavysčių, religijos niekinimo, persekiojimų, kalėjimų, trėmimo. Ar dar skaičiuoti? Veik 50 metų Lietuvos komunistai dalyvavo Lietuvos prievartavime, visiškai iškreipto žmonių mentaliteto formavime. To, ant galvos pastačiusio Vakarų demokratinės civilizacijos moralines vertybes. Primetusiai visuomenei rusiškai – sovietinį  nelaisvės ir korupcijos normatyvą kaip tarpusavio elgesio modelį. Su šiuo išsigimusiu mentalitetu vis kovojame jau 25 metus.  Tiesą sakant, nors ir lėtai, bet kovojame veiksmingai.

Taigi, veikę veik iki paskutinės minutės biurokratais komunistinėje blogio imperijoje prieš savo tautą, staiga virtę socialdemokratais buvę komunistai sumokėjo  mažiausią įmanoma moralinę kainą.  Jeigu buvę komunistai tarp socialdemokratų tai suvoktų, jiems niekaip nebūtų kilusi mintis švęsti arba, kaip sakoma, paminėti savo komunistinės praeities.  Tuo kuriant neįmanoma padorumo šydą, šventą aureolę partijos, kuri, kaip jau rašiau, siekė visiško socialdemokratijos sunaikinimo. Žema žongliruoti pamąstymais „buvo blogi naciai ir geri naciai, geri komunistai ir blogi komunistai“.  Nes tie ir anie tiesiogiai dirbo  amoralios, antihumaniškos ideologijos, biurokratinės  žmonių sielas traiškančios mašinerijos sraigteliais.  Jau protingiau, sąžiningiau  būtų buvę, jeigu socialdemokratais tapę komunistai būtų pasiūlę švęsti LDDP susijungimą su LSDP ir dėkoti viešai Dievui už tokį išganymą. Dar ne vėlu, beje, tokį renginį suorganizuoti.

Taigi, mielas Kalėdų senelį, manau, kad jau supratai, kokios dovanos trokštu savo partijos labui. Ir ne tik. Nesupratusiems pakuždėsiu, kad  šio laiško  tikslas yra parodyti, jog elementarus padorumas vis dar sunkiai įsitvirtina kai kurių žmonių vertybių skalėje. Dėl jo stokos viena partija tapo nesveikai talibaniška, kita –  viešai džiaugiasi savo sąsajomis su komunistais.  Tikiuosi, Kalėdų seneli, kad padėsi po Kalėdų egle Katedros aikštėje tą taip trokštamą dovaną. Beje, pameni, tą Katedrą LKP gražino tada bažnyčiai. Džiugu. Pasirodo, ne krikščioniškais sumetimais. Antraip nebūtų stuktelėjusi mintis kėsintis į  socialdemokratinį LSD partijos naratyvą.  Dėkui, Tau, Kalėdų seneli. Lauksiu.