Skirtingos Skvernelio ir LSDP tikrovės
Paskelbta 2017 rugsėjo mėn. 24 d. | 1 koment.
Žymės:
S. SKvernelis,
premjeras,
LSDP,
G. Paluckas,
koalicija
Po LSDP Tarybos sprendimo pritarti pasitraukimui iš koalicijos su LVŽS, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad ir toliau dirbs su socialdemokratų frakcija Seime, o su partijos vadovu Gintautu Palucku nemato reikalo susitikti. Šioje vietoje logiškas asmeniškas kreipimasis į premjerą: „Premjere, atleiskite, kokioje tikrovėje gyvenate? Pačiam nebūnant jokios partijos nariu, matyt, sunku suvokti arba suvokus susitaikyti su mintimi, kad frakcijos Seime nariai nėra nukritę iš Marso. Antraip nei Jūs pats ir Jūsų (ne)atstovaujama (ne)partija, socialdemokratų Seimo frakcija veikia partijos Statuto ir partinės drausmės rėmuose.“
Šis premjero S. Skvernelio išsišokimas užprogramuotas jo nepagarboje Lietuvos politinei sistemai, kurios stuburą sudaro politinės partijos. Bet kokie judėjimai, teigiantys neva jie esą profesionalai ar medžių mylėtojai, todėl nieko bendro su partijomis neturintys, yra nekas kita, kaip primityvūs melagiai arba niekšai, siekiantys demokratijos Lietuvoje griūties. Šiems veikėjams patekus į Seimą, jiems nori nenori tenka lygiuotis į šimtametes demokratijų tradicijas, įtikinamai įrodžiusias pranašumą prieš diktatūras, anarchiją ir chaosą.
Nori premjeras ar nenori susitikti su vienos didžiausių partijos pirmininku, jam teks tai padaryti. Juk LSDP Tarybos posėdis vienareikšmiai parodė, kad dauguma LSDP skyrių (44 skyriai iš 60, 140 Tarybos narių iš 167) pritarė jos pirmininkui G. Paluckui dėl išėjimo iš koalicijos su LVŽS. Ir ne, pritarimas jokiais būdais nebuvo aklas. Visuose 60-tyje skyrių vyko intensyvi diskusija, tarti „Taip“ ar „Ne“ koalicijai. Menkindamas partijos pirmininką, Lietuvos premjeras tiesiai šviesiai spjauna tūkstančiams Lietuvos LSDP partijos narių į veidą. Kas garantuos, kad eventualiai jam tapus Lietuvos prezidentu, jis nespjaus į veidą visai Lietuvai?
Toks premjero elgesys, be jokios abejonės, yra trumparegiškas, nes, jeigu nekris jo vyriausybė, jam teks tampriai dirbti su opozicija, kuriai šiandien jis nerodo nei asmeninės, nei politinės pagarbos. O jeigu jis nori likti premjeru bent iki prezidento rinkimų, jam būtų pravartu įdėmiai susipažinti su mažumos vyriausybės Danijoje politine kultūra. Ji skiriasi kaip diena nuo nakties nuo susireikšminusio premjero autokratinio požiūrio į demokratinę kultūrą ir jos žaidimų taisykles.
Tęsinys alfa.lt