Silpnų Vakarų lyderių taikinys – Izraelis

Paskelbta 2016 gruodžio mėn. 30 d. | 3 koment.

Žymės: Izraelis, B. Obama, JAV, Rusija, Lietuva

2016 metai pateks į Vakarų istoriją kaip silpnų lyderių metai. JAV prezidento Baracko Obamos administracijos nesikišimas į Sirijos pilietinį karą kainavo dar poros šimtų tūkstančių sirų gyvybių, o Ukrainai atsisakyta tiekti ginklus. Dėl katastrofiškos Angelos Merkel pabėgėlių politikos Europa tapo neprognozuojamos Turkijos įkaite. „Brexit“ ir, žinoma, populisto Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose yra dar keli silpnos lyderystės rezultatai.

Ar liberalios humanistinės vertybės naujose istorinėse aplinkybėse patyria krachą? Kai humanizmas ir demokratija asocijuojasi su silpnumu, o dešiniųjų Europos populistų tikėjimas pergalėmis rinkimuose Prancūzijoje, Olandijoje, Danijoje ir Švedijoje auga kaip ant mielių, kitaip ir nepagalvosi.

Ironiškai šnekant, kaltas Izraelis. Šiame amžino Izraelio ir palestiniečių konflikto kontekste ES kairieji ir JAV prezidentas B. Obama kritikos Izraeliui dėka galėjo drąsiai dėtis „galingais lyderiais“. Mat žinojo ir žino, kad jiems nieko už tai nenutiks. Juolab, kad Izraelio kritika gerina santykius su musulmonų ir arabų valstybių gyventojais. Kad tos valstybės dažniausiai yra teokratinės diktatūros, mažiau svarbu. Rimtą vaidmenį atlieka ir apie 30 mln. musulmonų Europoje, į kuriuos per rinkimus taip pat būtina atsižvelgti.

Tiesą sakant, aš niekaip negaliu atsakyti į vieną klausimą: kodėl Vakarų valstybės kelias dešimtis metų milijardais bei politiniu spaudimu siekia sukurti dar vieną žiaurią arabų diktatūrą Artimuosiuose Rytuose? Kalbu apie būsimą Palestinos valstybę, kurių lyderių Vakarų Krante ir Gazoje demokratais niekaip nepavadinsi. Ar tai dėl siekio kažkaip „išgelbėti“ Izraelio demokratiją, ar atvirkščiai – Izraelį sunaikinti?

                                                                   Tęsinys alfa.lt