„Seimas nėra Konstitucinio Teismo liokajus“, anot TT

Paskelbta 2012 lapkričio mėn. 19 d. | 0 koment.

Žymės: Seimas, demokratija, Aligirdas Butkevičius, Egidijus Klumbys, socialdemokratai, Konstitucinis Teismas

anarchija.lt

Taip ir norisi trenkti ponui Egidijui Klumbiui (TT) su Lietuvos konstitucija per kuprą už tokį klaikų pasisakymą.  O socialdemokratams sakau: eiti obuoliauti su  bet kuo yra rizikinga. Dvi koalicijos partnerės turi ar turėjo problemų su teisėsauga, todėl jiems bet kokie, kad ir Konstitucinio Teismo nutarimai lyg jaučiui raudona skraistė. Laikas socialdemokratams rodyti stuburą ne tik prezidentės Dalios Grybauskaitės antidemokratiniams  išsišokimams, bet ir savo koalicijos partneriams.

Tiesiog jiems konstatuoti, kad  teismo sprendimai turi būti vykdomi. Net jeigu ir, šiuo atveju, kalbama apie Konstitucinio Teismo nutarimą, į kurį Seimui nebūtina atsižvelgti. Tokia pradžia yra bloga pradžia naujajam Seimui. Politinės moralės kontekste. Teisinio nihilizmo platinimo kontekste.

Jau dvidešimt dvejus metus Lietuvoje vyksta konfliktas tarp dviejų politinio mąstymo modelių. Vienas teigia, kad paslydusio politiko atsakomybę nustato teismas ir tik teismas. Mat egzistuoja nekaltumo prezumpcija. Kitas modelis – politinė etika ir politiko moralė. Anot šio modelio, ne etiškas, amoralus elgesys yra pakankama priežastis politikui atsistatydinti. Viena iš tokių priežasčių gali būti politiko atžvilgiu vykdomas teisminis tyrimas arba baudžiamasis procesas.  Garsus pavyzdys buvo, kai LSDP Seimo nariui Vyteniui Andriukaičiui buvo iškelta byla už viešų ir asmeninių interesų supainiojimą. V. Andriukaitis tuojau pat atsisakė Seimo nario mandato, nors ir galėjo slėptis už Seimo nario teisinio imuniteto. Paaiškėjus, kad nieko tokio nebuvo, V. Andriukaitis vėl grįžo į politiką.

Manantys, kad tik teismas sprendžia politiko kaltumą ar ne, manantys, kad mesti įtarimai, ar vykdomas teisminis procesas nėra pakankama priežastis politikui atsistatydinti, pamiršta pasitikėjimo politiku aspektą.  Juk pasitikėjimas politiku yra esminis santykiuose tarp jo ir rinkėjo. Darbo partijos vadovams iškelti rimti kaltinimai. Gelbėjant partijos vardą, savo 17 tūkstančių niekuo dėtus narius, partijos vadovai turėjo pasitraukti iš politikos ir partijos vadovų pareigų. Taip, teisminis procesas vyksta  vėžlio greičiu,  bet pasirinkus tokį mąstymo modelį, šiandien DP teisėtumas nebūtų kvestionuojamas. Partija nebūtų tapusi politinių, antidemokratinių spekuliacijų įrankiu. Nors, žinia, be V. Uspaskicho ši partija be jokios ideologijos tuojau sugriūtų. Kaip ir R. Pakso partija, beje. Ir tai būtų geriausias variantas mūsų niekaip iš amoralaus politiko liūno neišbrendančios politinės sistemos.

Bet ne ką geriau elgiasi ir konservatoriai su liberalais. Pralaimėjus rinkimus jie ne tik kad, (kaip tai vyksta civilizuotuose demokratijose), nepasveikino laimėtojus, bet naudojasi neleistinais, suderintais su prezidente antidemokratiniais veiksmais.  Siekdami  šalį nuvesti į politinę suirutę? Tai kas čia dabar kalba apie sąžiningą politiką? Apie darbą valstybės labui? Apie solidumą?

Tai, kad socialdemokratai suklupo per pirmą balsavimą pritarti ar nepritarti KT nutarimui rodo tą mano aptariamų mąstymo modelių sankirtą jų pačių mentalitete. Suvokę, kad padarė rimtą etinę klaidą, jie stebinančiai greitai pakeitė nuomonę. Žinoma, iš pirmo žvilgsnio, galima kritikuoti partijos lyderį Algirdą Butkevičių už gan dažną nuomonės keitimą, bet šiuo atveju  kitaip ir būti negalėjo. 

Esame demokratinė valstybė, kurioje kai kas mano, kad galima naudotis vienu ar kitu demokratijos principu savo interesams patenkinti. Bet taip nebūna. Demokratija nėra švediškas smörgåsbord, kuriame gali pasirinkti tik tai, kas skaniausia. Tai yra pasaulėžiūrinė visuma, kurianti atitinkamą politinę  kultūrą. Demokratijos principai diktuoja visai kitą politiko psichologiją, kitą politinį mentalitetą, kitokią politiko ir politikos atsakomybę.

Bandymas pateikti KT nutarimą kaip įrankį – pateisinimą provokacijoms prieš politinius oponentus, toks argumentas  nerimtas. Įstatymai kuriami ne sukčiams, o įstatymus gerbiantiems žmonėms. Pasitikintiems teisinės valstybės galiomis apginti juos nuo sukčių. Kur jie besėdėtų: Seime, prezidentūroje ar vyriausybėje.  Reikia tikėtis, kad panašūs šūkiai, kaip „Seimas nėra KT liokajus“ kartu su panašaus plauko „politikais“ organiškai pradings iš Lietuvos politinio landšafto.