Referendumas, anarchija ir bedantė demokratija

Paskelbta 2014 sausio mėn. 30 d. | 0 koment.

Žymės: VRK, Referendumas, žemės nuosavybė, Rusija, tautininkai, Aš už žemės pardavimą užsieniečiams

Garbė referendumo reikalaujantiems iniciatoriams, organizatoriams ir vykdytojams. Bijančių žemės pardavimo užsieniečiams balsai - surinkti. Bėda tik ta, kad į mūšį su Konstitucija vedanti iniciatyva politinį elitą paguldė tarp kūjo ir priekalo.

VRK turėjo atsisakyti priimti prašymą garantuojantį teisinį bei konstitucinį aklagatvį. Ar referendumo šalininkai šito nežinojo? Žinojo. Ir ėjo va bank. Nes jiems demokratija ir anarchija – vienas ir tas pats.

Viso šito buvo galėjo ir nebūti. Seime, kaip ir daugelyje ES valstybių, siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių parduodant žemę užsieniečiams, tereikėjo priimti aiškius įstatyminius saugiklius. Žmonės būtų nusiraminę.

Tačiau dabar tenka klausti, ar VRK, nepareikalavusi performuluoti prašymo turinį buvo tik neįžvalgi, ar piktybiškai kenkėjiška savo valstybei? Nes jų trumparegiškas sprendimas leido rinkti parašus po idėja, neturinčia nieko bendro su tarptautine teise, Konstitucija ir jos apsauga nuo manipuliacijų Komisija pasirinko politikavimą.

Galima įtarti, kad VRK narių venomis teka ne viešą interesą ginantis kraujas, bet pigus populistinis konformizmas. Ir gatvės veikėjų baimė.

Lietuva, turėjusi būti teisine valstybė, susidūrė su politine, moraline ir etine dilema. Taip, piliečiai turi teisę propaguoti už referendumą bet kokia tema, bet sutikti su referendumu vedančiu į konfliktą su tarptautinėmis sutartimis, į Konstitucijos profanaciją, į draugiškų užsienio kaimynų nepasitikėjimą valstybe – ne. Tačiau praėjusi trečiadienį VRK pasidavė politikavimui, siūlydama galvas laužyti politikams. Ir lyg Poncijus Pilotas nusiplovė savo nešvarias rankas.

Politinio elito baimę gatvei, pasidavimą gatvei matėme violetinio teroro laikais. Elito neįgalumas ginti teisinę valstybę ir piliečio teisę į nekaltumo prezumpciją, virto gatvės politikierių ketverių metų bakchanalija.

Tai pat rutuliojasi prieš mūsų akis dabar. O juk reikėjo, tik leidus rinkti parašus, valstybei pradėti švietimo ir informacijos kampaniją. Taip elgėsi švedai 1980-taisiais, kai buvo ruošiamasi referendumui būti atominėms ar ne. Šį kartą estafetę perėmė jau į pripažintų politikų ir partijų glėbį besiveržiantys „tautininkai“. Sako, vardan demokratijos.

Vardan tos demokratijos, kurią referendumo šalininkai siekia paversti anarchija. Pasiskaitykite vienos veidaknygės komentatorės mintis šia tema (tekstas neredaguotas): „Iškreiptų veidrodžių karalystėje: Lietuva nepriklausoma valstybė, Lietuva demokratinė valstybė. Tikrovėje: Lietuva kolonizuota pačių prašymu, žinoma, didžiausia atsakomybė dėl saulės iš Briuselio atvežimo tenka politiniam elitui, o ne tiems nuskurdintiems bei savigarbą praradusiems rinkėjams, kurie bėgo balsuoti dėl alaus ir miltelių; Lietuva autokratinė valstybė, autokratas yra partinės gaujos, kurios tarnauja užsienio bei Lietuvos kapitalui. ES pavergė, suvaržė suverenitetą. Beje, ES Konstitucija yra nedemokratiška.“.

Kaip bevartysi tuos pasisakymus, jie atkartoja Rusijos antivakarietišką žargoną. Jis grįstas sektantiška baime atvirumui, gąsdinimu apokalipse, primityviu melu, šovinizmu, demokratijos neigimu. Faktas kaip ant delno: tautininkai ir jų šalininkai tapo atvirai propaguojantys anarchiją penktąja kolona.  

Ir šiai su anarchija sutapatintai demokratijai pasidavė ponas Z.Vaigauskas, VRK ir politinis elitas. Galbūt jis atsipeikės, teks imtis skausmingų tai gatvės terpei veiksmų. Jų stokojant, gausime dar vieną referendumą ant tikrąją demokratiją išpažįstančių galvų. Paragavę demokratinės, bet bejėgės valstybės kraujo,“ tautininkai“ jau šauksis referendumo ginančio tradicinę šeimą. Nuo ko?

Anot J.Pankos, nuo sergančios Europos: “ ES labai sunkiai serga, ji turi ne vieną rimtą problemą, viena sunkiausių jos ligų vadinasi pseudo tolerancijos vėžys. Šis negalavimas labai panašus į vieną baisiausių XX amžiaus antrosios pusės ligų – AIDS. (...) Mes, Rytų ir Vidurio Europos tautos, galime tapti pagrindiniais Senosios Europos vaistais, tomis sveikomis imuninėmis ląstelėmis, kurios sunaikina virusą ir išgydo organizmą. Mūsų natūralus doros ir vertybių pajautimas ir yra tie stebuklingi vaistai – Europos panacėja“.

Ką gi, belieka sušukti sieg heil arba do zdravstvujet sovetskij sojuz. Įdomu, kas jam surašė šį tekstą?

Beje, norėčiau priminti „tautininkams“, kad AIDS į Lietuvą patenka ne tiek iš ES, kiek iš Kaliningrado srities, tai yra iš Rusijos Federacijos: „Kaliningrado sritis – skurdi, atsilikusi sala, kur klesti girtuoklystė, prostitucija, narkomanija, tūkstančiai žmonių serga AIDS. Sritį valdo mafijos grupuotės“, - sakė Prūsijos istorijos dėstytojas Andre'as Metzas, dėstęs Kaliningrado universitete. Ar tokią Lietuvą nori matyti „tautininkai“?

Tai štai - „serganti Europa“ bus gydoma stebuklingais vaistais, nors mūsų pačių „natūralus doros ir vertybių pajutimas“ mūsų pasakiškoje tradicinėje šeimoje verčia 21 tūkstantį moterų per metus kreiptis pagalbos į policiją dėl vyro smurto. Pagalbos šaukiasi tos, dar spėjusios pasiskambinti.

Žaidžiantieji neišmanėliais ir Lietuvos nekentėjais, kinkas drebinančiais politikais ir biurokratais, žino, kad taip suformuluotas referendumas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ES. Atsakas, anot Teisininkų draugijos pirmininko, Europinės teisės eksperto profesoriaus Igno Vėgėlės būtų milijardinės baudos.

O tada eilinį kartą būtų šaukiama apie Briuselio diktatūrą. Apie parduota „už alų ir skalbimo miltelius“ Lietuvą supuvusiems Vakarams. Kitaip tariant, manipuliatorių tikslas yra teisinės valstybės pagrindų laužymas, tarptautinių susitarimų, suteikiančių Lietuvai ekonominės bei politinės laisvės garantą naikinimas, civilizuotų tarpusavio santykių visuomenėje bei tarp valstybių diskreditacija.

Štai taip, slėpdamasis už jiems primityviai suprantamos demokratijos, politinis elitas eilinį kartą atvėrė Pandoros skrynią, paversdamas demokratiją bedante.

Publikuota lrytas.lt