Prezidento kvietimas nekiršinti visuomenės - apynasris menui
Paskelbta 2019 lapkričio mėn. 4 d. | 0 koment.
Žymės:
Gitanas Nausėda,
teatras,
menas,
valstybė,
cenzūra
Išgirdę kvietimą nekiršinti visuomenės, ura patriotai jau pasiruošę eiti per teatrų griuvėsius idant įsigyti teisę nurodinėti teatrams, kokias pjeses galima statyti, kokias ne. Svarbiausias jų argumentas “negalima kiršinti visuomenės“. Kaip ir sovietiniai politrukai, jie niekaip nesupranta, kad teatras turi kiršinti visuomenę griaunant tabu, išverčiant visuomenės vidurius lauk, kad ji, ta visuomenė, per sukastus dantis išmoktų juoktis iš pačios savęs, atpažintų savo ydas.
Tokia yra Laisvės, už kurią ura patriotai niekada nekovojo, užduotis ir kaina, kurios jie nėra pasiruošę mokėti. Kalbu apie J. Miltinio Panevėžio dramos teatre statomą miuziklą „Mūsiškiai“. Pjesę parašė lenkų dramaturgas Michal Walszek jam susipažinus su Rūtos Vanagaitės knyga tuo pačiu pavadinimu. Pjesę užsakė Panevėžio dramos teatras. Pats faktas, kad Kultūros ministerija nusprendė kviesti pakvaišusią iš meilės Lietuvai ir dar meluojančią visuomenininkę į Teatro meno tarybą išsakyti savo nuomonę apie statomą miuziklą yra apgailėtinas. „Sekundės“ žurnalistė ją pristatė vos ne kaip Žaną Dark išdrįsusią, tik pamanykite, sušukti, kad karalius nuogas. Tai yra, ponia dar nemačiusi spektaklio jau jį nurašė.
Pažiūrėkime, kas ta šaukianti persona. Panevėžio garbės pilietė Karolina Masiulytė – Paliulis verčiasi per galvą reikalaudama uždrausti miuziklą, mat jis jai nepatiko. Ir ne tik. Ji rašo laiškus Seimo nariams tikėdamasi, kad jie tą pjesę uždraus. Įdomu, kaip gimęs vienoje iš laisviausių visuomenių Prancūzijoje asmuo taip autoritariškai išauklėtas? Yra žinoma, kad jos tėvas Boleslovas Jonas Masiulis buvo vienas iš tautininkų partijos vadų ir 1938 metų Smetonos vyriausybės Teisingumo ministras. Jis pabėgo į Vakarus 1944 metais. O ką jis veikė Lietuvoje tarp 1940 - 1944 metų istorija nutyli. Gal čia ponios simpatijos autoritarizmui šaknys?
Taigi, kuo neįtiko šis teatro projektas? Anot delfi.lt garbės pilietė tik perskaičiusi spektaklio tekstus tuojau supratusi, kad ši pjesė – provokacija, kuri sukels didžiulį ažiotažą ir už Lietuvos ribų. Ir nepritarė, kad ji būtų statoma J. Miltinio dramos teatro scenoje. Cituoju: „Tai visiškas absurdas ir pasityčiojimas, noras skaldyti visuomenę ir įžeisti žydų bendruomenę. Tiesiog šlykštu, kai Devintasis fortas, kur buvo nužudyta tūkstančiai žydų, virsta pramogų centru. Man baisu ir nežinau, kaip stabdyti visą šį procesą“. Devintas fortas? Bet juk miuziklo veiksmas vyksta Kauno septintame forte. Ar visuomenininkei nekilo mintis, kodėl režisierius pasirinko septintą fortą ir kad pasirinkimas nėra laužtas iš piršto? Atsakymas glūdi šioje Kauno tvirtovės Septinto forto reklaminėje 2019 metų informacijoje: „Kalėdinės edukacinės programos Kauno tvirtovės VII forte. Ir vėl kviečiame moksleivius švęsti Kalėdas Kauno tvirtovės VII forte!“. Ar ponia nežino, ar apsimeta nežinanti, kad tame forte 1941 metų 30 birželio Lietuvos Laikinosios vyriausybės (LLV) įsakymu įsteigta koncentracijos stovykla, o sargybai bei žudymui paskirtas TDA batalionas? Šis nužudė 5 000 Kauno žydų ant kurių kaulų moksleiviai kviečiami švęsti Kalėdas. Tiek apie skerdynių vietą paverstą pramogų centru – tikrovėje. Ir tiek apie ponios krokodilo ašaras dėl esą užgautų Lietuvos žydų jausmų. Nes žiauresniu būdu užgauti nužudytųjų giminių jausmus neįmanoma. Na, išskyrus Lietuvoje.
Klausimas Kultūros ministerijos biurokratams finansavusiems projektą ir matyt dėl tokio sprendimo išsigandusiems: kas nusprendė suteikti teisę visuomenininkams spręsti, ką statyti ir ką ne teatre? Juolab, kad šiuo atveju Garbės piliečio statusas nuo melavimo ir fanatizmo, akivaizdu, neapsaugo. Siūlau Kultūros ministerijai į visų Lietuvos teatrų meno tarybas deleguoti: nacionalistus, kunigus, rabinus, mulas, politinių partijų atstovus. Ir būtinai – konstitucijos, administracinio ir baudžiamojo kodeksų ekspertą teisininką. Taip užsitrenks nepriklausomo teatro durys.
Tęsinys delfi.lt