Prezidentės skandinaviška polka

Paskelbta 2013 birželio mėn. 27 d. | 1 koment.

Žymės: Grybauskaitė, populizmas, rinkimų kampanija

Artėja D. Grybauskaitės apsisprendimo metas - „būti ar nebūti“ prezidente kitų metų gegužę. Klausimas išties hamletiškas. Laiko galvoti liko nedaug, gal iki kitų metų vasario, kovo. Bet politinės komunikacijos įrankiai naudojami jau dabar. Mat ji dar priedo pateko į sąrašą siekiančių tapti EK pirmininku.

Mat prezidentė ar jos komanda staiga suvokė, kad be kalbėjimo su elektoratu atsitiks kaip su Birute Vėsaite. Taip vos neatsitiko su Vyteniu Andriukaičiu. Apie kalbėjimą su tauta galima pamiršti. Nes su tauta kalbėtis sąžiningai reikia drąsos.

O elektoratas? Šiame pokalbyje, ar greičiau, kalbėjime, pigaus populizmo dar nėra atsisakęs nė vienas politikas. Kaip kad per skandinaviškas jonines šokti skandinavišką polką.

Šokis su skandinavais buvo išties malonus ir kryptingas. Šis pastebėjimas be jokios ironijos. Pagaliau aiškiai pareikšta, kad dėmesys turi būti skiriamas mūsų draugams šiaurėje, o ne bandyti lopyti santykius su žiedus vagiančiu didžiosios kaimyninės valstybės prezidentu ir aikštingu batka rytuose. Ir be gerų santykių biznis vyko ir vyksta, o pinigai, tenka apgailestauti, nekvepia.

Taip buvo visus 50 metų Vakarams bendraujant su sovietais. Laikas rūpintis savo draugais. Tarp jų – ir lenkais. Arogantiškais, bet tokia jų kultūra. Gyvavome kartu šimtus metų. Ir vėl jie mums reikalingi. Žinoma, nekeliaklupsčiaujant, prastumiant išimtis lietuvių kalbos egzaminams, prieštaraujančias Konstitucijai. Čia prezidentė teisi.

Bet neaišku, ar D. Grybauskaitės metinėje kalboje paskelbtas pareiškimas yra duoklė konservatoriams, ar rūpestis lygiomis teisėmis. Todėl jos pareiškimas nuskambėjo dviprasmiškai. Prezidentės viešųjų ryšių ekspertams kuriant viešųjų ryšių strategijas, nedera pamiršti atsižvelgti į politinį foną sukurtą savo dviprasmiškais pareiškimais pačios prezidentės. Pradžioje sakant vieną, paskui kitą, nori nenori pradedi įtariai reaguoti į bet kokį politikės pareiškimą. Taip elgiantis, nuoširdumas ir nuoseklumas tampa deficitu.

Kalbant apie nuoširdumą bei nuoseklumą. Kontekstas yra pastaruoju metu sklindančios kalbos, esą prezidentė yra Briuselio stumiama kandidatuoti į ES prezidento postą. (Arba EK pirmininku). Kol ji nepaskelbė savo pozicijos šiuo klausimu, tol tokios kalbos gali turėti kelias politines pasekmes.

Viena, jau kelianti sumaištį politinėje visuomenėje, yra išties galimas D. Grybauskaitės siekis ES prezidente ir tapti. O stiprių lyderių Lietuvoje kaip ir nesimato. Todėl, kol nebus aišku, gali opozicija prezidentei spekuliuoti juos nenuoširdumu, aiškinant rinkėjui, kad Lietuvos prezidento postą vidury brastos ji pasiruošusi išmainyti į ES prezidento postą. Rinkimai vyks 2014–ųjų lapkritį.

Taigi, prezidentės tylėjimo šia tema antra pasekmė galimas D. Grybauskaitės juodinimas prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą. Taip sakoma rinkėjui, kad ja pasitikėti negalima. Todėl kuo greičiau prezidentė pareikš savo poziciją, tuo skaidriau atrodys jos apsisprendimas.

Ar atsigręžimu į Skandinaviją šiame kontekste galimai siekiama užsitikrinti „mažų" šalių paramą politikės galimam žengimui į ES viršūnę? Bet ten, Skandinavijoje, netrūksta savų ambicingų asmenybių. Todėl abejotina, kad sunkiasvorės ES narės norėtų ES prezidento kėdėje matyti dar vieną buvusios komunistinės valstybės nomenklatūros atstovę.

Juolab nevienareikšmiškai vertinamos pačioje Lietuvoje. Dar nepamiršti keisti, švelniai tariant, politikės viražai privačioje teisminėje byloje viešai remiant vieną iš konfliktų pusių.

Nederėtų pamiršti ir politikės bandymus nedemokratiškais metodais išmesti iš rinkimų barščių tuometinę „Darbo“ partiją, akivaizdžiai remiant konservatorius. Net pasitelkiant vis dažniau nacionalistinę retoriką menkinančią nacionalizmo grėsmę aiškinant, esą kraštutiniai nacionalistai visai neblogi berniukai ir mergaitės.

Kur nuves toks prezidentės populistinis eksperimentas su pagrindiniais ES principais? Tikriausiai ten, kur Vengriją veda jos premjeras V. Orbanas, kuriam mūsiškiai konservatoriai patiesė raudoną kilimą. Vienu žodžiu, į autoritarinės politinės kultūros fasonus ES valstybių vadovai turėtų atkreipti rimtą dėmesį. Tokia neatsakinga politika gali pakišti D. Grybauskaitei koją galimai derantis ar zonduojant savo galimybes rinkimų į ES prezidento postą spektaklyje.

v.ščiavinskas. lrytas.lt

Bet grįžtu prie skandinaviškos polkos. Savo metinėje kalboje prezidentė pareiškė: „Lietuvą vis dažniau renkasi skandinaviškas verslas, atnešantis su savimi skaidrios veiklos kultūrą, didesnius atlyginimus ir naujus socialinių problemų sprendimus.“. Na, teisingumo dėlei Skandinavijos verslininkai dar prieš pasirodant D. Grybauskaitei pasirinko Lietuvą ir senai ją „okupavo“.

Ir toliau aktyviai plėtoja savo verslą komunikacijos, finansų, energetikos srityje, prekyboje. Tuo pat ne vienas ne vieną ir ne du kartus susidūrė su korupciniais reikalavimais savivaldybėse. Mano kalbinti kai kurie skandinavų verslininkai viešai apie tai neprisipažins.

Mums išties verkiant reikia įdiegti skandinavišką nekorumpuotą verslo kultūrą. Politinę taip pat. Antraip ne tik daniškos kiaulidės paliks Lietuvą.

Bet kuriuo atveju, malonu, kad prezidentė tai pastebėjo ir pašoko polką. Už 9 milijardus litų vien tik švedų investicijų į Lietuvą, mums visiems su didžiausiu dėkingumu reikėtų pašokti ne vieną ir ne dvi skandinaviškas polkas. Ir ne vien per Jonines.

Publikuota lrytas.lt