Politkorektiškumas kaip baubas

Paskelbta 2017 liepos mėn. 5 d. | 0 koment.

Žymės: A. Tapinas, A. Užkalnis, A. Ramanauskas, R. Juknevičienė, politkorektiškumas

Prieš pradedant diskusiją, derėtų susitarti dėl politkorektiškumo apibrėžimo. Taigi: rasizmas, antisemitizmas, homofobija, ksenofobija, socialinis rasizmas, kai tyčiojamasi iš bet kurios visuomenės grupės, kai tyčiojamasi dėl religinių pažiūrų – tai nėra politkorektiškumas. Ar humanistinės pažiūros, humanistinės vertybės, kuriomis remiasi civilizuoti žmonių tarpusavio santykiai, yra blogis ir veda į blogį? Ne. Todėl kai buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, eilinį kartą išvėmusi rasistinį stereotipą, didžiuodamasi teigia, kad nesiruošia būti politkorektiška, kai ant rasistinio kabliuko pakliūna ir Andrius Tapinas (kartu su socialinio rasizmo pradininkais Algiu Ramanausku ir Andriumi Užkalniu), belieka konstatuoti, kad „jie“ ir jiems pritariantys, tai yra „visi“, nesuvokia politkorektiškumo svarbos civilizuotoje visuomenėje. Beje, ar patiko bendrinimai „jie“ ir „visi“? Nuoširdžiai tuo abejoju.

Politkorektiškumas neturi nieko bendro su minčių cenzūra ir kritikos draudimu. Neturi nieko bendro su apynasriu menui bet kokia forma, žodžio ir spaudos laisvei. Farsas kaip kritikos forma yra būtinas priedas, pavyzdžiui, kritikuojant valdžioje esančių ar šiaip žmogaus ydas. Tačiau kokiomis aplinkybėmis politkorektiškumas tapo siejamas su baubu? Aplinkybė, tiesą sakant, tik viena: dešiniųjų ir kairių ideologijų šalininkų dvigubų standartų politika.

Kai vienas mužikiškiausių JAV istorijoje prezidentų, knygos neatverčiantis Donaldas Trumpas, išvadinamas „putės graibytoju“ („a pussy graber“), jo ginti tuojau puola kraštutiniai dešinieji. O gal ir visai net ne kraštutiniai. Kai Vakarų kairieji verčia palestiniečių teroristus ir korumpuotus nuo galvos iki kojų jų lyderius didvyriais, užsimerkdami prieš masines žudynes Sirijoje ar Somalyje, tokia kairiųjų kritika tuojau įvardijama nepolitkorektiška. Kai 9-ajame dešimtmetyje Švedijos komunistams pareiškiau, kad jų dievinamas sovietinis rojus yra žiauri diktatūra, jie išvadino mane fašistu.

Kai kraštutiniai dešinieji Europoje ir JAV mano turintys teisę sukilti prieš, jų manymu, kairiųjų politkorektiškumo reikalavimus tema „visi juodaodžiai benamiai bomžai rytais yra laimingi“, o kairieji mano turintys teisę lyginti Izraelio valstybę su fašistine, tuo pačiu „pagrįstai“ gviešiantis su JT institutų pagalba sunaikinti istorinį žydų ryšį su istoriniu Izraeliu, abejose pusėse to politkorektiškumo nėra nei kvapo. Tai paprasčiausia primityvi neapykanta kitam, priedangai pasitelkiant „politkorektiškumą“ – arba skelbiant kovą su juo esant dorybe, kova už žodžio ir nuomonės laisvę.

                                                                                          Tęsinys alfa.lt