Politikas ir „vyro gyvojo vandens šaltinis“

Paskelbta 2017 rugpjūčio mėn. 28 d. | 1 koment.

Žymės: LVŽS, R. Karbauskis, Z. Streikus, moteris, poezija

Kaip diena, taip ir LVŽS politikų skambi žinia tautai. Tai kovojama už amžiną embrionų įšaldymą, tai už Rusijos dvasingumo plėtrą Lietuvoje, lyg penkiasdešimties metų „dvasingos“ okupacijos būtų negana, tai prieš alkoholizmą – tokiais būdais, kurie jau ir Švedijoje bei Norvegijoje nebeveikia. Kai pristingama idėjų, atviraujama trisdešimčia tūkstančių knygų Ramūno Karbauskio draugės balsu.

Naujausią bulvariniui skaitalui tinkantį pareiškimą paskelbė žaliavalstiečių Seimo narys Zenonas Streikus. Ką šis proto bokštas pasakė? Jis kilniadvasiškai apibrėžė moters paskirtį: ji turi tapti vyro „Gyvojo vandens šaltiniu“, „prie kurio jis vėl ir vėl grįžta, norėdamas papildyti jėgas. Pavargusi moteris negali padėti vyrui atsistatyti. Ji, kaip išdžiuvęs šulinys, negali numalšinti ištroškusio“.

Negi Seimo laikinojoje komisijoje „Už šeimą“ dirbantis politikas dabar sieks propaguoti Lietuvoje Rytų vedų filosofiją poezijos forma? Ne šiaip sieks, bet gal ir teiks įstatymo projektą, kuris paverstų Lietuvos moterį vyro troškulį malšinančiu šuliniu, o nuo jo gerų žodžių įpareigotų ją išsiskleisti lyg kokią rožę?

Šiai LVŽS Seimo nario „poezijai“ pritaria ir socialdemokratas (!) Zenonas Vaigauskas: „Esu linkęs užstoti bendravardį. Esu linkęs manyti, kad jis ieško abipusio sutarimo tarp vyro ir moters ir nemano, kad vyras yra tapatus moteriai. Kiekvienas yra su savo paskirtimi. Ir abiejų sąjunga papildo abu. Citatoje pasisakoma tik apie moterį ir ko iš jos tikisi vyras. Galima nuspėti, kad Zenonas neatmeta ir vyro pareigų moteriai. Aš būčiau linkęs teigti, kad cituojamas tekstas savo šaltiniu turi seną legendą: pasaulyje gyveno harmoningos būtybės – kartu vyras ir moteris. Vėliau jos buvo perskeltos pusiau ir dabar kiekviena puselė ieško savosios, kurių sąjungoje jos būtų labiausiai reikalingos vien kita. Bet išsaugotų ir savo individualumą. Aišku, galima manyti ir kitaip. Kad vyras yra tik energijos vartotojas, o moteris jos surinkėja ir akumuliatorius. Gal bandykime paklausti paties autoriaus, ką jis galvoja apie vyrą ir jo paskirtį?“

Gal Z. Vaigauskui reikėtų įsiklausyti į LSDP pirmininko Gintauto Palucko žodžius? Jo nuomonė ironiškai vienareikšmė: „Moteris turi savo paskirtį. Na, kaip virtuvės kombainas ar žoliapjovė. Ir dar ji turi funkcionuoti nepriekaištingai, kad neišdžiūtų. Šiaip, moters naudojimo instrukcijoje turbūt yra ir daugiau reikalavimų, kurių ponas filosofas-seimo narys šiuokart tiesiog nespėjo išdėstyti. Klounas iš „penkių darnų“ darželio.“

                                                                                       Tęsinys alfa.lt