Partija ir lojalumas

Paskelbta 2014 balandžio mėn. 17 d. | 0 koment.

Žymės: Prezidentas, Z. Balčytis, V. Andriukaitis, LSDP, rinkimai

Atsakymas turėtų būti aiškus: kai partijos narys tampa lojalus savo partijai, bet ne partiją vienijančiai idėjai, pasaulėžiūrai, ideologijai,  tokia partija kartu su savo nariais tampa politiškai korumpuota.  To lojalumo partijai rezultatas,-  rėmimas asmens siekiančio ir prezidento, ir europarlamentaro posto, žinant, kad prezidento postą matys kaip savo ausis.  Kitaip kaip farsu tai, kas dabar vyksta, nepavadinsi.  Apgailėtinu farsu.

Klausimas ypač aktualus socialdemokratams. Jiems  tokie nepadorūs žaidimai garbės nedaro. Jau esu rašęs, kad socialdemokratų sprendimas remti Z. Balčyčio kandidatūrą  yra istorinė klaida. Ir čia kalbu ne apie patį Z. Balčytį, o apie vadovybės pasirinkimą remti kaip tik jį, žinant jo asmenines savybes ir tikslus.  Šio sprendimo   pasekmės šiandien absurdiškai akivaizdžios. Žinant, kad žmogus neturi šanso laimėti, džiaugiamasi surinktu šiam kandidatui remti milijonu litų, keliama išpūsta rinkiminė isterija savo nariams įtikintį neįmanoma pergale.

Kuo džiaugiamasi?  Juk reikia būti aklam ir kurčiam nesuvokti, kad šis reikalas yra ne kas kita, kaip  brangus ir tuo pat partijos  prestižą  menkinantis nešvarus žaidimas. Skirtas milijonas litų garantuos socialdemokratų kandidatui  ne prezidento postą, o dar penkerius metus Europarlamente. Tokiu būdu finansuoti rinkiminę reklamą į Europarlamentą yra nesąžininga. Nei prieš LSDP narius, nei prieš Lietuvos  rinkėjus. 

Gal partijos vadovybė apsimeta, kad eiliniai nariai šito nesupranta?  Ir nemato? Juk skaito. Naujausios „Spinter tyrimai“ kovo mėnesio atliktos  apklausos rodo, kad Z. Balčytis (9,7 proc.) varžosi ne su Dalia Grybauskaite (39,3 proc.), bet su Artūru Paulausku (8,9 proc.).   Kad sąmoningi socialdemokratų partijos nariai puikiai suvokia situacijos absurdiškumą rodė reakciją į  Z.Balčyčio rinkimų štabo vadovo Juozo Bernatonio pareiškimą padarytą per reklaminio video klipo įrašinėjimą Litexpo:  „  socialdemokratų partijos kandidatas yra vienintelis, kuris gali realiai varžytis su prezidente Dalia Grybauskaite ir patekti į antrąjį turą“. Anot rytas.lt  žurnalisto Martyno Čerkausko: „Tai išgirdę socialdemokratai tarsi apstulbo, ir filmavimo aikštelėje įsivyravo tylos pauzė – „mitinguotojai" pamiršo ploti ir šaukti.“.  Ir kas gali šaukti ir ploti, išgirdęs štai tokį Z. Balčyčio pasažą: „Čia ir dabar mūsų širdys plaka tikėjimu – mes galime sukurti kitokią Lietuvą".  Tuojau žadėdamas „Lietuvą paversti stipria ir teisinga valstybe, kuri pasirūpins visais skurstančiais, pensininkais, dirbančiais, provincijos gyventojais, norinčiais auginti daugiau vaikų.“.

Čia kas taip šneka? Būsimas prezidentas, kaip ir prezidentė D. Grybauskaitė manantis esantis premjeru? Ar koks gatvės politikierius šaukiantis nuo statinės zombiams? Juk kalba apie nieką, nuvalkiotas „apie viską iš karto“  primityvus populizmas ir demagogija.  Bet juk kandidatą bandomą pristatyti solidžiu politiku!

Kuo neįtiko  sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis? Ypač iškritus iš žaidimo TT lyderiui, V. Andriukaičio kandidatūra  būtų sukėlusi tikrą audrą  šiuose nuobodžiuose  rinkimuose.  Ne tik dėl savo aiškios idėjinės pozicijos, bet ir savo konkrečiais darbais siekiant sutvarkyti, pertvarkyti korumpuotą, neefektyvią sveikatos apsaugos sistemą rodantis esantis veiksmo žmogus.  Jis keltų rimtą  grėsmę  Daliai Grybauskatei.  Todėl  klausimas socialdemokratų vadovybei  - kodėl atsisakyta remti rimtą kandidatą dar priedo atsisakiusi dalyvauti rinkimuose į Europarlamentą, - šis klausimas taip ir lieka neatsakytas. 

Iki gegužės vienuoliktos rinkimų liko veik mėnuo.   Viena yra balsuoti už partiją į Seimą, visai kita – į prezidento postą. Taip jau susiklostė Lietuvoje, kad į prezidento postą siekiama rinkti asmenybę. Gerai, jeigu ta asmenybė  taip pat  priklauso vienai kuriai partijai. Bet jeigu teikiamas asmuo pats nėra jokia asmenybė dar priedo  netikintis savo galimybėmis, iš tikrųjų svajojantis apie ramią vietą Europarlamente?  Tokiu ypatingu atveju lojalumas partijai tampa sunkinančia aplinkybe. Partijos turėtų vengti situacijų, kuriuose partijos nariai priversti rinktis tarp lojalumo partijai ir partijos idėjai.