Pamoka gudragalviams cinikams

Paskelbta 2016 kovo mėn. 24 d. | 0 koment.

Žymės: Teroras, Belgija, Briuselis, A. Užkalnis, V. Laučius, Izraelis, saugumas

Na, dar kartą iškeikime Europą. Pasitelkiant į pagalbą A. Užkalnį, V. Laučių, kokį nors tautininką V.Sinicą ir gausite emocinę iškrovą, kuri vadinasi: „Ir kodėl Europą mūsų patarimų neklauso?“. O neklauso todėl, kad be politinio multikultūralizmo pasekmių apverkimo, be Bažnyčios neįgalumo kritikos, jie nieko naujo pasakyti negali. V.Laučius, pavyzdžiui, pareiškia: „Šiandien Dievo baimę laicistinėje Europoje išstūmė mirties ir net menkų materialinių nepriteklių ar psichologinių iššūkių baimė“. Čia kas? Pokštas? Dievo baimė niekada nėra apgynusi žmonijos nuo vienas kito skerdimo. Tereikia pažvelgti į Europos istoriją.

O čia A. Užkalnis: „Europos saugumas ir pasitikėjimas yra numirę. Ne pavojuje, o numirę. Jų nebėra, jie guli, kaip nugaišęs arklys, ir aplink juos sukasi musių spiečius. Ir poterius sakyti prie nugaišusio arklio jau vėlu, net jei keliavę vežimu prietrankos nieko kito ir nemoka, tik sakyti poterius, ir nuo to sakymo jiems pasidaro ramiau. Ne poterius reikia sakyti, o galvoti, kokį arklį reikės kinkyti dabar.“. Nieko kito nemoka? Na, tai dar iškoliok ir tuos, rodančius atjautą teroro aukoms. Gal ką nors išmoks. Žinoma, gal pats rašytojas turi planą. Turi? Ne. Tas intelektualinis neįgalumas tiesiog veržiasi per tekstų kraštus. Net tekstų kalba veik nesiskiria.

Suvedus, pozicija aiški: „Blogi tie europiečiai, ak kokie jie blogi ir kvaili.“. Tikrai? Juk Europa ne vien Vokietija, Prancūzija, Belgija. Žinote, būtų net gi įdomiau, jeigu bent vienas šių „tikrų dešiniųjų Europos vertybių“ gynėjų tuojau eitų į politiką ir savo kritiką paverstų kūnu, tai yra konkrečiais sprendimais. Jeigu taip atsitiktų, galėtų dalintis Nobelio taikos premija. Bet, intelektualai ne gydytojai, jie konkrečių receptų neišrašinėja.

                                                                                           Tęsinys lrytas.lt