Nematyti akivaizdaus

Paskelbta 2016 kovo mėn. 14 d. | 0 koment.

Žymės: lsdp, R. Malinauskas, K. Trečiokas, švogerzimas, nepotizmas, premjeras, Algirdas Butkevičius

Taip, prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Vijūnėlio dvaro galimai neskaidrių statybų leidimo įsigijimo. Po tokio sprendimo  jau ir žodis „galimai“ ne vietoje. Bet žodis ne žvirblis, ką ir įrodo Aplinkos ministro ir Druskininkų mero pokalbių išklotinės. Ar jos teisėtai paskelbtos? Ar jos suredaguotos? Ar išklotinių paskelbimas kelia pavojų Lietuvos piliečio privatumui? Aišku viena: nebrandžios demokratijos sąlygomis antikonstituciniai teisėsaugos žaidimai pavojingi demokratijos raidai Lietuvoje. Bet kuriuo atveju mane pritrenkė šių dviejų ponų kalbos bei požiūrio į politiką  kultūra. Tie pokalbiai ja net nekvepia.

Pažiūrėkime (lrytas.lt): „Tai, ministre, jei jūs duotumėte komandą, tai man sako, kad jie spėtų parengti ir dar rytdienai pirmai valandai su tuo eitų“, prašo R. Malinauskas Aplinkos ministro K. Trečioko. „Dėl šito nėra jokių pastabų, nes jis visiem tinkamas, nes reglamentavimų yra kitose tvarkose ir taip kiti teisės aktai numato tą visą reglamentuoja. Mums dabar teismui reikalingas būtų“, – aplinkos ministrui sakė meras. Toliau: K.T: „Gerai. Tuoj kancleriui duosiu „zadanije“. Ne, ne. Dar, dar negavau atsakymo. Aš sakiau, paskambinsiu, kai tiktai man sužiūrės. Blyn, nu aš nieko prieš,  bet dabar galvoju, nesam taip darę, kaip čia dabar?“.  R.M: „Nieko čia nepažeisite, šnekėjau su kancleriu. “.  K.T: „Tikrai šiandien duosiu žinot. Jo.“.  Taip kalbasi Lietuvos Respublikos vyriausybės ministras ir LSDP pirmininko pavaduotojas, žmonių išrinktas meras. Nežinotum, manytum, kad kalbasi du nustekento kaimelio turgaus prekeivai. 

Štai taip ir tokiame lygyje daromas politinis biznis. Paskambinai telefonu vienam, kitam, pasirėmei pokalbiu su premjeru,  ministru, vyriausybės kancleriu   ir šast – statyba ar kitoks triukas įteisintas.  Kad projektas buvo stumiamas buldozeriu aišku visiems, bet ne LSDP vadovybei ar partijos informacijos centrui.  Kodėl Druskininkų meras taip drastiškai nekovojo už 1992 metų vyriausybės nutarimo nr. 343 pataisą prieš dvaro statybas, neaišku tik nenorintiems išsiaiškinti. Paprasčiausiai nebuvo asmeninio intereso.  Su dvaro statyba jis atsirado. Ir dar toks stiprus, kad meras net pats asmeniškai išmokėdavo pinigus statybininkams už darbą. Įdomu, ar už pateiktas sąskaitas, ar ne?

Nenoriu būti įtrauktas į sąrašą veikėjų  neva juodinančių socialdemokratų partiją. Savo kritika niekada nejuodinau nei vienos partijos. Tai paminantis politinę etiką partijų elgesys nuolat juodina pačias partijas, ypač joms beatodairiškai ginant  susimovusius partijos veikėjus.  Viena, kai puolimas prieš partiją ar jos narius tikrai laužtas iš piršto (kai naudojamos juodosios technologijos), kita – kai susimovimas akivaizdus. Premjeras Algirdas Butkevičius tai supranta. Todėl ne šiaip sau E. Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ pareiškė, kad jis dar kartą kreipėsi į vyriausybės teisės departamentą dėl Aplinkos ministro elgesio. Anot premjero, gavus nepalankią  aplinkos ministrui išvadą, pastarasis turės atsistatydinti.

Blogiau su merais, nes jie yra renkami žmonių. Vienintelė grėsmė renkamiems merams yra  teisinė atsakomybė už įstatymus pažeidžiančius veiksmus.  O šioje vietoje, pasirodo, ikiteisminiam tyrimui taškas nepadėtas. Tai Ritos Miliutės laidoje „Teisė žinoti“ (LRT)  pareiškė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Jis pasakė, kad visai galimas atvejis, jog prokuroro  sprendimas  nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Vijūnėio dvaro statybų bus patikrintas aukštesniojo prokuroro.  Taip pat pasakyta, kad vyksta tyrimas dėl Vijūnėlio dvaro finansavimo skaidrumo.  Taip kad, antraip nei ištrimitavo LSDP informacijos centras, tyrimo pabaigos nesimato. Todėl protinga būtų, jeigu  LSDP vadovybė, susidūrusi su egzistenciniais partijai iššūkiais, gerai pasvertų savo tolimesnius veiksmus ir retoriką.  Apsunkina tai, kad vartotojiškai suprantama moralė ir etika temdo akiratį.  Nepotizmas, telefoninė teisė akivaizdžiai trukdo partijai koncentruotis į svarbius vyriausybei ir visuomenei darbus. Trukdo džiaugtis nuveiktais darbais,  pasiekimais, konstruktyviai imtis trūkumų ir darbo broko.

Kitkas yra politinė atsakomybė į kurią, tikriausiai manoma,  galima drąsiai nusispjauti. Už tai Lietuvoje juk  nesodinama.  O šalinti R. Malinauską iš partijos dėl politinės etikos pažeidimų, reiškia prarasti Druskininkus. Galima, žinoma, atsižvelgiant į telefoninių pokalbių išklotines, pašalinti jį iš partijos pirmininko pavaduotojų, bet net ir tiek bijoma.  Geriau jau kurti sąmokslo teorijas apie puolamą partiją ir jos pirmininką ateinančių rinkimų kontekste. Lyg švogerizmo ir keistų politinių viražų partijoje nebuvo visus ketverius metus ir jie pasirodė tik dabar. 

Žinoma, prezidentės Dalios Grybauskaitės atvejis iškrenta iš konteksto. Jos pozicija buvo ir yra nuolat  dergti LSDP ir jos pirmininką –premjerą. Pritrenkiantis premjero prisipažinimas rodo prezidentės puolimo prieš partiją mąstą. Premjeras laidoje „Dėmesio centre“ pareiškė: „Kol ikiteisminis tyrimas dar vyko, man buvo pasakyta, kad jis greičiausiai bus nutrauktas, o pokalbių išklotinės paskelbtos viešai. Tai man pasakė prezidentė“.  Premjeras pasakoja ir apie kitą atvejį, kai prezidentė estų ir latvių vyriausybės atstovams aiškino, esą valdančioji partija yra korumpuota. Tačiau neadekvati partijos ar jos koalicijos narių reakcija į susimovusius jos narius nereiškia, kad visa vyriausybė korumpuota.  Bet kiekvienas susimovimas, toleravimas galimai korupcinių veiksmų Aplinkos, Žemės ūkio ministerijose veda į pasitikėjimo socialdemokratų partija praradimą. Tai, kad bent dvidešimt procentų visuomenės pasitiki socialdemokratais rodo, kad jie sugeba dirbti, vykdyti visuomenei duotus įsipareigojimus geriau nei bet kuri kita partija, yra sveikintina.  Bet  ypač regionuose, ten, kur žmonės machinacijas masiškai pateisina iš vergiško įpročio ar baimės neremti vietinių karaliukų, nulis tolerancijos nepotizmui padidintų partijos rėmėjų gretas.  

Grįžtu prie esminės šio komentaro temos: nematyti akivaizdaus.  Nematyti pokalbių išklotinėse varganos  politinės etikos būsenos yra trumparegiška. Principingų intelektualų nebuvimas partijose atveria kelią dvasiniam skurdui, prisitaikėliams, politiniams broileriams.  Taip visuomenėje užmarinuojamos nepotizmo apraiškos ir jo mentalitetas. Tas aklumas vieną nemalonią dieną apsisuks bumerangu prieš pačius  dabartinius  buhalteriškai mąstančius politikus.  Jaunieji politikai tą būseną greitai perpranta. Jie žino, kad principingumas partijoje neapsimoka,#mce_temp_url# paprasčiausiai būsi atstumtas, nematomas. Todėl, regis, vienintelis būdas bet kurioje Lietuvos partijoje lipti  karjeros laiptais yra  „kai reikia“ užsimerkti, nutylėti, nematyti akivaizdaus.  Įdomu, kiek tokia „politika“ dar tęsis.

Publikuota kaunozinios.lt