Ne Šindlerio sąrašas

Paskelbta 2016 vasario mėn. 4 d. | 0 koment.

Žymės: Šindleris, J. Krišaponis, J. Noreika, nacizmas, žydšaudžiai, paminklas

Kai tik nuskamba kas apie Lietuvos žydus, tuojau įsijungia greitoji pavara šūkiui „Ko tie žydai vis nori?“. Gerai, pasakysiu, ko noriu aš. Noriu, kaip ir kiekvienas padorus bendrapilietis, kad žudikai, ar sudarę vienaip ar kitaip sąlygas žudynėms, būtų nubausti. Noriu, kad žudikų vardais pavadintos mokyklos pakeistų pavadinimus. Noriu, kad paminklai žudikams ar jiems talkinusiems būtų nugriauti ir sulyginti su žeme. Noriu, kad garbės lentos su jų vardais būtų nuimtos nuo pastatų. Noriu, kad bendrapiliečių žudikai netaptų didvyriais teisinant „tokios buvo tuometinės sąlygos“. Bet juk Dievas ir 10 Jo įsakymų atostogų nebuvo išėję? Ar buvo?

Ar sunku suprasti? Jeigu nesupratot, padėsiu suprasti per kiek kitokį kampą: gerbkime Žalio tilto balvonus, nes faktas, kad jie pagrįstai simbolizuoja sovietų kovą prieš nacizmą, taikos įprasminimą Lietuvoje. Kas, kad tapo okupantais? Todėl sovietinės simbolikos drausti nėra pagrindo. Skamba absurdiškai? Deja, ne. Susipažinkite su šiais pavyzdžiais. Savo teiginius remsiu tik nepriklausomais Lietuvos Genocido ir rezistencijos tyrimų centro patikrintais duomenimis ir išvadomis. Jų negalima traktuoti kaip teismo sprendimo. Teismų nebuvo, nes mirusių neteisia. Kai buvo ką teisti, Lietuvos prokuratūra  išėjusi atostogų buvo.

Tęsinys lrytas.lt