Naujoji „Darbetvarkės“ partija – nelaimė Lietuvai

Paskelbta 2013 vasario mėn. 22 d. | 1 koment.

Žymės: Nauja partija, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskcich, Artūras paulauskas, Algirdas Butkevičius

Jeigu išies yra taip, kaip teigia sociologas Vladas Gaidys apie besijungiančią partiją esą  jų rinkėjai „gauna žemesnes pajamas nei kitų partijų, gyvena daugiau rajonų centruose, kaime, yra žemesnio išsilavinimo – tikrai dažniau be aukštojo išsilavinimo, palyginti su kitomis partijomis“,  tai Rolandas Paksas, vis dar „TT“ partijos vadovas tai patvirtina: „ Naujasis politinis darinys yra visa galva intelektualiai aukštesnė“. Citata  apytikslė.  Suvokiat? Burtininkių ir tualetinių popierių išpažinėjas prakalbo apie aukštesnį intelektualinį lygį. Matyt, Viktorą Uspaskichą, siulusi   Seimo vampyrams čiulpti jo kraują, TT vadas laiko intelekto korifėjumi.  Beje, tas politinis darinys turėtų vadintis „Darbetvarkės“ partija.

Nesigilinsiu į jau tik per pora dienų tonomis aprašytas ir ištyrinėtas „tikrąsias“ abiejų partijų jungtuvių priežastis (pvz. tą, apie bėgimą nuo tikros politinės mirties ir teisinės atsakomybės, manau, yra tikroji priežastis), bet rutuliosiu mintį apie šio galimo junginio grėsmę Lietuvai.  Tai Lietuvai, siekiančiai pagaliau atsikratyti  politinės etikos  prasme korumpuotų paraštinių politikų Lietuvai neatnešusių totaliai jokios naudos išskyrus embarrassment and disgrace mąstantiems žmonėms. Tiems buvusiems išėjimas iš jau senai jų apdergtos politinės arenos į „sąžiningai“ pelnytą  nebūtį jiems žiauriau  už pačią  giljotiną.

Ką toks naujadaras mano apie Lietuvos užsienio politikos kryptis? Energetikos politiką?  Ūkio plėtrą? Kultūros ateitį? Teisines institucijas ir teisingumą?  Darbo žmogaus  socialinio teisingumo troškulį, kurio patenkinti masiškai bėgama iš Lietuvos? Nemano nieko. Niekada nemanė tuos pastaruosius dešimt ar dar kiek metų. 

Šių žmonių susiliejimas (tame tarpe A. Paulauskas)  jau senai kvepia naftalinu. Ar smirda, kaip pažiūrėsi. Jeigu konservatoriai, liberalai ir socdemai dar turi pagrindo apsimesti esančiomis ideologinėmis partijomis, tai kalbos apie „centro kairės jėgą“ yra laužtos iš piršto ir neatsakingai platinamos nieko nesuvokiančių, bet politinį žargoną atmintinai išzubrinusių  žurnalistų.  Ar kas galėtų suprantamai paaiškinti, kas ta centro kairė, kai jai „atstovauja“  tik karizma (bent vienas jų)  pasididžiuoti galintys lyderiai? Gal P. Gražulis ir kiti panašūs buduliai?  Dar tegu pasikviečia ir „drąsiukus“ prisijungti tada  turėsime tikrą lietuvišką  centro kairę! Kovosiančią už “eilinį žmogų“  prezidentienės p. K. Brazauskienės žodžiais tariant.

Iki gyvo kaulo įgriso tuščiaviduriai politiniai  naujadarai. Na, jeigu susijungs, tai ką?  Griaus koaliciją?  Visai galimas dalykas, juk kuo daugiau sumaišties valstybėje, tuo tokiems politikams ir tokiai politikai naudingiau.  O pagrindas sumaiščiai toje darbotvarkėje realus. V. Uspaskichas teigia, kad jie mat, analogiškai ES, rotuos partijos lyderius. Kas kiek valandų? O ką veiks tuo metu ambicingasis R. Pakso priešas Artūras Paulauskas? 

Kiti ambicingi kaip antai R. Ačas ir R. Žemaitaitis griebiasi už galvų. R. Žemaitaitis kelia rimtus klausimus: „ Kyla labai daug klausimų, o atsakymų dar nėra. Kaip bus jungiami partijų skyriai regionuose, kur jie tarpusavyje konfrontuoja, kaip bus sudarinėjami kandidatų sąrašai Europos Parlamento rinkimuose, kas kandidatuos Prezidento rinkimuose, kokiomis sąlygomis ir teisiniu pagrindu jungiamos partijos, kaip keisis mūsų vaidmuo valdančioje koalicijoje“?

Šiemet kaip niekad reikia spręsti energetinės nepriklausomybės klausimus ir apsispręsti alternatyviems  Gazpromui energijos šaltiniams būti ar nebūti Lietuvoje. V. Salamakinas ,matyt, kažkam trinktelėjus jam kažkuo per galvą, atsitokėjo ir kreipėsi į Mokslų Akademiją su prašymu vertinti  skalūninių dujų pliusus ir minusus Lietuvai. Tų trijų  tūkstančių asmenine nauda  suinteresuotų  kaimiečių jį taip pravirkdžiusių jis jau nebeprisimena.  Taip pat santykius su Lenkija reikia šildyti kuo aktyviau. Todėl neprotingai skamba premjero A. Butkevičiaus komentarai apie atsiprašymą Lenkijai: „Aš neturiu dėl ko atsiprašyti“.  Na, tikrai jis neturi dėl ko atsiprašyti, gal tik dėl tos nelemtos paramos konservatoriams atsisakiusiems leisti rašyti  „lenkiškus“ rašmenys pasuose ir ant sienų amžinatilsį Lenkijos prezidentui L. Kaczyński svečiuojantis Lietuvoje?   Kada gi pagaliau kas nors išmokys šį žmogų galvoti politiškai giliau ir plačiau?  

Esant tokiam kontkestui, Gazprom būtų paskutiniai kvailiai, jeigu nepultų imtis smagiausių jiems priemonių  apginti savus interesus Lietuvoje.  Turint tokį „Darbetvarkės“ politinį muliažą, priešų nereikia.  Jie padarys viską savo rankomis: politinis chaosas, vadukų vaidai tarpusavyje,  asmeniniai ir rusiški interesai. Tikras Darbetvarkai  tinkantis „darbų valstybei“ sąrašas.  Tas, kuris tik sugebės atnešti eilinę nelaimę Lietuvai.