Nacionalinio dramos teatro aktoriams mankurtizmas tapo norma

Paskelbta 2012 balandžio mėn. 25 d. | 24 koment.

Žymės: mankurtizmas, principai, pūvanti visuomenė, menas

Dar keli pastebėjimai apie mano vakarykštį pareiškimą: liūdna, kad  jį kritikuojantys kalba tik apie D.G.  ir jų supratimu jos įžeidimą, bet retas kalba apie esmę:

a) beribės žodžio laisvės padarinius.

b) D. G. ir kitų aukštų politikų ciniška  nepagarba Konstitucijai, teigiančiai, kad prieš įstatymus visi lygūs.  

c) Lietuvoje vis dar egzistuoja įstatymas baudžiantis už Prezidento įžeidimą. Na, toks pat, kaip Baltarusijoje...

Šiems "politikams" demokratija tėra tik įrankis leidžiantis kuo ilgiau išsilaikyti prie mokesčių mokėtojų finansuojamo lovio. Vienintelis būdas prie jo išsilaikyti yra:

a) neginti, negerbti  demokratijos principų,

b) paversti visuomenę - demokratijos ir teisinės valstybės suvokimo kontekste  - mankurtais.

Priminsiu  E. Fišerio žodžius: "Pūvančioje visuomenėje teisingumo siekiantis menas taip pat turi atspindėtį tos visuomenės dūlėjimą. Ir jeigu menas nenori sunaikinti ištikimybę savo socialiniai funkcijai,, tai menas ne tik turi parodyti pasaulį kaip kintamą, bet ir  padėti jį keisti".

Kaip elgiasi ir mąsto mūsų  Nacionalinio dramos teatro aktoriai? Įvardija Klonio gatvės minią  pilietiškumo pavyzdžiu. Vakar NDT aktoriai dalyvavo Klonio gatvės "teisingumo" projekte. Jie pareiškė pagarbą Klonio gatvės susirinkusiems sakydami, kad žemai jiems lenkiasi už jų pilietiškumą. Bet kad už to pilietiškumo slypi Linčo teismo idėjos ir vaiko psichologinis kankinimas (pasak vaikų psichologų), jiems ne motais. Jiems, matyt,  pilietinė visuomenė tolygi gatvės prievartai.  Taip  mankurtizmas - demokratijos ir teisinės valstybės suvokimo kontekste -  tampa norma.

Dėkui už tai tylintiems, savo tylėjimu užleidžiantiems tribūną šaukiantiems.

PS.