Mobingui ir komunistinei cenzūrai Genocido centre laikas pasakyti stop

Paskelbta 2021 vasario mėn. 1 d. | 0 koment.

Žymės: LGGRTC, Genocido centras, demagogija, mokslininkas

Šiomis dienomis Gyventojų genocido centrą drebinantys įvykiai yra logiškas jau kelis metus besitęsiančios ydingos politikos rezultatas. Tai yra kai atsakomybė už istorinių įvykių tyrimą ir vertinimą atiduodama į politiškai angažuotų profanų rankas. Anot pagaliau pratrūkusių Genocido centro profesionalių istorikų, tada nutinka štai kas: „ribos tarp profesionalaus ekspertinio darbo ir mėgėjiškų iniciatyvų išnyksta. Tiek istorinių tyrimų, tiek memorialinėje, dokumentų rengimo/sklaidos srityje rizikuoja virsti mokslo ir ekspertinės veiklos imitacija ir mokslinių tyrimų profanacija.“.

Taigi, garbūs Genocido centro istorikai išplatintame pareiškime patvirtino tai, ką kartojau jau kelis metus: negali taip būti, kad valstybinei įstaigai, kuri privalo atlikti objektyvius, su mūsų valstybės istorija susijusius tyrimus, vadovautų ne profesionalūs istorikai, o radikalių politikų statytiniai. Negali pažymas teismams ir kitoms rimtoms institucijoms kurpti visokie apsišaukėliai istorikais – geologai, filologai ar mechanikai. Juo labiau: nesitardami su profesionaliais istorikais.

Tokios – nesąžiningos ir galimai nusikalstamos veiklos (kai formuojama ne faktais, o politiškai motyvuotomis interpretacijomis grįsta istorija ar mitas) rezultatas – teisinę galią turinčios pažymos. Taip su naciais bendradarbiavęs, apie nacistinę Lietuvą svajojęs ir žydus lauk varęs K. Škirpa paskelbtas Lietuvos didvyriu. Taip pat ir beveik tris metus aktyviai dalyvavęs Holokausto nusikaltimuose J. Noreika, kuris, maža to, dar pavirto „žydų gelbėtoju“. O tie žydai atseit „patys savo noru užsidarė getuose“. (Tai gal ir kiti lietuviai „patys savo noru panoro išvykti į Sibirą“?). Argi ne liūdnai juokingas Genocido centro pasiteisinimas, kad „mūsų Holokaustas buvo kitoks, ir bendradarbiavimas su naciais taip pat kitoks nei kitur“? Dar vienas pavyzdys - J. Ambrazevičius – Brazaitis, kuris, girdi, buvo „JAV institucijų išteisintas ir reabilituotas“. Šitaip plaunamos smegenys nieko dėtiems Lietuvos žmonėms, kuriems išties sunku susigaudyti, kur tiesa, o kur melas.

Skaitant mokslininkų pareiškimą, atsiveria makabriškas sovietinės institucijos vaizdas. Mokslininkai verčiami kurpti istoriją pagal kažkieno įsivaizdavimą. Stoti į istorijos gynybą ir dalyvauti atminties karuose. Genocido centrą uzurpavusių, neva Lietuvą mylinčių, tautinių politrukų karas prieš istorikus yra žiaurus. Pasigirdus su sveiku protu nesuderinamiems Genocido centro Komisijos nario pamąstymams tema „žydai in corpore patys kalti dėl to, kad buvo išžudyti“, dešiniųjų radikalų statytinis ir stogas Seime V. Rakutis pats ir krito nuo pakelto kardo, nes užsimota buvo iš peties. Bet nežinia už kokius žygdarbius gavęs Riterio kryžių V. Rakutis dėl to galbūt gaus dar daugiau politinių „taškų“ ir užsikabins dar vieną medalį.

Nes ką jau ką, bet „gaminti“ didvyrius pas mus tikrai sugebama. Juk ir kapitonas J. Noreika (neiššovęs nei vieno šūvio nei prieš sovietus, nei prieš nacius, nebuvęs partizanu) buvo paverstas generolu. Taip lyg šlapiu skuduru trenkiant per tikro kovotojo Juozo Lukšos – Daumanto šviesų atminimą. Mat, Genocido centrą valdantiems profanams nei originalūs dokumentai, nei faktai nė motais. Jiems nusispjauti, kad visi trys aukščiau mano paminėti garbinamieji savo veiksmais pažeidė 1920 metų Lietuvos Laikinąją Konstituciją, kurioje buvo įtvirtintos asmens, turto neliečiamybės, tikybos, sąžinės, žodžio, susirinkimų laisvės. Net autoritarinės 1928 ir 1938 metų konstitucijos (atsiradusios po 1926 metų perversmo) turto neliečiamybės, tikybos laisvės nepanaikino, kaip nepanaikino ir Tėvynės išdavimo sampratos.

Naujai paskirtai Genocido centro vadovybei (kaip, beje, ir ankstesnei) tokie menkniekiai, kaip Lietuvos Konstitucija ir jos pažeidimai neegzistuoja. Juk viskas vardan meilės Lietuvai? O kai Genocido centre dirbantys tikri, akademinius laipsnius turintys, istorikai pradėjo priešintis demagogijoms ir ėmė protestuoti, tautiniai politrukai kaip mat parodė, kas čia vadas. Didis „kovotojas už tiesą“ Vidmantas Valiušaitis (pagal profesiją filologas) podraug su lig šiol Genocido centrą valdančiu politologu Adu Jakubausku, kaip mat pasitelkė komunistinio teroro priemones - cenzūrą ir įžūlų spaudimą. Reikia gi užčiaupti burną nepatenkintiems, netgi jais atsikratyti. Būtent taip ir buvo pasielgta su tyrėja Vida Komičiene, su kuria nebebuvo pratęsta darbo sutartis. Ji tapo bedarbe todėl, kad Genocido centro istorijos profanai neigiamai įvertino jos darbą tiriant SSSR žalą Lietuvai.

                                                                                           Tęsinys delfi.lt