LSDP ir dešiniųjų (ne)teisė į patriotizmą

Paskelbta 2017 lapkričio mėn. 9 d. | 5 koment.

Žymės: M. Garbačiauskaitė - Budrienė, V. Ališauskas, dešinieji, LSDP, patriotizmas

Tuščių vietų, ypač politikoje, nebūna. Juolab, kai kalbama apie lietuviškąjį patriotizmą, kuris, dešiniųjų supratimu, niekaip nesitapatina su kairiuoju patriotizmu. Toks kairysis naratyvas būtų kažkoks įtartinas anachronizmas. Tačiau sąmoningai, o gal iš istorinio neišprusimo, pamirštama, kad ir kairiųjų dėka 1918 metais atkurta Lietuvos valstybė tapo demokratija, kurioje socialinis teisingumas visiems pradėtas įgyvendinti. Pamirštama, kad 1926 metais karininkija įvykdė perversmą. Tokiu būdu valdžią perėmė A. Smetona ir nereikšminga nacionalistinė tautininkų partija. Dėl jo vyriausybės galutinės išdavystės Lietuva virto žlugusia valstybe.

Paradoksalu, bet šiandienos dešinieji savo patriotizmą tapatina kaip tik su smetoninės Lietuvos karingu nacionalistiniu – autoritariniu patriotizmu, kuriame socialdemokratinio patriotizmo naratyvui vietos neatsiranda.

Skaitant Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės ad hominem komentarą „Kuo panašūs Vanagaitė ir Paluckas“, kaip tik ir matai faktais neparemtų teiginių siekį sumenkinti ne tiek LSDP pirmininką G. Palucką, kiek pačią atsinaujinti trokštančią socialdemokratų partiją. Kertama tiesiai per neva nepatriotišką socialdemokratų kažkokią naują užsienio ir gynybos politiką. Ekspertu pasikviečiamas net G. Kirkilas, piktdžiugiškai bei savanaudiškai paskelbęs naują mitą „Palucko partija ir A. Paleckis – vienas ir tas pat“: „Algirdui Paleckiui labiau patiks Gintauto Palucko partija nei prieš tai buvusi, čia kairumo tikrai nėra. Kairieji būkime socialinėje, ekonominėje politikoje – pakeisti Lietuvos užsienio politiką, tikroji priežastis čia“. (delfi.lt) Ir tą mitą kuria žmogus, tiesiogiai atsakingas už 600 000 Lietuvos žmonių vegetavimą ties skurdo riba, už tragišką pajamų nelygybę bei už 800 000 lietuvių emigraciją.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pasitelkia ir dešiniųjų klerikalų sunkiąją artileriją filosofą Vytautą Ališauską, kuriam akademiniai diskusijos standartai, regis, negalioja. Jis kerta iš peties, nors jo pozicija nieko bendro su faktais neturi: „Paluckiniai socdemai, gal vieninteliai, ėmė ginti apsidergusią autorę. Visokiais argumentais. Iš to sužinome, kad turime tikrą naują Kairę. Vakarietišką, kuri gins sovietus, komunizmą, Leniną, Trockį, Dušanskį, ne todėl, kad reikia Maskvos dujų, o iš širdies. Nes tai jų pažiūros.“ (delfi.lt) Už tokią šizofrenišką tiradą V. Putinas, jeigu galėtų, su džiaugsmu medaliais apdovanotų „filosofą“. Beje, kuris socdemas gynė ar gina apsidergusią Rūtą Vanagaitę? Galima konkrečiais vardais ir faktais pagrįsti šį piktybinį teiginį? Paties gi V. Ališausko laužta iš piršto „kritika“ rodo jo požiūrį į etiką. Manau, kad jis nesiskiria nuo jo sovietinės „etikos“ supratimo. Juk ne paslaptis, kad V. Ališauskas 1982–1985 metais dėstė sovietinę etiką „LTSR“ Kauno politechnikos institute. Ar turėjo sovietinę – komunistinę etiką dėstęs žmogus būti komunistų partijos nariu? Negaliu teigti, nei neigti.

Grįžtant prie G. Kirkilo mito apie naują, potekstėje – prorusišką, – užsienio politiką. Nėra jokios naujos LSDP užsienio politikos. Bet štai kalbėjimas apie LSDP požiūrį į Lietuvos gynybos finansavimo politiką reikalauja rimtos diskusijos, o ne jaunatviškos dešiniosios propagandos. LSDP lieka prie 2 procentų nuo BVP skyrimo Lietuvos gynybai pozicijos. Nedera pamiršti, kad ši partija padarė tai, ką sunaikino dešinieji: atgaivino Lietuvos karines pajėgas, šauktinius ir drastiškai pakėlė jos finansavimą nuo 0,8 iki 1,8 proc. Nė vienas kritikuojantis G. Palucko pareiškimą nesako, kiek gi tiksliai reikia skirti gynybai. KA ministras Raimondas Karoblis kalba apie 2,3 proc. BVP metams. Jeigu taip, tai kalbame apie 150 milijonų ekstra. Matyt, tiek ir reikia. Estai, pavyzdžiui, paskelbė, kad lieka ir liks prie dviejų procentų ribos. Kalbos, neva šiandieninė atsinaujinanti LSDP spekuliuoja gynyba priešindama ją su socialine politika, kad nesuvokia rytų kaimynės grėsmės ar ją kažkaip menkina, neturi jokio faktinio pagrindo. Netikite? Dar kartą paskaitykite šią pastraipą.

Tas pats ir su pasipiktinimu dėl G. Palucko visiškai teisingo pastebėjimo dėl Astravo atominės elektrinės. Visų pirma „dėkokite“ A. Kubiliaus vyriausybei už tos elektrinės atsiradimą. Antra, norime ar ne, Astravos elektrinė yra faktas. Tai ir sako G. Paluckas. Lietuvai ir ES belieka rimtai, visu savo svoriu reikalauti iš Baltarusijos kuo didesnių saugumo garantijų ir teisėtos priežiūros iš šalies. O kokia bus LSDP politika dėl Astravo elektros pirkimo arba nepirkimo, tokios pozicijos LSDP kol kas neturi.

                                                                                           Tęsinys delfi.lt