Kuproto ir kapas neištiesins

Paskelbta 2013 gruodžio mėn. 24 d. | 0 koment.

Žymės: Bradauskas, žydai, antisemitizmas, Seimas, Istorija, Holokaustas

Kuo toliau, tuo skandalingiau. „Socialdemokratas“ Bronius Bradauskas paskelbė Kalėdinę – krikščionišką - patriotinę žinią tautai: tegul tie sukti žydai moka pensijas žydus gelbėjusiems bendrapiliečiams lietuviams. Kaip elgiasi premjeras Algirdas Butkevičius? Jis eilinį kartą B.Bradauskui sako „Nu nu nu“. O kas toliau?

Toliau yra štai kas: Lietuvos žydų bendrapiliečių naikinime tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo apie 20 000 etninių lietuvių. Išžudytų 200 000 žydų namuose iki šios mielos dienos gyvena etniniai lietuviai. Tad, ar nederėtų Seimo biudžeto komiteto pirmininkui pagalvoti, kiek Lietuva skolinga už privačią sunaikintų žydų nuosavybę, išgrobtą nužudytųjų turtą jų palikuonims?

Skaičiuojama iki milijardą litų šiuolaikinėmis kainomis. O LSDP šulas, tas, dar užsilikęs nostalgiškuose brežnevizmo eros laikuose, kompensavęs sau kartu su kitais Seimo nariais keliais tūkstančiais litų prarastą algą, dreba dėl vieno milijono litų gelbėjusiems žydus bendrapiliečius. Rizikavusiems savo ir savo artimųjų gyvybėmis. Tuo gelbėdami ir Lietuvos garbę bei orumą. Jų teliko šimtas trisdešimt septyni. Keista, juk B.Bradausko vaikų motina, regis, taip pat žydų kilmės.

Buitinis antisemitizmas, kaip ir buitinė homofobija, niekaip neaplenkia ir Lietuvos socialdemokratų partijos. Nors Vakarų politinės kultūros kontekste socialdemokratija nesuderinama su žmogaus teisių pažeidimais, antisemitizmu ar homofobija.

Todėl tokio turinio pareiškimas kaip antai B.Bradausko: „Nematau, kodėl Lietuvos valstybė turi mokėti. Būtų labai logiška, jeigu mes kreiptumėmės į Izraelį, ir Izraelis galėtų mokėti. Bet ne, žydai nenori mokėti ir tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos“, yra netoleruotinas.

Paskutinis sakinys yra antisemitinis stereotipas lyg nukopijuotas iš nacių ruporo „Der Sturmer“, arba fašistinių lietuviškųjų baltaraiščių antisemitinės propagandos. Arba iš sovietinės knygiūkštės „Sionizmas – nuodingas imperialistų ginklas“. Kurią komunistiniai ideologai bei politrukai turėjo mokėti atmintinai.

Deja, buitinio antisemitizmo neįžvelgia ir kažkurie kiti socialdemokratų partijos nariai. Štai 2011 metais išleista veik keturių šimtų puslapių prabangiai išleista, pilna archyvinių nuotraukų knyga „Utena – mūsų miestas“. Anglų ir lietuvių kalbomis.

Utenos rajono meras, socialdemokratas Alvydas Katinas knygos pirmame puslapyje kreipiasi į skaitytoją šiais žodžiais: „Mūsų gimtasis miestas, mūsų namai, kuriuose užaugome, dirbame, gyvename ir auginame vaikus, švenčią garbingą 750 metų jubiliejų“. Trumpai tariant, gražus pasveikinimas.

Problema iškyla ne merui, žinoma, bet akylam skaitytojui. Mat knygos skyriuose gvildenančiuose Utenos istoriją iki šių dienų, tėra tik prabėgomis, keliais žodeliais paminėti Utenos žydų kilmės gyventojai, nors iki II pasaulinio karo jų ten gyveno apie 5000 žmonių. Tai - garsūs visoje Lietuvoje bei užsienyje verslininkai, daktarai, mokytojai, krautuvininkai, fabrikantai.

Ir tai – 1921 metais Utenoje gimęs ir trylikos metų išvykęs į JAV Nobelio Taikos premijos laureatas Bernardas Lounas. (1988)  Tapęs žymiu daktaru jis įkūrė organizaciją „Daktarai prieš atominį ginklą“. Beje, jo išvystytu širdies defibriliatoriumi veik 60 metų naudojosi visas pasaulis. Tai štai, šių žmonių knygoje nėra. Viena nuotrauka iš žydų verslininkų susirinkimo. Pasityčiojimui? Tačiau knyga nuo pradžios iki šių dienų pilna etninių lietuvių istorijos ir istorijų Utenoje akimirkų.  

Na, o kaip knyga atspindi tragiškąją nacių okupaciją? Knygoje patalpinta garbingai laidojamų nacių karių 1941 metais ritualo nuotrauka. Viskas. Nei vieno žodžio, nei vienos nuotraukos apie sunaikintus veik 5000 žydų prie Utenos ir Utenos rajone. Ten pat buvo nužudytas garbingo uteniškio Nobelio premijos laureato senelis. Taigi, nei vieno žodžio, nei vienos nuotraukos. Tačiau toliau su kaupu liaupsinamas sovietinės Utenos laikotarpis.

Lietuvos socialdemokratai turi rimtą problemą. Nors būtina konstatuoti: tikri socialdemokratai partijoje problemų neturi. Antraip nei socialdemokratais apsimetusieji. Ir jie yra įtakingi: kariaujantis su žurnalistais Druskininkų meras, kariaujantis dabar jau ir su žydais bendrapiliečiais B.Bradauskas, socialdemokratų partijos vadovas viešai pasisakęs prieš homoseksualus Algirdas Butkevičius.

Pastarasis kažkokių keistų sumetimų genamas gėdingai savanoriškai pasitraukė iš prezidento rinkimų. Tuo paversdamas istorinę galimybę socialdemokratams perimti visas valdžias į savo rankas – istorine klaida. Konservatoriai trinasi rankas. Mat tokios Kalėdinės dovanos sapnuose nesusapnuosi.

Tiesą sakant, nesuprasi kas vyksta. Kas yra kas pas socialdemokratus? Kas tikras, o kas prisitaikėlis? Ir kada sulauksime paskutinio betoninių komunistų socialdemokratų partijoje pasispardymo? Bet kuriuo atveju, Seimo Biudžeto komiteto pirmininko neprognozuojamiems skandalingiems pasisakymams turi būti padėtas taškas.

Iš pirmo, niekinančio Sausio 13-osios įvykius, Seimo narys nepasimokė. Šis paskutinis antisemitinis pareiškimas tiek pat nedovanotinas. Siekiant išvengti visos partijos ir padorių socialdemokratų partijos narių diskreditacijos, B.Bradauskas turi būti pašalintas iš komiteto pirmininko posto. Priekaištų ir pabarimo laikas baigėsi. Akivaizdu, kad jo atveju tinka lietuviška patarlė: „Kuproto ir kapas neištiesins“.

Publikuota lrytas.lt