Kovoti su nelegalia imigracija ir nepažeisti žmogaus teisių - įmanoma

Paskelbta 2021 liepos mėn. 28 d. | 0 koment.

Žymės: G. Nausėda, migrantai, žmogaus teisės, Lietuva

„Priimk, Moabai, mano išsklaidytuosius ir pabėgėlius, tegul jie gyvena pas tave. Būk jiems apsauga nuo sunaikintojo.“ - ST, Izaijo knyga. Lietuva ir priima migrantus, o ne juos šaudo, meta per tvorą, marina badu, kaip kad siūlo visokie A. Lukašenkos naudingi idiotai sinicos ir celofanai. Bet, A. Lukašenkos nežmonišką naudojimąsi žmonėmis prieš Lietuvą ir ES būtina užkardyti. Nepažeidžiant atvykusiųjų žmogaus teisių ir neatsiklaupiant prieš Baltarusijos diktatorių.

Šiame kontekste LVŽS lyderis R. Karbauskio siūlo spręsti problemą aplinkiniais keliais (per Jungtinius Arabų Emiratus) kreiptis į A. Lukašenką, kad tas stabdytų migrantus. Tokia R. Karbauskio politika yra niekas kita, kaip valstybės išdavimas, atviras nusilenkimas diktatoriui. O dar ir pridūręs, kad apie ataką prieš Lietuvą jis jau žinojęs prieš pusę metų, tai, arba jis meluoja, arba, nepranešęs apie galimą ataką prieš Lietuvą, jis dar labiau save diskredituoja.

A. Lukašenka tuojau pasigriebė R. Karbauskio idėją ir ištiesė „pagalbos“ ranką – mes jums trąšas į Klaipėdos uostą, atšaukiate sankcijas mums ir migrantų nematysite. Eilinį kartą R. Karbauskio finansiniai interesai ir valdžios troškimas bet kokia kaina svarbesni už principingą Lietuvos poziciją. Principingą ne tik žodžiais, bet ir ekonominių santykių su Lietuva nešančių A. Lukašenkai milijonus, laikiną stabdymą. Ar šito sulauksime?

Plačiajai visuomenei šiandien būtina padėti susigaudyti dešiniųjų vyriausybės nelegalios migracijos užkardymo politikoje. Tad reikalinga išskirti griežto atsako A. Lukašenkos šantažui politiką ir elgesio su nelegaliai kirtusių sieną migrantų politiką. Kalbant apie pastaruosius, dešiniųjų radikalų taip keikiamas humanizmas, turi būti apgintas. Tik, žinoma, ne prezidento G. Nausėdos spekuliacijų žmogaus teisėmis būdu. Mat vieną dieną jis pasisako prieš Partnerystės įstatymą visiems suinteresuotiems ir viešai remia nupušusius fašistėlius, kuriems žmogaus teisės tas pat, kas raudona skraistė jaučiui. O jau kitą dieną jis ruošiesi vetuoti Seimo veik vieningai priimtą įstatymą palengvinantį kovą su nelegalia migracija.

Akivaizdu, kad G. Nausėda kalba dvejais liežuviais. Vienu - vietiniams maršistams, tautininkėliams tiesiogiai ir atvirai atidirbinėjančiais Putinui ir Lukašenkai, kitu – Europos politiniam elitui įsivaizdavus, kad šių fintų niekas nemato. Padėtis tiek rimta, kad pigiam politikavimui vietos neturėtų likti. Toks primityvus, rusiškai šnekant ir vašim ir našim žaidimėlis solidumo prezidentui neprideda. Gerai, kad įstatymą vis dėlto pasirašė, nes būtų kilęs klausimas ir dėl jo gebėjimo priimti racionalius sprendimus pavojaus akimirkoje.

Įstatymą nevėlu ir būtina koreguoti, bet šiuo ypač jautriu metu svarbus visų valdžių sutarimas. Juk ir arkliui aišku, kad kol aktyvi UR ministro G. Landsbergio užsienio politika bei informacinė kampanija Irake, Turkijoje, ES duos vaisius, kol vyriausybės migrantų užkardymo veiksmai duos laukiamus rezultatus, geriausiu atveju šiais metais mūsų laukia iki penkių tūkstančių migrantų per Baltarusijos sieną. Blogiausiu – dangus ne riba.

Beje, sprendimas statyti sieną palei visą Baltarusijos ir Lietuvos rubežių, yra teisingas. Nesutinku su Rimvydo Valatkos kritika dėl sienos statybos. Ir ankstesnės vyriausybės paklojo apie 50 milijonų sienos statybai palei Karaliaučių ir Baltarusiją. Tik labai jau lėtai statė. (Toks tipiškas fantazijos trukumas, nors ir buvo vykdomi mokymai kaip tik apie nelagalios migracijos užkardymą).

Izraelio atveju siena tarp Egipto ir Izraelio pasitvirtino su kaupu. Ji sumažino migrantų iš Afrikos šalių antplūdį 98 procentais. Prieš tai į Izraelį spėjo patekti virš 80 000 migrantų. Ir ne, jie nebuvo šaudomi prie sienos, mušami ar dar kitaip fiziškai sudorojami. Izraelis sugebėjo apie 35 000 integruoti, didžiąją dalį deportuoti, kiti koncentruojami stovyklose. Ir taip – laikantis žmogaus teisių principų.

Vienas jų – stovykloje gyvenantiems migrantams galima išeiti į gyvenvietes, bet vakare jie turi sugrįžti atgal, antraip daugiau nebebus išleidžiami. Žinoma, mūsų atvejis skiriasi, nes migrantų tikslas ne Lietuva, kuri atsakinga už migrantų stabdymą nuo tolimesnės kelionės į kitas ES valstybes. Kitas principas - nepažeisti kultūrinių ir religinių įsitikinimų. Ypač maitinimo atveju tie kultūriniai – religiniai skirtumai pasireiškia. Dėl religijos viskas aišku, lietuviai nesiginčija: ortodoksų musulmonų ir žydų atveju kiauliena nevalgoma.

                                                                                      Tęsinys delfi.lt