Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Klaipėda – liberalų sąjūdžio bastionas? Mitas

Klaipėda – liberalų sąjūdžio bastionas? Mitas

Paskelbta 2012 spalio mėn. 2 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

Žinau, kad bus aršiai bandoma paneigti šį teiginį. Mat teigiama, kad Klaipėda yra liberalsąjūdiečių bastionas ir perlas jų politikos karūnoje. Tačiau nepaneigsi fakto, kad liberalai Klaipėdoje pralaimės rinkimus. Kodėl?

R. Neverbickas, lrytas.lt
Todėl, kad jau šiandien laivų statyklai reikia vieno tūkstančio penkių šimtų
darbuotojų. Bet jų nėra. Nes valdančioji koalicija nepadarė nieko, kad
palengvintų teisines ir socialines sąlygas tokiai didžiuliai darbo/jėgai atsivežti
iš užsienio. Nes vietiniai, apmokyti, pavyzdžiui, Klaipėdos jūreivystės mokykloje,
bėga lauk iš Lietuvos.

 

Kodėl bėga specialistai, kai LLVV nėra jokios minimalios algos, o aukščiausia – iki 5 tūkstančių litų? Beje, statybos sektoriuje problemos tos pačios: darbo jėgos trūkumas. Tokia padėtis vyrauja visose nuo darbo jėgos priklausančiose srityse Lietuvoje ir yra tiesiogiai susieta su rimtos ir atsakingos darbo imigracijos politikos trūkumu. Tad kur ta reklamuojama parama verslui, liberale Eligijau Masiuli?

Taip pat valdančioji koalicija, liberalų sąjūdis Klaipėdoje nepadarė nieko, kad Lietuvos jūrininkai turėtų tokias pat darbo ir pensijų normas, kaip ir kitų ES valstybių jūrininkai. Mat mūsiškių jūrininkų alga padalinta į dvi dalis: pagrindinę ir dienpinigius. Taip prarandama pusė įmokų į Sodrą, t. y. pensija. Taigi, jeigu dienpinigiai nėra atlyginimas vokeliuose, tai kas tai yra?

Kitų ES šalių jūrininkai gauna pilną atlyginimą, sudarantį rimtą pagrindą socialinei apsaugai. Kur dingo socialinis teisingumas, kurio taip trokšta Lietuvos jūrininkai? Dabar tiek jūrininkų pajamos, tiek privalomas sveikatos draudimas apmokestinami nevienodai, o taip pažeidžiama Konstitucijoje nustatytas lygiateisiškumo principas. Būtina kuo skubiau ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas: 2006 m. dėl darbo jūrų laivyboje, 2007 m. dėl žvejų darbo (Nr. 188), Nr. 137 dėl darbo dokuose (1973 m.), Nr. 152 dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos (1979 m.). Galiausiai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto uždirbtą pelną reikėtų palikti uosto plėtrai ir miesto vystymui.

Šiandieninė valdžia, regis, taip pat neturi didesnio supratimo apie jūrininkų darbą ir apie laivybos verslą apskritai. Viena iš valdžios nekompetencijos priežasčių – dabartinės konservatorių-liberalų vyriausybės kadrų politika. Į ministerijų viceministrų ir valstybės įmonių vadovų vietas paskirti ne savo srities profesionalai, bet tik politinį pasitikėjimą turintys asmenys.

Tad klausimas liberalams: ar Lietuvai nebereikalingas po Lietuvos vėliava vandenynus skrodžiantis nacionalinis laivynas? Nes mūsiškiai jūrininkai renkasi dirbti laivynuose, kur jiems suteikiamos visos socialinės garantijos. Kaip atsitiko, kad jūreivystė, kur viena jūrinė darbo vieta sukuria nuo penkių iki septinių darbo vietų krante – didžiulis jūrininkų indėlis į valstybės ekonomiką ir bedarbystės mažinimą, bet jūrinis verslas Lietuvoje iki šiol nepripažintas prioritetine šaka?

Dar viena vangiai sprendžiama problema, susieta su rusų etnine mažuma mieste. Tai etninės mažumos: rusų etninė mažuma paliekama už borto, taip sakant. Čia noriu pabrėžti, toks požiūris yra visų stambiausių partijų kaltė. Turint omenyje, kad Klaipėdos mieste gyvena apie 40 tūkstančių rusakalbių, prisiminti šiuos piliečius ir jų problemas tik per rinkimus, nėra atsakinga politika. Todėl ir linksta rusai piliečiai link Darbo partijos ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos.

Atskira kalba apie ketinimą prieš tėvų ir vaikų norus privatizuoti mokyklas Klaipėdos senamiestyje. Švietimo įstaigų situacija tapo tikrai opia problema – Klaipėdoje iš senamiesčio tuoj bus išstumtas ne tik verslas, bet ir patys gyventojai, nes einama link to, kad šioje miesto atkarpoje neliks valstybinių mokyklų, o vaikų daug ir dalis šeimų, kurių vaikai dabar išbarstomi po visą miestą, yra remtinos. Koks tikslas?

Pasikartosiu, kaip nebūtų keista, bet Klaipėdos ir taip pat šalies verslininkai nesulaukia esminės paramos, sprendžiant darbuotojų trūkumą iš koalicijos, lyg ir turinčios visokeriopai remti verslą. Juk, palengvinus sąlygas darbo imigracijai, ženkliai atsigautų verslas ir – sumažėtų bedarbystė. Gal čia koją pakišo siauri tautiniai interesai? Maždaug: „mums nereikalingi kitokie. Patys susitvarkysime“.

Pagrindinė liberalų sąjūdžio politinė klaida buvo nesugebėjimas priversti savo koalicijos partnerių neokonservatorių tapti šiuolaikine nuosaikia konservatyvia politine jėga. Štai tiems neokonams ir buvo laisvai į rankas atiduota visa tai, už ką lyg ir kovoti turėtų liberalai.

Pavyzdžiui, jie turėjo protestuoti prieš valstybės kišimąsi į žmogaus asmeninį gyvenimą bei aklą verslo politizavimą. Rezultatas tas, jau aukščiau apkalbėtas: trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, kvalifikuotų politikų, sugebančių pateisinti ir verslo, ir dirbančiųjų, ir bedarbių lūkesčius.

Taigi bandymas pateikti Klaipėdą, kaip liberalų politikos sėkmės pavyzdį, nieko bendro neturi su tikrove. Kitaip tariant, liberalų bastionas Klaipėda yra tik mitas.


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2024 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design