Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Kas valdo Lietuvos prezidentę?

Kas valdo Lietuvos prezidentę?

Paskelbta 2011 rugsėjo mėn. 19 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

Šis klausimas yra esminis. Atsakę į šį klausimą, gal lengviau bus atsakyti, kuria užsienio politikos linkme lyg kokią ožką prezidentė bando varyti Lietuvą.

 

Bet pradėsiu nuo pastarųjų mėnesių ir dienų įvykių Baltarusijos kontekste. Prezidentė rodo maloniausius jausmus Baltarusijos diktatoriui A. Lukašenko, viešai pareikšdama, kad tik jis, o ne kas kitas, yra vienintelis Baltarusijos stabilumo garantas. Po tokio pareiškimo, visa kita logiškai pasipylė lyg iš gausybės rago: baltarusių disidentas A. Beliackis – į cypę, o R. Šimašiui net plaukas nuo galvos nenukrito. Kitokiais atvejais jau senai jis būtų Afganistane atsidūręs. Toliau sekė gražios kalbos su A. Lukašenko apie ekonominį bendradarbiavimą, bet ne apie kaltinamu nekaltų žmonių žudynėmis Vilniuje 1991 metais V. Uschopčiką – vardan biznio, galima ir nutylėti. Atsiprašau, vardan pragmatinės politikos. Prezidentei viešint Minske, pasak jos – tokia dabar švelnesnė ES politika, Europos Komisija savo ruožtu paskelbė dar griežtesnes sankcijas Lukašenkos šutvei. Akivaizdu, su Briuseliu prezidentė nesitarė.

 

Na, o dabar – smūgis baltarusių opozicijai žemiau juostos. Vis dėlto karatistė, nesusivaldė. Be jokių užuominų, nerodydama pagarbos diplomatiniam protokolui, nesitarusi su Seimo URK, su URM-u (!) išmeta štai tokį pareiškimą,: „Jeigu pasižiūrėti įdėmiai, iš devynių kandidatų, kurie dalyvavo prezidento rinkimuose, dalis buvo finansuojami ir palaikomi Kremliaus“. Kuriam galui toks pareiškimas? Kuo siekiama? Kodėl dabar? Kaip teisingai pastebėjo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, Kremliaus ranka siekia ne tik Baltarusiją, bet ir kitas ES šalys, neaplenkiant Lietuvos. Na tai kas, kad dalį opozicionierių remia Maskva? Didelę dalį, ar mažą dalį?

 

Kas tokio turėjo nutikti, kad prezidentė nusprendė eiti va bank savo pareiškimu? Jos pareiškimas yra niekas kita, kaip viešas bučinys A. Lukašenkai tiesiai į sėdmenis. Gal „stabilumo garantas“ tuojau netaps stabilumo garantu? Gal kažkas gresia Baltarusijos nepriklausomybei? Rusai okupuoja kaimybę? Rusija tokia plati, kad jai nusispjauti ar ji turi su mumis sienas viena šalia kitos, ar už poros šimtų kilometrų. Bet, kita vertus, kodėl prezidentei tai turėtų rūpėti? Pagal jai vienai žinomą ir suprantamą „naujosios užsienio politikos“ doktriną,- „koks skirtumas su kuo ir kaip, viskas yra tik grynas biznis“, kam tokie išsišokimai? Įdomu, kaip prezidentė ar kas kitas bandys paaiškinti ar glaistyti šį keistą įvykį. Nors, iš akmens sunkos neišspausi.

 

Kokių tikslų siekia prezidentė, rodydama aklą paramą diktatoriui ir mesdama šešėlį ant Baltarusijos opozicijos, tos triuškinamos opozicijos, sugrūstos į kalėjimus, psichines, pradingusios be žinios, pastoviai persekiojamos? Prezidentės parama A. Lukašenkai yra bandymas įspirti į ją nusispjovusiems Rusijos vadovams. Pirma reakcija į tokį mano teiginį būtų – nesąmonė. Ką gali tokia pelytė kaip Lietuva prieš tokią Rusiją? O gal viskas daug paprasčiau? Juk ne pirmas kartas, kai prezidentės veiksmai remiasi „patinka“ – „nepatinka“ pobūdžio emocijomis. Atidžiau pasižiūrėjus, prezidentė ten, kur nepakankamai nusimano, vadovaujasi emocijomis arba improvizacijomis. Kurias kažkas vėliau turi aiškinti arba užglaistinėti. Užsienio politika jau treti metai jai tamsus, įslaptintas miškas, kuriame tik ji pati ir karaliauja. Ką ji ten viena veikia, bala žino. Ji su nieko nesitaria. Patarėjų ji neturi. „Turi tik padėjėjus, išmokusius sakyti tai, ką nori girdėti prezidentė“, maždaug tokie pastebėjimai išsisunkė iš kaip bunkerio saugomos prezidentūros.

 

Pakartosiu klausimą be ironijos, nes per daug rimtų nesusipratimų, kurių nesusipratimais sunku pavadinti: kas valdo prezidentę Dalią Grybauskaitę? Šis klausimas yra esminis. Atsakę į šį klausimą, gal lengviau bus atsakyti, kuria linkme lyg kokią ožką ji varo Lietuvą. Jau žinome, kad su rusais nieko neišėjo, jos santykiai su JAV – šiaip ne taip, su Baltarusija – marazmas. Diktatorius, kaip tas telefoninis sukčius, dešimt kartų apgauna tą patį kvailį tuo pačiu triuku. Su Briuseliu? Pastarieji sakė, kad dabar jau reikėtų ruošti bendrą energetikos politiką deryboms su Rusija. Kieno tai nuopelnas? Su lenkais, pagaliau išdrįso – dėkui prezidente! – pasakyti apie Lenkiją ir mūsų etnines mažumas tai, ką ji senai turėjo pasakyti. Negi dabar pastoviai leisis žeminama Lenkijos politikų, pamiršusius bet kokį civilizuotumą ir sugrįžusius į kažkokius lenkiško nacionalizmo akmens amžių! O kokių konkrečių žingsnių reikėtų imtis slopinant nepagrįstą Lenkų puolimą, skaitykite, prezidente, politologą K. Girnių „Kaip reikia priešintis Lenkijos spaudimui“.

 

Bet štai su kariuomene, tai yra su tais nelemtais 2 procentais BVP Lietuvos karinėms pajėgoms – nei iš vietos. Prezidentė siūlo tuos procentus pamiršti. Sako, svarbiausia kokybė. O reikalui esant, padės NATO ir Šiaurės šalys. Tikrai? Tai pasakysiu naujieną apie Švedijos solidarumo politika su Baltijos šalimis Rusijos agresijos prieš jas atveju. Švedai tiek sumažino savo karines pajėgas, kad patiems švedų kariuomenės vadams kyla klausimas, ar jie patys galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos. Apie tai kalba Švedijos Karališkosios karo akademijos ekspertai. Švedų karinės pajėgos taip nustekentos lėšų trūkumu, kad visai nesenai paprašė lietuvių sugražinti jiems karių mokymams skirtą ekipuotę. Reikia šioje vietoje paploti Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei rodančiai atsakomybę už krašto apsaugą. Tik jos šauksmas lieka šauksmu tyruose. Taigi ir šioje srityje elgiasi neadekvačiai. 

 

Pabandysiu atsakyti į klausimą, kas valdo prezidentę. Yra du galimi atsakymai. Pirmas – prezidentė valdoma jėgų, kurie ją iškėlė iš nežinomybės, paskyrė ją finansų ministre, vėliau išsiuntė į Briuselį, vėliau įtraukė ją į visuomenės nuomonės apklausas (kas už tai mokėjo? Apklausos juk mokomos?), galiausiai pasiūlė jai eiti į rinkimus ir ją rinkimuose rėmė. Sąmokslo teorija remiantis galima teigti, kad šių žmonių ir jų statytinio tikslas - diskredituoti, sumenkinti Lietuvą.

 

Kitas atsakymas – jokio sąmokslo nėra. Tiesiog atsitiko taip, kaip kadaise Romos laikais. Pamenate? Nužudžius imperatorių Kaligulą, romėnų kariai susirado iš baimės drebantį jų manymų apykvailį, mikčiojantį Klaudijų ir paskelbė jį Romos imperatoriumi. Romai toks atsitiktinumas išėjo į naudą. Lietuva, tačiau, ne Roma. Pasirinkę bet ką, bet tik ne tą ar tą, gavome karalių. Deja, atsitiko kaip toje pasakoje, kurioje vaikas sušuko, kad karalius nuogas.


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2018 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design