Kas vakar nutiko Europos Sąjungoje?

Paskelbta 2017 vasario mėn. 20 d. | 0 koment.

Žymės: Europos Sąjunga, Prancūzija, Lietuva, Olandija, Briuselis, Donald Trump, fake news

Ši antraštė yra JAV prezidento Donaldo Trumpo klausimo, kurį jis iškėlė savo rėmėjams Melburne, Floridoje, parafrazė. Tema buvo pabėgėliai – ar juos reikėtų priimti į JAV. D. Trumpo klausimas skambėjo taip: „Ar jūs žinote, kas vakar nutiko Švedijoje? Ten įvyko teroristinis išpuolis!“ Vakar – tai 2017 metų vasario 18 diena. Tik štai tą dieną Švedijoje nieko neįvyko. Nei tą, nei praeitą, nei užpraeitą dieną ar mėnesį, ar metus.Vienas toks išpuolis įvyko Stokholme 2010 metais. Tad kas iš tikro nutiko vakar Europos Sąjungoje, be jokio „fake news“?

Atsakymas į šį klausimą šiandien būtų toks: Briuselis ir vakar vis dar nežinojo, kaip sustabdyti kraštutinių dešiniųjų galimai pergalingą įžengimą į valdžią Olandijoje kovo mėnesį ir Prancūzijoje balandžio mėnesį. Vis dar nežino, kaip elgtis su Vengrija bei Lenkija, kaip baigsis „Brexit“ procesas. Nežino, kokiomis priemonėmis suvaldyti gaivalus, grasinančius suskaldyti Europos Sąjungą.

Europos ir JAV demokratijos susidūrė su fenomenu, dėl kurio paaiškinimo tenka kreiptis ne į politologus, bet į psichiatrus ir psichoterapeutus. Kaip nutiko, kad pusė JAV rinkėjų pakibo ant prasčioko egocentriko, žadančio bet ką ir bet kaip, asmenybės? D. Trumpas kaltina buvusią Baracko Obamos administracijos ekonomikos politiką, kuri neva katastrofiškai paveikusi JAV „baltosios darbo klasės“ galimybę susirasti darbo. Tačiau per aštuonerių metų B. Obamos kadenciją JAV pasikėlė iš ekonominės ir finansinės krizės; jo ekonomikos politika akumuliavo 14 mln. darbo vietų.

Tačiau nepatenkintųjų atmintis, tiksliau – institucinė atmintis, yra trumpa. Ir tai reiškia, kad dalies JAV visuomenės, lyg ir išugdytos Vakarų demokratinės civilizacijos, mentalitetas nei kiek nesiskiria nuo demokratijos niekada neregėjusios rusų tautos mentaliteto, kuriame baimė laisvei ir pagarba autoritarizmui yra būtini atributai. Tik skatindami šias patalogijas, nacionalsocialistiniai demagogai gali valdyti Vakarų Europos mases, per pastaruosius 71 metus savo namuose nepatyrusias diktatūrų, karo ir maro.

Ką jau kalbėti apie Rytų Europą, kurios šalys, penkiasdešimt metų išbuvusios po komunistiniu padu, tik religijos ir nacionalizmo dėka išgelbėjo savo tautinį savitumą? Demokratijos ir globalizacijos sąlygomis šie gelbėjimo ratai virto akmeniu po kaklu. Juk akivaizdu, kad Europa gerovės pasiekė ant liberaliosios demokratijos sparnų. Ir akivaizdu, kad liberalioji demokratija, tai yra kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių apsauga, jau keletą metų yra puolama kairiųjų ir dešiniųjų fundamentalistų.

                                                                                            Tęsinys alfa.lt