Kas užminavo vaiko sielą?

Paskelbta 2012 sausio mėn. 25 d. | 19 koment.

Žymės: Janutienė, Garliava, atjauta, venckai

TV3 laidų vedėja Rūta Janutienė savo straipsnyje „Užminuota siela arba Garliavos trileris sekant Stiegu Larssonu“ totaliniam puolimui prieš pedofilų klanus sumastė  labai jau įmantrų pavadinimą. Tikriausiai  norėdama pasirodyti knygas skaitančia intelektuale, net pasikvietė pagalbon   švedų rašytoją  Stiegą Larssoną. Bet būdama pavojingai suprimityvinto informacinio šou verslo veikėja ir manipuliatore,   pamiršo, kad rašytojo romanai yra tik jo kūrybos vaisius,  kurio paragavus, nelieka įskaudintų. Ji pamiršo, kad kalbamuoju metu fiziškai ir psichiškai žalojamas vaikas. Tikras vaikas. Gyvas vaikas. Eilinis pavyzdys, tai   N. Venckienės viešas demaršas netelpantis į jokius padorumo rėmus. Vaiko „globėja“  liepė neturinčiam psichologo išsilavinimo antstoliui „išklausyti“ vaiką. Tas, žinoma,  nusprendė, jog vaikas neturi būti gražintas teisėtai motinai.

Pasitelkti pagalbon literatūrą? Kai kalbama apie N. Venckienės ir Co orkestruojamą neapykantos, šmeižimo, aršaus teisinio nihilizmo skleidimą?  Naikinant vaiko sielą. Kas tai? Bandymas įvynioti į intelektualinę vatą, skaityk –į dvasingą  gilumą, įtariamą dvejais nužudymais vyrą, kadaise suvedžiojusi nepilnametę?  Kurį nuo kalėjimo išgelbėjo mirtis uždusus nuo vėmalų pilnų vaistų ir alkoholio.

Iš kur tas poetiškai dvasingas siekis uždėti šventosios aurą ant D. Kedžio  sesers N. Venckienės galvos?  Tos „teisėjos“  N. Venckienės, vis dar dirbančios  teisėjų „klane“,  bet besikeikiančios lyg paskutinis  zekas  ligoninėse? Taip  elgdamasi, pasak liudininkų,  prie jos „ginamos“  mergaitės akių ir ausų. Viešai plaunančios  vaiko smegenis apokaliptiniais gąsdinimais, kaip antai  „Prisimink jų veidus! Jie atiduos tave pedofilams!“.  Tad kaip Venckai  elgiasi su vaiku, kai niekas nemato? Siekis paskelbti šventąja  „teisėją“, kuri galimai vykdo kriminalinį nusikaltimą – vaiko pagrobimą uždarius jį savo namuose.

Būtinas platesniam vaizdui žodžio Stieg prasmės paaiškinimas:  R. Janutienė nemoka švedų kalbos. Žodį  Stieg galima skaityti kaip stig, tai  reiškia kelelis, arba kiek pakeitus, - stygg, tai  reiškia negerą, blogą. „Drąsiaus  kelio“ kūrėjų filosofiją tie švediški žodžiai puikiai atskleidžia. Beje, švedų ekspertai atskleidė ir D. Kedžiaus skrandžio turinį ir mirties priežąstį, su kuriuo, ta ekspertų išvada, niekaip negali susitaikyti rėmėjai ir  Venckai.

Šalutinė mintis: jeigu R. Janutienė nori išties kovoti su korupcija teismuose, tai tam nereikia dangstytis garliavizmu. Tereikia, žurnalistės Laimos Lavastės analogu, atskleisti kai kuriuose teismuose, tarp kai kurių teisėjų vykdomą korupciją ir stoti už tai prieš teismą. Turėti drąsos neatskleisti šaltinio ir už tai sumokėti galimai laisve arba viešaisiais darbais. Bet tai banalu, ar ne? Reitingų neuždirbsi, „Jeanne d'Arc“  netapsi.

Antra šalutinė mintis ir  klausimas R. Janutienei paskelbusiai savo straipsnyje neviešinamą vaiko ir psichologo pokalbį: kaip pačiai apsiverčia ranka ir liežuvis skelbti neviešinamą  medžiagą? Pasekmės išviešinto pokalbio tam vaikui yra ir bus visam gyvenimui tragiškos. Artimiausiu metu jam vis tiek teks lankyti mokyklą, o patyčios mūsų mokyklose  ES mastu bene pirmaujančiųjų vietoje. Tikrai nenorėtų R. Janutienė, kad jos vaiko ligos žurnalas atsidurtų viešoje erdvėje. Tikriausiai sudraskytų į gabalus tokį ligos žurnalą paviešinusį  „žurnalistą“.

Grįžtam prie temos „Užminuota siela“.  Tikrai, su metafora sutinku. Tikras minų laukas, kuriame  vaikas pastatytas pačiame viduryje. Kas tas minas sustatė?  Pasak R. Janutienės ir Co, kažkokie konkrečiais vardais neįvardinti  klanai, pedofilų gaujos, tai yra visi turintys kitokią nuomonę. Kurie mano, kad  vaiko sielą minuoja ir jį minomis apstatė  į populizmo dūdą pučianti R. Janutienė, vaidinti nemokantis, bet brutaliai TV ekrane persistengiantis Krivickas, Venckai. Na, ir  Dievo malonės maldaujanti minia, kuri, pamiršusį tą Dievą ir nekaltumo prezumpciją, visus kitaip manančius išvadina pedofilais. Autorė lyg netyčia  pamiršo, kad toje pat Garliavoje, pogrindiniame viešnamyje  apie 100 metrų nuo Venckų namų buvo gvaltavojamos nepilnametė, pagautas pedofilas.. Bet tų gvaltavotojų nei kas puola, nei pedofilų aukų negina, nei apie jas kalba. Kodėl? Todėl, kad neuždirbsi TV kamerų ir žurnalistų dėmesio.

Apie pasirinkimą tarp dviejų blogių:  kas, kad tas blogio pasirinkimas selektyvus? Lengva apkaltinti ir įvardinti vardais kažkieno sąmoningu pirštų nurodytus ir tuojau pat nekenčiamais tapusius,  bet niekuo formaliai nei neformaliai  nenusikaltusius, neteistus  žmones „Klano ir pedofilų gynėjais“. Juk   žino, kad už tai į galvą negausi. Todėl pasijunta galingais. Mat minia ne viena. Juk juos remiančių lyg ir 18 000. Tai iš kur tos kalbos apie vienišą, vargšę N. Venckienę, pastojusią „klanui“ kelią? Ji net prezidentę ir nuo jos, gink Dieve, nenorinčią atsilikti Seimo pirmininkę  valdo. Kada pagaliau ne insinuacijomis, bet  vardais, dokumentais, įrodymais bus atskleisti blogiukai? Bet TV teatrui vadovautis tokiais niekniekiais nereikia. Tereikia  remtis  orgazmą miniai sukeliančiais šūkiais „Visi tokie! Visi žino!”?

Apie poeziją ir ne tokią gražią tikrovę.  Tam tikrai daliai Garliavos gyventojų  gyvenimas ne poezija, o pilka kasdienybė. Todėl, kai tame jų  tuščiame, be prošvaistės gyvenimėlyje staiga atsirado galimybė pajusti vėl atgimusią viltį tapti kažkuo, kažkokios grupės dalimi, tapti svarbiu sau ir kitų akyse kovotoju prieš blogį, eureka!, kodėl nepasinaudojus proga?  Kas tas blogis? Jiems neįtinkami teismo sprendimai. Kas tas blogis? „Nupirkti teismai ir visi korumpuoti teisėjai“.  Nors niekaip nesuprantu, kodėl jie vis tiek kreipiasi į teismus. Jeigu viskas nuperkama,  kuriam galui nervuotis, šaukti? Tiesiog nupirkite teisėją ir bylą laimėsite. Negi N. Venckienė, vis dar priklausanti „korumpuotam teisėjų  klanui“ nežino kaip elgtis?

Apie negražią tikrovę. Būtina, sekundei pamiršus baisiuosius pedofilus, kalbėti tik apie Venckų, janutienių, krivickų elgesį su vaiku, - tai yra apie tai, ką mes faktiškai matome ir yra dokumentuota, neišgalvota, visą tai, ko negalima paversti baltu, nes yra juoda, ką galime pagrįsti TV įrašais. Tai padarius, gausime  štai ką:  anot vaikų ir paauglių psichiatro L. Slušnio (kuriam tik kiek kitais žodžiais pritaria kolega ekspertas  Dainius Puras), tai jie visi kartu paėmus tiesiogiai ar netiesiogiai  ir psichiškai, ir fiziškai prievartauja vaiką, viešai žaloja jo psichiką.  Por amor de Dios, esą tą vaiką  gelbėdami!

Epilogas. Na, skaitau ir aš knygas. Taip pat ir  grožinę literatūrą. Taip, grožiniam kūriniui  parašyti reikia neilinio talento. Paskaičius R. Janutienės straipsnį tenka konstatuoti, kad jame dokumentacijos nei kvapo, o  iš piršto laužtų pamąstymų ir insinuacijų  aibės. Stiegu Larssonu remtis nereikėtų. Tikrai talentingi rašytojai ir rašytojos niekada nepraranda atjautos kitam gebėjimą, antraip jų knygų niekas neskaitytų.  Gal tame ir glūdi netalentingų žurnalistų  meilė netikrai TV tikrovei? Kurioje kažkelintą kartą sudirbamas iškarpytais kadrais  pačiai „šventajai“ nepabijojęs pastoti kelią žmogus. Šį kartą Garliavos šeimos klinikos vadovė. TV3 netikrovei drąsos nereikia. Drąsos  reikia tikrai atjautai tikriems žmonėms.  Bet tai juk baisu! Tokiu atveju, ne duok Dieve, tektų atjausti gyvą, jų pačių užminuotą  vaiką. Bet tada sugriūtų visas jų sukurtas primityvus TV  romanas