Kas laukia Palucko ir ko reikia Lietuvai?

Paskelbta 2017 balandžio mėn. 24 d. | 0 koment.

Žymės: G. Paluckas, LSDP, reforma

Naujasis LSDP pirmininkas į pirmąjį klausimą turi vieną aiškų atsakymą: partijos reforma. Tikslas teisingas. Bet nuo ko pradėti? Gintautas Paluckas ir čia turi atsakymą: susigrąžinti partijai socialdemokratiją bei partiją demokratizuoti. Lengviau pasakyti, nei padaryti, kai partiją lygioje vietoje sudorojo dvidešimt septynerius metus už LSDP vairo stovėję ūkvedžiai, apsimetę socialdemokratais.

Taip, tai buvo paradoksaliai patriotiškai nusiteikę politikai, atvedę šalį į visas svarbiausias Vakarų politines ir saugumo struktūras. Ir vis dėlto – ūkvedžiai, visai pamiršę, kad partija, kaip ir valstybė, nėra nei kolchozas, nei uabas, tenkinantis visų pirma asmeninius ar švogerių interesus. Ir visai pamiršę, kad socialdemokratija yra kelias į visuomenės gerovę visiems.

Šį faktą turi pagaliau įžvelgti senoji partijos nomenklatūra, kaip ir Seimo LSDP frakcija, bei netrukdyti partijos sugrąžinimui į socialdemokratines vėžias. Jų priimtas sprendimas vykdyti tikrai demokratinius partijos pirmininko rinkimus rodo, kad partijos išlikimo labui galima staiga atsitokėti. Geriau vėliau, negu niekada.

Pradėsiu nuo partijos demokratizacijos. Jeigu nuoširdžiai norima demokratizuoti partiją, tai yra atkurti ir niekada neprarasti vadovų bei jos narių abipusį ryšį, taip neprarandant ryšio ir su plačiąja visuomene, būtina pradėti nuo LSDP statuto peržiūros.

Dabartinis statutas savo nuostatomis užčiaupia burną bet kokiai vadovų vidinei ir viešai kritikai. Aš buvau pašalintas iš LSDP Etikos ir procedūrų komisijos nesąžiningo jos pirmininko Donato Augulio bei jo liokajų Komisijoje, kaip tik remiantis šiomis nuostatomis. LSDP Statuto grupė, vadovaujama Seimo nario Juliaus Sabatausko, iš pagrindų sukritikavo tokį EiPK sprendimą. Tačiau faktas lieka faktu: LSDP statute negarantuojama partijos nario teisė į viešą partijos vadovų kritiką. Tai reiškia, kad galima lengvai šalinti neįtikusį partijos narį vien dėl jo ar jos kritiškos nuomonės. Taip užprogramuojama partijos nario baimė „išsišokti“, neįtikti, atsiranda siekis prisitaikyti.

Tokios baimės mentaliteto išdava yra subujojusi terpė švogerizmui partijoje. Jis plačiai paplitęs veik visose LSDP valdomose savivaldybėse. Jeigu naujai vadovybei nepavyks su šaknimis išrauti švogerizmo, žmonės ir toliau bėgs iš Lietuvos. Nes teisingumo stoka yra viena svarbiausiu prielaidų nepasitenkinimui.

Tai reiškia, kad pačiame LSDP statute turi būti atskirai apibrėžiama kova su švogerizmu partijoje. Taip pat EiPK įstatuose turi būti pabrėžta nekvestionuojama Komisijos pareiga savarankiškai imtis susimovusių vadovų.

Deja, šiandieninė EiPK kategoriškai atsisakė atlikti šią savo pareigą. Taip pat Komisijai turi būti suteikta teisė ir būtina pareiga stebėti ir reaguoti į nesocialdemokratinius nukrypimus nuo partijos politikos. LSDP EiPK yra svarbiausia partijos etiškos politikos priežiūros institucija, kurios nariais turi tapti ne beveidžiai bailiai ir prisitaikėliai, kaip yra šiandien, bet sąžiningais bei sąmoningais socialdemokratais užsirekomendavę partijos nariai. Todėl šiame kontekste būtina peržiūrėti LSDP statutą bei etikos komisijų įstatus atitinkančius partijos pirmininko Gintauto Palucko siekius bei sąžiningų partijos narių lūkesčius.

                                                                                                Tęsinys alfa.lt