Kaip tautiniai politrukai valstybę infiltravo

Paskelbta 2021 kovo mėn. 12 d. | 0 koment.

Žymės: LGGRTC, istorija, pažymos, protestas

Kas Lietuvoje formuoja patriotinį-moralinį istorijos naratyvą ir kokiu būdu? Garsiausiai rėkiančių ir save tautininkais vadinančių veikėjų Lietuvos piliečiai niekada nerinko ir nenori rinkti į Seimą. Nepaisant to, tautiniai politrukai valdžios institucijose turi nemenką įtaką.

Jų būdas formuoti patriotizmą atitinka visus diktatūrų smegenų plovimo kriterijus. Todėl ir garbinamos Vengrijos, Rusijos autoritarinės priemonės kovoje su „leftizmu“, skatinančios neapykantą žydams, juodaodžiams, homoseksualams ir visiems kitokiems, neatitinkantiems „tikro lietuvio patrioto“ įvaizdžio. Ypač tai akivaizdu konstruojant Lietuvos istorijos naratyvą, kuriame vis dar garbinamas 1926 metų perversmas ir 1941 metų nacistinės okupacijos pradžia. Nutylima tai, kad tuometinis karinis perversmas nuvedė Lietuvą į visišką politinį ir moralinį krachą. Jo pasekmė – pasidavimas Stalinui be kovos, netgi giedant jam ditirambus. Ar iš šios istorijos tautiniai politrukai siūlo mums semtis įkvėpimo? Kas yra tie, siekiantys primesti savo tautinių politrukų darbotvarkę visai Lietuvai? Tai – Nacionalinis susivienijimas ir jo padalinys Pro Patria. Svarbiausi, labiausiai matomi veikėjai – V. Radžvilas, V. Sinica, žurnalistas A. Bačiulis. Jų citadelė – jų pačių užvaldyta Genocido centro administracija, daug metų ignoravusi savo darbuotojų, profesionalių istorikų balsą. Akivaizdu, kad naujas Genocido centro generalinis direktorius A. Jakubauskas ir jo vadovaujamas Strateginės komunikacijos skyrius šią tradiciją tęsia.

                                                                                       Tęsinys delfi.lt