Kaip politiniai lavonai valdžią Lietuvoje periminėja

Paskelbta 2019 birželio mėn. 25 d. | 0 koment.

Žymės: LVŽS, LSDDP, G. Kirkilas, G. Nausėda, prezidentas

Susisiekimo ministro Roko Masiulo išvadinti bebrais LSDDP bachūrai Seime ant kelių pastatė dūchus Ramūną Karbauskį, Saulių Skvernelį ir visą LVŽS. Mat įpiršo šiems išsigandusiems atsakomybės už chaosą Seime ir Vyriausybėje „profesionalams“ mintį, kad atėjo sunkiasvorių politikų laikas, o LVŽS tokių neturi. Vartoju kalėjimo žargoną ne šiaip sau. Jau šiandien kam likti ministrais, o kam ne nurodinėja pralaimėjęs visus tris rinkimus, neturintis jokios paramos visuomenėje Gediminas Kirkilas. Jo apsimetėliai kairiaisiais kriminalinės kalėjimo subkultūros pavyzdžių periminėja valdžią Lietuvoje, įžūliai diktuoja sąlygas. Ir dar G. Kirkilui verčiasi liežuvis kalbėti apie politinę kultūrą.

Šiandien visiems matant mažuma valdančioje koalicijoje nurodinėja antram pagal svarbą asmeniui po prezidento valstybėje Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pasitraukti savo noru iš posto. Tik trūksta grasinimo „jeigu ne, tai...“. LSDDP nurodinėja ir susisiekimo ministrui trauktis iš posto, nes „tas blogai dirba“. Ši darinys reikalauja dviejų ministrų portfelių susimovusiems savo kolegoms ir darbo vietos G. Kirkilui aukščiausiame poste. Kitaip tariant, valdžią formuoja ne partinė LVŽS dauguma Seime, bet iš piršto vardan lovio laužta „partija“. Jeigu manote, kad ciniškumo ir buko įžūlumo dugnas jau pramuštas, tai toli gražu. Štai tokiame kontekste buvęs LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius fantazuoja apie „dviejų partijų susivienijimą“. Taip griebiamasi už menkiausio šiaudo, net jeigu tas šiaudas tik menamas.

Su giliu susidomėjimu gera dalis kritiškai mąstančių piliečių laukia išrinkto prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. Nes tik po jos pagaliau pamatysime tikrą G. Nausėdos veidą, moralinį stuburą ir atsakomybę Lietuvos demokratijai. Kalbėti retoriškai apie gerovės valstybę naudojant burtinius žodžius skambančius lyg hebrajiškus abra -ka – dabra, gali bet kas, bet kaip dirbti su „naująja“ ir „kairiąja“ koalicija praktiškai sudarytą iš dešiniųjų, kurios Vyriausybės vadovas negali apsispręsti ar jis liks vyriausybės vadovu ar ne, pareikalaus išskirtinio prezidento principingumo bei toliaregiškumo. Jo atsakomybės ribose jis gali veikti Seimą ir ypač bei būtinai visuomenės nuomonę. Nes jai reikės aiškinti vienokį ar kitokį prezidento sprendimą. G. Nausėdos rinkėjai nėra lengvai manipuliuojami, beje.

Akivaizdu, kad gerovės valstybės su gangrenuojančia LVŽS ir koalicijos partneriais prezidentas niekaip nepastatys, nesvarbu butaforinės, nesvarbu neva kairiosios koalicijos programos skirtos toliau maustyti lengvatikius. Šiandien gi tikimąsi patraukti savo pusėn būsimus rinkėjus būdu, kurį tiesmukai išsakė dar vienas G. Nausėdos rėmėjas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis: „Aš jau turiu būdą, kaip savo planą įgyvendinti be apklausų ir nusipirkti gyventojų pritarimą.“.

Be jokios abejonės G. Nausėdai iššūkį kelia nesislepiant merkantiliškai mąstantys Lietuvą valdantys veikėjai drebantys iš baimės pelnytai pradingti iš jau senai nustekento Lietuvos politinio elito į kurio klubą nei vieną padorų ir save gerbiantį pilietį su pagaliu nenuvarysi. O galėjo G. Kirkilo rango politikas nepasiduoti aklai baimei jo supratimu tapti niekuo ir su aukštai pakelta galva bei galima pagarba išeiti atostogų bent jau vienai Seimo kadencijai. Tokį sprendimą priėmė LSDP netekusi rinkėjų pasitikėjimo 2016 metų rinkimuose. Kad sprendimas buvo pagrįstas tikra, o ne menama politine kultūra rodo teigiami partijai rezultatai visose trijose rinkimuose. Tikra politinė kultūra tikroje demokratijoje reikalauja pralaimėjusios partijos pasitraukimo į opoziciją, o ne lįsti į valdžią per užpakalines duris netekus rinkėjų nepasitikėjimo.

                                                                                        Tęsinys delfi.lt