Kaip baubiantys tapo Lietuvos politikų šventa karve

Paskelbta 2022 vasario mėn. 4 d. | 0 koment.

Žymės: Baubimas, J. Razma, Seimas, demokratija, maršiečiai

Tenka konstatuoti ir dar vieną, deja, bet jau faktą: ši karvė ant ausų pastatė Seimą, vyriausybę ir prezidentą, net nenunešę „nafig Seimą“. Tereikėjo išsiilgusiems diktatūros (apie 120 000 žmonių) pasivadinti tauta, ir politinis elitas pasidavė be mūšio. Trisdešimt metų laisvėje taip ir nesukūrė naujos kartos politikų, kuriems principai ir vertybės nėra eilinė spekuliacija.

Iš kur toks skaičius? Iš nepatekusių į 2020 metų Seimą kandidatavusių partijų rinkimų statistikos. Lietuvoje balsuoja tik apie 50 procentų iš 2 472 405 turinčių teisę balsuoti. Balsavo 1 174 962. Balsavusių už nepatekusias į Seimą partijas sudaro apie 11 procentų nuo tos sumos. Nors ir atsakingai mastančių vakcinuotų bent vienu skiepu turime 1 800 000 (69,9 proc. Likusieji neskiepyti gatvėmis nelaksto, kuo jie nepatenkinti galima tik spekuliuoti), garsiausiai rėkianti visiška mažuma apsuko aplink pirštą visą persigandusi „elitą“. Kiek reikia neturėti savigarbos, kad pasiduoti? Kiek reikia neturėti pasitikėjimo savimi, kad nusilenkti publikai šokančiai ant žuvusiųjų už laisvę kaulų?

Pavyzdžių kiek nori ir kiekvienas iškalbingas. Aptarsiu valdančiąją daugumą Seime. Kalbėti apie likusias partijas, jų principines nuostatas, kurių jie niekada neturėjo yra beprasmis užsiėmimas.

Ryškiausias pavyzdys – politinių lavonų sambūris pasivadinęs skambiu pavadinimu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurios vedlys paskelbė demokratinę žinią: „Jeigu ne policinė, tai kriminalinė valstybė“.

Tad, nori nenori, matant neadekvačią kritikos bangą dešiniųjų valdančiajai daugumai, supranti, kad neapykanta jiems kyla dėl jų pačių dabar jau diskredituotos vertybinės politikos. Putinas su savo draugeliais Lietuvoje skambiais pavadinimais, kaip antai visokie šeimų gynimo maršai ir sąjūdžiai, ragų ir kanopų kontoros „STI“, laisvų visuomenių institutai, nacionaliniai tėvų sąjūdžiai (ir taip be galo bei krašto vadovaujami veik tų pačių žmonių - lėlininkų) pasiekė savo: žodis „vertybė“ Lietuvoje tapo keiksmažodžiu.

Štai kaip ta konservatorių vertybinė degradacija vyksta. Įdėmiai klausiausi pokalbio tarp konservatoriaus, lyg ir profesionalaus politiko, Jurgio Razmos ir šeimų gynėjų vedlio. Tad, tragikomiškas dialogas: