Kai pilietis tampa pastumdėliu ant šaškių lentos

Paskelbta 2017 liepos mėn. 17 d. | 0 koment.

Žymės: LVŽS, LSDP, TS-LKD, koalicija, Seimas

Ne vieną ir ne du kartus kilo klausimas, kur glūdi šiandieninės koalicijos partnerių, LVŽS ir LSDP, konflikto priežastys. Atsakymas – konfliktas užprogramuotas kilti tarp partijų, neturinčių jokios ideologijos. Todėl vyksta kova ne ideologiniais pagrindais, bet už asmeninius ar grupinius interesus. Eilinis žmogus tokioje kovoje tampa pastumdėliu ant šaškių lentos.

Šį mano pastebėjimą vienareikšmiškai iliustruoja kova už ir prieš urėdijų reformą. Premjeras Saulius Skvernelis, pavyzdžiui, buvo nusiteikęs kategoriškai prieš PVM lengvatą šildymui. Premjeras, lyg koks Nikita Chruščiovas, užsispyręs kartojo „niet, niet, niet, „niekada!“.

Dauguma sunkiai suduriančių galą su galu piliečių pradėjo skaičiuoti paskutinius centus bei pirktis atpigusį validolį. Bet premjero pozicija pasikeitė, kai LSDP pasipriešino urėdijų reformai, nors patys galėjo ją įgyvendinti bent per pastaruosius ketverius metus valdžioje. Tada, lyg koks žaltys į dienos šviesą, iššliaužė konservatoriai ir pasiūlė sandorį, prašnekę socdeminiu žargonu „svarbiausia žmogus“, tuo pat pasisakydami už cetralizuotą urėdijų valdymą. TS-LKD iškelta sąlyga – vyriausybė pritars PVM lengvatai šildymui.

Premjeras S. Skvernelis tuojau apsidžiaugė ir, įvardijęs urėdijų reformą strateginiu valstybės tikslu, tuojau pamiršo savo „niet niet niet“ bei išgąsdintus iki mirties piliečius. Ir apskritai, kuo čia dėti kažkokie piliečiai? Juk svarbiausia – profesionalai ir stipri centralizuota valstybė. O štai pilietis kvailai manė, kad strateginis valstybės tikslas – ne urėdijų reforma, o tos valstybės žmogus, be kurio neįmanoma jokia valstybė.

                                                                                           Tęsinys alfa.lt