Kai gauti globą močiutei – misija neįmanoma

Paskelbta 2017 kovo mėn. 8 d. | 1 koment.

Žymės: slauga, seneliai, Sveikatos apsaugos ministerija, globa

Bendravau su žmonėmis Kaziuko mugėje. Žmonės iš visos Lietuvos. Viena vidutinio amžiaus moteris „jums, kaip žurnalistui“ pasiguodė, kad gauti globą savo 90-metei motinai – misija neįmanoma. Pasakoja, kad nusivedė į vieną Vilniaus poliklinikų pas psichologę. Ši liepė senutei pakartoti kelis žodžius. Pastaroji pakartojo. Psichologė pareiškė, kad „globos nesitikėkite, nes greičiausiai negausite“. Ir dar – anketoje yra punktas „Netinkamas seksualinis elgesys“. Priminsiu, kad klausiama devyniasdešimtmetės moters. Mintys kyla visokios, taip pat ir nuoširdžiai piktos.

Bet ar tikrai viskas tvarkoje su močiute? Tikrovė, anot moters, kitokia: jos mama po dešimties minučių neprisimena, kas jos buvo klausta. Jos vienos niekaip negalima išleisti į lauką, nes pasimes. Jeigu nepaduosi valgio – nevalgys, neišsiims dantų protezo prieš miegą ir po valgio, – pasprings. Į tualetą reikia lydėti. Arba atsikelia vidury nakties, apsirengia kuo gražiausiai. Paklausta, kur išsiruošė, atsako išdidžiai: „Į bažnyčią!“. Kitaip tariant, motinai būtina nuolatinė priežiūra. Apie darbą dukra net pasvajoti negali. Tai reiškia, kad ji iškrenta iš darbo rinkos, todėl gali pamiršti pensiją. Namuose dar reikia prižiūrėti mažus vaikus, vyras priverstas dirbti keliuose darbuose.

Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga, ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Tačiau procedūra slaugai gauti Lietuvoje komplikuota. Regis, daroma viskas, kad senų ir neįgalių tėvų priežiūrą valstybė permestų ant vaikų pečių, negarantuodama jiems nei socialinių garantijų, nei finansinės pagalbos.

Galiu palyginti padėtį Lietuvoje su Izraeliu, kur požiūris į demenciją daug atsakingesnis, nei Lietuvoje. Remiuosi Izraelyje gyvenančios mano mamos patirtimi. Jai 86 metai, ji vaikšto, galima daugmaž normaliai su ja kalbėtis, bendrauti, prisimena, apie ką vakar su manimi kalbėjosi. Anot tenykštės komisijos, ji visgi turi švelnesnę demencijos formą. Šito pakako, kad jai būtų paskirta slauga visą parą. Jos vyrui (90 metų) taip pat jau penkeri metai suteikta 24 valandų per parą slauga. Tai reiškia, kad jiems paskirtos dvi slaugės, kurios gyvena jų namuose. Jos gamina maistą, prausia, veda pasivaikščioti ir taip toliau. Socialinis draudimas apmoka viską. Sprendžiant iš mūsų valstybės požiūrio, Lietuvoje mano mamai niekada nebūtų pripažinta nuolatinė slauga.

                                                                                              Tęsinys alfa.lt